Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Granex“ ieškinį atsakovei UAB ,,Autojuruna“, tretiesiems asmenims Z. S. ir DK ,,Ergo Insurance SE” Lietuvos filialui dėl kompensacijos priteisimo praradus krovinį, atliekant tarptautinius pervežimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencijos) nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį, turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui) arba siuntėjo, pasinaudojusio CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nurodyti vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, reikalavimu pakeistam gavėjui. Nagrinėjamoje byloje CMR važtaraštyje AJ Nr. 0001306 krovinio gavėjo parašo ir spaudo grafoje yra tik asmens parašas ir pavardė, nėra gavėjo įmonės spaudo bei atvykimo iškrovimui bei išvykimo laiko. Todėl daroma išvada, kad CMR važtaraščio 24 laukelyje įrašyti duomenys nėra išsamūs. Tačiau teismui svarbu nustatyti, ar šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, spaudo CMR važtaraščio 24 laukelyje buvimas jau leistų padaryti išvadą, kad krovinys buvo pristatytas tinkamam asmeniui, t. y. gavėjui (jo įgaliotam asmeniui). Šis klausimas nagrinėjamas tos aplinkybės kontekste, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl krovinio pristatymo atsakovei, gavusi iš jos CMR važtaraštį, nepareiškė, nekėlė jokio klausimo dėl jo užpildymo tinkamumo bei atsiskaitė su atsakove už krovinio pervežimą. Pretenziją dėl netinkamo CMR važtaraščio užpildymo ieškovė atsakovei surašė tik 2016 m. liepos 7 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių po krovinio nuvežimo, kuomet Coface pagal prekinio kredito draudimo liudijimą atsisakė sumokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad krovinio gavėja F. G. JV Limited neigia gavusi krovinį bei kad užsakymas, nurodytas ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. LTE1004402, yra netikras, N. H., kuris atliko užsakymą, yra nesusijęs su kompanija F. G. JV Limited ir neturėjo įgaliojimų veikti kompanijos vardu, be to, CMR važtaraštyje nurodytas krovinio pristatymo adresas gavėjai nėra žinomas, todėl gavėja neprisiima jokios atsakomybės už susidariusias skolas ieškovei ir šių skolų nepadengs. Tai, kad užsakant krovinį minėtos kompanijos vardu veikė nenustatyti asmenys, patvirtina ir liudytojo D. J. parodymai apie tai, jog ieškovės vadybininkas M. M. jam buvo sakęs: ,,mes užsirovėm ant ,,babajų“, jie nesumoka už krovinį, bet sumokės draudimas“. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad žala dėl neapmokėjimo už krovinį ieškovei atsirado ne dėl netinkamo krovinio gavimo įforminimo (CMR važtaraščio užpildymo), o dėl ieškovės pasirinkto prekybinio partnerio apgaulės bei nesąžiningo ar net nusikalstamo veikimo, prisidengus kompanijos F. G. JV Limited vardu.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl krovinio praradimo, formuoja praktiką, kad vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodo, kad padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų išvengta žalos toje vietoje ir tuo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Dutch Pack Baltic“ v. E. S. individuali įmonė „Vytelė“, bylos Nr. 3K-3-29/2002, suformuluotas sąžiningo ir pareigingo vežėjo standartas. Jis išplėtotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „L&P” v. Lietuvos ir Rusijos UAB „Askela”, kurioje išaiškinta, kad profesionalaus, t. y. nuolat užsiimančio krovinių pervežimu už atlygį, vežėjo užduotis yra imtis įmanomų priemonių tam, kad būtų pašalinti tam tikri krovinio praradimo rizikos veiksniai (priklausantys nuo vežėjo valios) bei būtų sumažintas rizikos laipsnis prarasti krovinį dėl tų rizikos veiksnių, kurių buvimas nepriklauso nuo vežėjo valios. Tai lemia, kad sąžiningu vežėju pripažintinas tik toks asmuo, kuris visų pirma geba užtikrinti protingą (minimalų) krovinio praradimo rizikos laipsnį. Vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto pagrindu tik tuo atveju, jei įrodys teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo išvengti šių įvykių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad krovinys pagal krovinio vežimo sutartį būtų gavėjui pristatytas tinkamai. Trečiojo asmens atsakovės vairuotojo Z. S. paaiškinimais nustatyta, kad krovinio pristatymo adresas buvo Unit 2D, Triumph trading Estate, Tariff road, N17 OEB, London, England. Atvykus į išsikrovimo vietą, toje teritorijoje buvo daug įmonių, todėl vairuotojas susisiekė su vadybininku D. J. ir informavo apie esamą situaciją. Atsakovės vadybininkas susisiekė su ieškovės vadybininku M. M., kuris paaiškino, jog jis telefonu gavėjui patikslino vilkiko valstybinus numerius ir spalvą. D. J. vairuotojui liepė laukti, kol prie jo prieis žmogus su lentele su krovinio gavėjos pavadinimu, kuriam priėjus ir parodžius, kur važiuoti su kroviniu, nuvažiavus į to žmogaus nurodytą vietą krovinys buvo iškrautas. Paprašius uždėti atspaudą, buvo pasakyta kad gavėjas jo neturi, todėl tik pasirašys. Trečiasis asmuo atsakovės vairuotojas Z. S. vėl gi apie tokią situaciją informavo savo įmonės vadybininką, šis savo ruožtu informavo ieškovės atstovą, kuris patvirtino, kad užtenka tik gavėjos parašo ant CRM važtaraščio. Telefoninius pokalbius tarp atsakovės vairuotojo ir atsakovės vadybininko D. J. bei atsakovės vadybininko ir ieškovės vadybininko M. M. patvirtina byloje esanti mobiliojo ryšio paslaugų detalioji ataskaita, iš kurios matyti, kad 2016-04-29 tarp atsakovės vairuotojo, atsakovės vadybininko ir ieškovės darbuotojo vyko nuolatinis bendravimas telefonu. Beje, ieškovės vadybininkas liudytoju apklaustas M. M. neigė atsakovės vadybininko D. J. nurodytą aplinkybę, kad būtent ieškovės vadybininkas nurodė, koks asmuo turi prieiti prie vairuotojo ir nurodyti jam krovinio iškrovimo vietą. Liudytojas M. M. parodė, kad jis atsakovės vadybininkui nurodė kontaktinį telefoną ir liepė tuo telefonu išsiaiškinti, kur tą krovinį iškrauti, o vėliau gavo skambutį iš vežėjos, kad jau rado, kur iškrauti, pats su krovinio gavėja nekontaktavo, nes jo anglų kalbos žinios yra ribotos. Atsakovės pateikta mobiliojo ryšio paslaugų detalioji ataskaita patvirtina, kad atsakovės vadybininkas telefonu nekontaktavo nei numeriu (duomenys neskelbtini), nurodytu 2016-04-21 Krovinių pervežimo sutartyje, sudarytoje ginčo šalių, nei numeriu (duomenys neskelbtini), nurodytu 2016-04-15 pirkimo pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir įmonės F. G. JV Limited vardu veikusio N. H.. Ieškovė nepateikė savo vadybininko M. M. bei kito asmens, kuris M. M. teigimu, gerai kalbėjo angliškai, telefoninių pokalbių išklotinės, todėl vadovaujantis tikimybių teorijos principu, didesnė tikimybė, kad su krovinio gavėja bendravo ieškovės darbuotojas ir todėl teismas, įrodymų vertinimą grįsdamas tikėtinumo taisykle, teikia didesnę įrodomąją galią atsakovės darbuotojų: trečiojo asmens – atsakovės vairuotojo Z. S. ir liudytojo – atsakovės vadybininko D. J. parodymams, kurie suponuoja didesnę tikimybę to fakto, kad su krovinio gavėja bendravo pačios ieškovės darbuotojas ar darbuotojai, kurie patys ir davė nurodymus vairuotojui laukti krovinio gavėjo, turinčio kortelę su bendrovės F. G. JV Limited pavadinimu, o vėliau, vairuotojui informavus, kad krovinio gavėjas neturi antspaudo, nurodė, kad ant CMR važtaraščio pakaks ir krovinį priėmusio asmens pavardės ir parašo. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovė elgėsi kaip sąžininga ir pareiginga vežėja bei įvykdė visus ieškovės darbuotojo duotus nurodymus.

CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Jeigu vežėjas įrodo, kad buvo sąlygos, kurios yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės, t. y. pirma, aplinkybės, kurių vežėjo agentas ar darbuotojas negalėjo numatyti, ir, antra, dėl šių aplinkybių atsiradusioms pasekmėms jis negalėjo užkirsti kelio, tai vežėjas bus atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju, akivaizdu, jog krovinio vežėja - atsakovė negalėjo žinoti ar numanyti aplinkybės, kad krovinio užsakovas yra fiktyvus ir veikia prisidengęs kitos įmonės vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už krovinio praradimą priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistinos 500 Eur atsakovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei valstybei 9,89 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Valstybei priteistas išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Atmetus ieškinį ir įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Granex“ atsakovei UAB ,,Autojuruna“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Granex“ valstybei 9,89 Eur (devynis eurus 89 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Granex“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei UAB „Autojuruna“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) priklausančiam nekilnojamajam turtui, jo nesant - kilnojamajam turtui o jo nesant ar nepakankant - ir piniginėms lėšoms, esančioms pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 19054,15 Eur sumai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.