Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. spalio 8 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė L. P. prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-529-523/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1.2 punkte numatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išmokų sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo ieškininį reikalavimą.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra sutiko teikti išlaikymą po 160 eurų kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad L. P. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai R. P. ir L. P. (R.), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-529-523/2009 , nutraukiant R. P. ir L. P. santuoką, buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 1.2 punkte R. P. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui L. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų (115,85 Eur), o piniginių išmokų tvarkytoja paskirta L. P., L. P. dirba pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą, 2019 m. rugsėjo mėnesį jos pajamos buvo 195 eurai, spalį – 290 eurų, lapkritį – 330 eurų, gruodį – 425 eurai, L. P. yra atidariusi sąskaitą L. P. vardu, į kurią pervedamos piniginės lėšos, atsakovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas R. P. yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovas, 2019 m. liepos – rugsėjo mėnesiais jam buvo išmokamas tik kitos išmokos, atitinkamai 848,00 Eur, 1027,00 Eur, 597,00 Eur, R. P. dukra L. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, R. P. (duomenys neskelbtini) išpirko poilsinę kelionę į užsienį savo šeimai ir L. P., galutinė kelionės kaina 1 596,05 Eur, mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) turi pajamų ir laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės iki spalio mėnesio dirbo pelningai (7 285 eurai), įmonė naudojasi įgalioto buhalterio paslaugomis.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalimi nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalį numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Tėvų pareiga auklėti, iki pilnametystės jį išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti.

2009 metais šalių sūnus L., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, buvo mažametis o šiuo metu jis yra paauglys, moksleivis. Atsižvelgiant vien į tai, vaiko poreikiai yra išaugę, o atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje šalių susitarimu ir teismo sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis 400 litų, kas sudaro 115,55 euro per mėnesį yra nedidelė suma, nepakankama tokio amžiaus vaikams išlaikyti. Tą pripažįsta ir atsakovas. Šalys sutaria, kad išlaikymo dydis turi būti peržiūrimas, nesutaria dėl išlaikymo dydžio. Tėvo ar motinos teikiamas išlaikymui vaikams turi patenkinti bent jau pačius būtiniausius vaikų poreikius (būsto išlaikymą, maistą, sveikatinimą, lavinimą, rūbus, avalynę, higienos priemonės, laisvalaikio praleidimą). Ieškovė paaiškino ieškinyje teismui, kokios ir kiek reikalinga lėšų vaikams išlaikyti. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia 450 eurų, taip pat nurodė, kad suma gali keistis. Atsakovas su tuo nesutiko, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo pateikti svarių argumentų, kurioje iš ieškovės sudarytos lentelės grafoje suma galėtų būti žymiai sumažinta. Šalys sutarė, kad trylikos metų berniukui nebūtina auklė, atsakovas nurodė, kad drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, išlaidoms, susijusioms su mokykla, užklasinei veiklai išlaidos galėtų būti mažesnės, o kai ką jis nuperka sūnui, kai būna užsienyje. Pažymėtina, kad nurodytos sumos yra pakankamai nepastovios, jos gali keistis į bet kurią pusę, priklausomai nuo objektyvių aplinkybių. Darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma (įskaitant būsto išlaikymo išlaidas, įmokas už interneto ryšį, telekomunikacijos priemones, maisto išlaidas, higienos priemones, mokyklines prekes, išlaidas vaiko lavinimui (būreliams, su tuo susijusioms specialioms priemonėms įsigyti, išvykos, rūbai, avalynė, sveikatos priežiūra) yra apie 400 eurų, tai yra žymiai pasikeitusi, lyginant su ta, kuri buvo numatyta 2009 metais.

Išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pagrindu laikytina ir ta aplinkybė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įvesta nauja valiuta – euras. Periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas taip pat gali būti keičiami, kai įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai) iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

Vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: perka maistą, išlaiko gyvenamąjį būstą, rūpinasi vaikų mokymusi ir sveikata ir panašiai. Kasdien prižiūrint vaiką, ne visada galima numatyti tikslų tokių poreikių mąstą, o tam tėvui ar motinai, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis.

Po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas sukūrė naujas šeimas, kuriose susilaukė po vieną vaiką, tai yra, abu, ieškovė ir atsakovas, turi kitų išlaikytinių. Abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus. Ieškovė dirba paslaugų sferoje, atsakovas yra tarptautinių pervežimų srityje veikiančios mažosios bendrijos savininkas ir direktorius. Jam darbo užmokestis neišmokamas, tik dienpinigiai, tačiau pati įmonė dirba pelningai. Nors šalys nurodo, kad jų turtinė padėtis nėra labai gera, iš abiejų paaiškinimų galima daryti kiek kitokią išvadą. Pavyzdžiui ieškovė nurodo, kad gaunamas pinigines išmokas ji kaupia vaiko ateičiai. Tai nėra savaime blogai, tačiau pažymėtina, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis pirmiausia yra skirtinas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Darytina išvada, kad ieškovė turtinė padėtis ir pajamos leidžia jai pakankamai aprūpinti sūnų ir kaupti lėšas jo ateičiai. Atsakovas gi pateikdamas teismui duomenis apie šeimos išvyką poilsinei kelionei įrodė, kad jo turtinė padėtis nėra tokia jau bloga, jis gali sau leisti pailsėti užsienyje su šeima.

Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitų jų išlaikytinių interesus, laikytina, kad bendra 400 eurų suma nuo abiejų vaiko tėvo būtų optimali tenkinant pačius būtiniausius vaikų poreikius. Vertinant visų nurodytų aplinkybių visumą, išlaikymo dydis keistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. spalio 3 d., priteisiant iš atsakovo R. P. išlaikymą sūnui L. P. kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 eurų, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Kokia bebūtų sunki tėvų turtinė padėtis, jie privalo teikti išlaikymą savo vaikams ir tokio dydžio, kuris atitiktų ir vaikų poreikius, ir realias tėvų galimybes teikti išlaikymą.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistina atitinkama dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodo patyrusi 400 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir prašo priteisti. Ieškinys patenkintas keturiais penktadaliais. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 320 eurų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimui.

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies, 2 punktas). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis 22 eurai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-529-523/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1.2 punkte nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui ir

priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2019 spalio 3 d. iki jam sueis pilnametystė, piniginių išmokų dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. P. naudai 320,00 Eur (tris šimtu dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Žyminis mokestis (22,00 Eur) turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą banke pagal pasirinkimą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.