Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-315/2012

Teisėja N. Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00020-2011-9

2011 m. birželio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d., ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas P. M. laikinajame sulaikyme 2011-03-25 išbūtas laikas – viena diena, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 6 p., 105 str. 1 d., iš P. M. priteista 922,09 Lt proceso išlaidų už Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2011-05-11 tyrimą Nr. 140-(1925)-IS1-2841.

P. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. kovo 25 d., dienos metu, būdamas iš anksto susitaręs su N. K. neteisėtai realizuoti jam 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, automobiliu OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 51720 cm³ (51,720 litro) namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. kovo 25 d., apie 16.45 val., pasikėsino realizuoti minėtą kiekį namų gamybos alkoholinių gėrimų N. K., tačiau realizavimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi realizavimo metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistojo teigimu, baudžiamojoje byloje yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, t.y. jo sutuoktinės I. M. prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Be to, nuteistasis nurodo, kad per beveik 20 tarnybos policijoje metų jis pasižymėjo kaip ramaus būdo, tvarkingas, jokių pastabų dėl atliekamo darbo kokybės negaudavo, ne vieną kartą buvo skatintas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Laiduotojos I. M. asmeninės savybės, jos darbo pobūdis darys nuteistajam teigiamą įtaką, ji taip pat sutiko sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Apeliantas taip pat pažymi, kad anksčiau teistas nebuvo, o jo veiksmais žala padaryta nebuvo. Padarytos veikos pavojingumas nekelia abejonių, tačiau svarbu ir tai, kad alkoholinius gėrimus jis gabeno geram pažįstamam N. K., su kuriuo bendravo apie dvejus metus. Iš nusikalstamos veikos įvykdymo jokios materialinės naudos jis neturėjo, tuo labiau, kad N. K. prašė parūpinti jam alkoholio asmeninių poreikių tenkinimui. Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo padaryta veika nebuvo atsitiktinė. Pagal bylos duomenis matyti, kad nuo 2010-12-04 buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, tačiau jokio bendravimo tarp jo ir vyriškio, vardu Janas, išskyrus tą laikotarpį, kuomet N. K. prašė parūpinti jam alkoholio, nebuvo. Nors apylinkės teismas taip pat nurodė, kad jis buvo du kartus sulaikytas su asmenimis, įtariamais kontrabandinių prekių gabenimu, administracinė teisena jo atžvilgiu abu kartus buvo nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos.

Kolegija pažymi, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog P. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iš dalies prisipažino dėl padarytos veikos. Be to, byloje nenustatyta nei P. M. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į tai, kad P. M. per tarnybos laikotarpį buvo du kartus sulaikytas kartu su asmenimis, įtariamais kontrabandini prekių gabenimu. Be to, byloje nustatyta, kad P. M. vaišino N. K. jau prieš pusantrų metų iki nusikalstamos veikos, todėl pagrįstai darytina išvada, kad tokio pobūdžio veika nuteistajam nebuvo atsitiktinė.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos įvykdymo laikė formaliu ir nevertino jo, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šis jo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). P. M. savo kaltę pripažino iš dalies, byloje nebuvo nenustatytas ir nuoširdus jo gailėjimasis – nenustatyta, kad nuteistasis išgyventų dėl padarytų veiksmų, kritiškai vertintų elgesį ir panašiai. Taip pat jis nepadėjo išaiškinti nusikalstamų veikų, o jo parodymai dėl gabentų namų gamybos gėrimų kiekio buvo paneigti byloje apklaustų liudytojų parodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė P. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Sprendžiant, ar asmuo, prašantis perduoti kaltą asmenį jo atsakomybėn pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo, atsižvelgiama į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Byloje yra apelianto sutuoktinės I. M. prašymas perduoti P. M. jai pagal laidavimą, tačiau, kaip minėta aukščiau, nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau tik visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis gali garantuoti asmens pataisymą netaikant jam bausmės. Draudimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigiantį asmenį yra besąlyginis. Dalinis kaltės pripažinimas taip pat yra pagrindas netaikyti šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 40 str. nuostatų nuteistojo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.