Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audrai Obelieniūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. R., jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, nukentėjusiajam J. S. ir jo atstovui advokatui Algimantui Palijanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteistas 10 mėnesių laisvės apribojimo. Iš nuteistojo E. R. priteista 500 Lt nukentėjusiojo J. S. naudai išlaidų už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad jis 2006-05-13 apie 12.30 val. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., sužalojo J. S. – suduodant ne mažiau 3 smūgių rankomis į veido ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. kraujosruvą kairės akies vokuose ir muštinę paviršinę žaizdą kairės akie viršutiniame voke, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvą pakaušio srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t.y. padarė nukentėjusiajam J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis E. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-11-02 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodė, kad pripažįsta sužalojęs J. S., tačiau tai padarė veikdamas būtinosios ginties situacijoje. Teismas tik nurodė, kad E. R. neveikė būtinosios ginties situacijoje, tačiau to nemotyvavo ir nenurodė, kodėl kaltinamojo E. R. veiksmai negali būti laikomi būtinaja gintimi. Kaltinamojo nuomone, iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad jis neturėjo kitos išeities, kaip tik gintis nuo J. S., nes šis prieš E. R. buvo užsimojęs alaus buteliu. J. S. kėsinimasis prieš E. R. buvo tiesioginis ir akivaizdus. Jei E. R. nebūtų gynęsis, tai nuo J. S. būtų nukentėjęs pats. E. R. gynyba buvo teisinga ir atitiko kėsinimosi pobūdį, t.y. jis buvo puolamas su daiktu (alaus buteliu), o gynėsi kumščiais. Teismo teiginys, kad kiti du smūgiai, kai J. S. jau buvo pasilenkęs ir apsikabinęs E. R. juosmenį, buvo nebūtini, yra visiškai nepagrįsti, nes suduodamas paskutinius du smūgius E. R. taip pat gynėsi. Tai matyti iš to, kad pats nukentėjusysis bandė E. R. pargriauti ir tokiu būdu vėl kėsinosi į jį bei tęsė savo užpuolimą. Tokiu būdu J. S. kėsinimasis dar nebuvo sustabdytas. E. R. neturėjo jokių kitų būdų nutraukti J. S. užpuolimą, nes jis bandė E. R. pargriauti, o šiam pargriuvus, galėjo suspardyti kojomis. Ši E. R. baimė buvo pagrįsta, nes prieš tai J. S. alaus buteliu bandė suduoti E. R. per galvą. Jei kaltinamasis būtų nesiėmęs gynybos priemonių, tai būtų patyręs neprognozuojamą sužalojimą. Dėl šių priežasčių nuteistasis E. R. negali būti pripažintas kaltu.

Nukentėjusysis J. S. atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašė šį skundą atmesti ir teismo apkaltinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą bei iš nuteistojo E. R. priteisti civilinį ieškinį. Nurodė, kad kaltinamasis E. R. ir jo pusėje parodymus davę liudytojai melavo ir parodė apie išgalvotus faktus. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nukentėjęs J. S. siekė jį pargriauti. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad po to, kai E. R. trenkė J. S. per galvą, J. S. susmuko ir apsikabino E. R. per juosmenį. Tai atitinka su specialisto išvadą, kad dėl patirto smegenų sukrėtimo J. S. buvo praradęs sąmonę. Pats E. R. pripažino, kad po sąmonės praradimo jis ir toliau tęsė smurto vartojimą prieš J. S.. Taigi E. R. niekaip negalėjo veikti būtinosios ginties situacijoje, nes J. S. buvo be sąmonės. Be to, nukentėjęs teigė, kad važiuodamas į savo sodo teritoriją nieko neįžeidė, prieš nieką su alaus buteliu nesikėsino, todėl nesitikėjo, kad E. R. gali jį sužaloti. Liudytojas V. B. pats galimai buvo neblaivus, kad neatskyrė ar J. S. buvo sužalotas ar girtas. Be to, jei J. S. pats būtų užpuolęs E. R., šį taip pat būtų sužalojęs. Tačiau nuteistasis E. R. sužalotas nebuvo. Tai pripažįsta jis pats, apie tai patvirtino ir liudytojai. Be to, kritiškai turi būti vertinami nuteistojo žmonos B. R. parodymai apie įvykio aplinkybes, nes ji turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, nukentėjusįjį ir jo atstovą bei prokurorą, prašiusius Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, esant LR BK 38 str. nurodytiems pagrindams sprendžia, kad baudžiamoji byla nutrauktina.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. R. nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 str. 1d.

Sutinkamai su BK 38 str. 1d., asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino fiziniam asmeniui padarytą žalą; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, gali būti pritaikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Nors kaltinamasis E. R. pirmos instancijos teisme neprašė taikyti BK 38 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, tai neužkerta jam kelio tokį prašymą pateikti apeliacinės instancijos teismui, kuris turi pareigą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybės.

Kaltinamasis E. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino sudavęs tris smūgius nukentėjusiajam J. S. ir ginčijo tik šių savo veiksmų teisinį įvertinimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžiu metu nukentėjęs J. S. parodė, kad nuteistajam E. R. jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė ir prašo bylą nutraukti, E. R. jo atsiprašė. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. R. susitaikė su nukentėjusiuoju ir jam atlygino turtinę žalą. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. sąlygą, teisėjų kolegija pažymi, kad E. R. anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu 1996-09-26 baudžiamoji byla nutraukta 1961 m. BK 9¹ str. pagrindu, t.y. daugiau nei prieš keturis metus (b.l. 45), psichoterapijos ir psichoanalizės centre nėra lankęsis (b.l. 47), dirba ir turi legalias pajamas (b.l. 49), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 50), gyvena kartu su šeima (b.l. 51), administracine tvarka nebaustas (b.l. 48). Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog E. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 str. ir E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendį.

E. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d., susitaikius su nukentėjusiuoju J. S., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.