- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- ATP-429-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00559-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- N. S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Molėtų rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 20 d. apie 19 val., kelio (duomenys neskelbtini) 8 kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas sunkus (2,59 ‰) girtumas). Apylinkės teismas konstatavo, jog Pažeidėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodyta liudytojų D. B. ir Š. G. parodymais, bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikta informacija bei kita byloje esančia medžiaga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo apklausti teismo posėdyje liudytojus D. K., A. S., E. V., A. M. Š. G., D. B., O. S., panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, nes mano, kad apylinkės teismas jį nubaudė nepagrįstai. Pažeidėjas dėsto įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose tvarką ir tikslus. Jis neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir teigia, kad kartu su E. V. stovinčiame automobilyje išgėrė degtinės, o po to E. V. išėjo į namus, o jis, būdamas neblaivus, liko miegoti automobilyje. Vėliau jį kažkas pažadino, o nustatę 2,59 ‰ girtumą policijos pareigūnai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pats administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant jam keliamus reikalavimus, nes jame nurodyta, jog jis vairavo automobilį, nors protokolą surašę policijos pareigūnai patys to nematė ir nesulaikė jo vairuojant automobilį, jame nebuvo suformuluotas aiškus kaltinimas, užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Taip pat nei protokole, nei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nebuvo nurodyti jo pažeidimą patvirtinantys liudytojai, o iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad policijai nebuvo pranešta apie tai, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja jo automobiliu ir kad būtent jis vairuoja automobilį. Pažeidėjas abejoja, jo teigimu, vienintelio liudytojo Š. G. parodymų išsamumu ir teisingumu, nes įvykio metu buvo vakaras, prastas matomumas, todėl nusukęs nuo pagrindinio kelio Š. G. galėjo pagalvoti, jog prieš tai šalikelėje stovėjęs jo (Pažeidėjo) automobilis ir yra tas pats automobilis, kuris pavojingai manevravo kelyje. Be to, pagal vieną iš administracinės teisės principų – įrodinėjimo išsamumo principą – vienas liudytojas ne liudytojas, todėl vieno liudytojo – Š. G. – parodymai negali būti pakankami jo kaltei įrodyti ir objektyviajai tiesai nustatyti. Pažeidėjas taip pat teigia, kad jis dirba vairuotoju, vertina stabilias pajamas ir galimybę išlaikyti šeimą, todėl elgiasi atsakingai ir būdamas neblaivus transporto priemonių nevairuoja. Pažeidėjo manymu, iškarto po skundžiamo nutarimo paskelbimo paėmę iš jo vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnai pažeidė jo teises. Įvertinęs šias aplinkybes Pažeidėjas teigia, kad nenustatęs jo kaltės, tačiau vis tiek taikydamas jam administracinę atsakomybę apylinkės teismas šiurkščiai pažeidė teisėtumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – dėsto administracinės nuobaudos tikslus ir prašo apeliacinio skundo netenkinti bei skundžiamo nutarimo nepanaikinti, nes pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga ir administracinė nuobauda Pažeidėjui paskirta teisėtai bei pagrįstai. Institucija teigia, kad suvokdamas padaryto pažeidimo pasekmes Pažeidėjas visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės, todėl klaidina policijos pareigūnus ir teismus. Pažeidėjo skunde nurodytos liudytojos D. K. ir A. S. įvykio vietoje nebuvo, todėl jų parodymai bylos išsprendimui neturi jokios reikšmės. Taip pat Institucija mano, kad panaikinus skundžiamą nutarimą nebus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 126 str. 4 d. reglamentuota atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas <...> sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais, t. y. kai asmuo, būdamas sunkiai girtas, vairuoja transporto priemonę.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis.
ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Pažeidėjas savo kaltę iš esmės neigia teigdamas, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes būdamas neblaivus jis tik sėdėjo automobilyje, jo nevairavo. Tačiau nagrinėjamu atveju Pažeidėjo pateiktą versiją iš esmės paneigia byloje esantys duomenys, kuriuos vertinant apylinkės teisme įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šioje byloje spręsdamas dėl Pažeidėjo kaltės buvimo apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, apklausė ne tik jį patį, bet ir liudytojus D. B., O. S. ir Š. G., kurių parodymais, išanalizuotais kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, buvo paneigta Pažeidėjo pateikiama nagrinėjamo įvykio versija. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad neilgai trukus po pažeidimo, šio protokolo surašymo metu, Pažeidėjas neneigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir savo parašu patvirtino, jog jis dėl šio jam inkriminuoto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (2 b.l.). Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo patvirtina, kad netrukus po nustatyto pažeidimo jis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išsiblaivymo. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pažeidėjas su nušalinimu nuo transporto priemonių vairavimo taip pat sutiko ir tai supratęs patvirtino savo parašu, (5 b.l.). Duomenų apie tai, kad nušalinime nurodyta tvarka Pažeidėjas būtų ginčijęs jį, byloje nėra. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad netrukus po to, kai buvo sulaikytas neblaivus už vairo, įvykio vietoje Pažeidėjas iš esmės sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotu pažeidimu, numatytu ATPK 126 str. 4 d. ir dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.
Betarpiškai pažeidimą stebėjęs liudytojas Š. G. apylinkės teisme patvirtino, kad įvykio dieną Pažeidėjas, vairuodamas automobilį, važiavo priešais jo vairuojamą automobilį ir pavojingai manevravo kelyje (iš skundžiamo nutarimo matyti, kad šis liudytojas apylinkės teisme atpažino Pažeidėją). Kartu su kito automobilio vairuotoju jis sulaikė Pažeidėją ir perdavė jį atvykusiems policijos pareigūnams. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad iškart po sulaikymo Pažeidėjas prisipažino supratęs, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir smerkė tokį savo elgesį (68, 71 b.l.). Apklausti policijos pareigūnai D. B. ir O. S. patvirtino, kad įvykio vietoje buvę du vyriškiai nurodė, kad būtent Pažeidėjas vairavo automobilį, įtarė, jog jis gali būti neblaivus, todėl jie jį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus (25 b.l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad paminėti liudytojai būtų susiję su Pažeidėju kokiais nors ryšiais (darbo, šeiminiais ar kitais) ir būtų suinteresuoti jam kaip nors pakenkti. Įtikinamų priežasčių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti jam pakenkti, Pažeidėjas taip pat nenurodė ir savo skunde. Apeliacinės instancijos teismo manymu, liudytojo Š. G. parodymai šioje byloje yra kertiniai, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai jais, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia ir buvo užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visi įrodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir objektyvūs, jie neprieštaravo nei tarpusavyje, nei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir vieni kitus papildė. Todėl, nagrinėjamu atveju galima tvirtinti, jog ne kas nors kitas, o būtent Pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), vairavo automobilį, todėl jo veika visiškai pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d.
Pažeidėjas skunde prašo iškviesti bei apklausti liudytojus E. V., A. M., D. K., A. S., Š. G., D. B. ir O. S.. Tačiau liudytojai E. V., Š. G., D. B. ir O. S. jau buvo apklausti apylinkės teisme ir dėl jų apklausų neišsamumo ar paaiškinimų netikslumo Pažeidėjas jokių pastabų nepareiškė. Be to, šis prašymas skunde išsamiau nėra motyvuotas, t.y. iš jo nėra aišku, kokių dar aplinkybių Pažeidėjas neišsiaiškino pirmos instancijos teisme. Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. K. ir A. S. būtų tiesiogiai matę šioje byloje nagrinėjamo įvykio eigą, todėl jos negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti esminių aplinkybių, turinčių reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti. Nustatymas kada, kur ir kas pirko alkoholį, kur ir kada Pažeidėjas girtavo jokios reikšmės neturi neabejotiniems įrodymams, kad jis vairavo automobilį girtas. Liudytojo A. M. paieškos ir kvietimas į apeliacinės instancijos teismą bei jo apklausa tik bereikalingai užvilkintų bylos nagrinėjimą – iš Š. G., policijos pareigūnų parodymų matyti, jog Pažeidėją įtartinai vairuojantį matė ir vėliau sulaikė du žmonės. Šie duomenys sutampa, jų pilnai pakanka išvadoms, kurias padarė apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą.
Savo skunde Pažeidėjas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant jam keliamus reikalavimus – jame buvo nurodyta, jog jis vairavo automobilį, nors protokolą surašę policijos pareigūnai patys to nematė ir nesulaikė jo vairuojant automobilį, jame nebuvo suformuluotas aiškus kaltinimas, taip pat nebuvo nurodyti jo pažeidimą patvirtinantys liudytojai. Tačiau, susipažinęs su byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo protokolu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jame nurodytos visos esminės ATPK 260 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės ir duomenys – protokolo surašymo data ir vieta, jį surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie Pažeidėją, pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė bei kitos aplinkybės, svarbios Pažeidėjo procesinių teisių, jų tarpe teisės į gynybą, užtikrinimui ir bylai teisingai išnagrinėti. Be to, skirtingai, nei savo skunde teigia Pažeidėjas, protokole aiškiai ir suprantamai nurodyta jam inkriminuojamo pažeidimo esmė – automobilio vairavimas būnant neblaiviu, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tiesa, policijos pareigūnai protokole nenurodė duomenų apie pažeidimą mačiusius ir Pažeidėją sulaikiusius asmenis, tačiau tai, kad pareigūnai nenustatė įvykio vietoje buvusių ir Pažeidėją sulaikiusių liudytojų asmenybių, tik apsunkino šio pažeidimo tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme. Šis iš esmės formalus pažeidimas nepažeidė jokių Pažeidėjo procesinių teisių ir nesutrukdė jam tinkamai gintis dėl protokole aiškiai suformuluoto kaltinimo padarius aptariamą pažeidimą. Taip pat šis pažeidimas, kuris vėliau buvo ištaisytas nustačius pažeidimo liudytoją ir iškvietus jį bei apklausus apylinkės teisme, savaime nepašalina Pažeidėjo atsakomybės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Todėl šis pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti iš esmės pagrįsto apylinkės teismo procesinio sprendimo, o apeliacinio skundo teiginiai šioje dalyje atmetami.
Skundo teiginys, kad vienas liudytojas ne liudytojas, todėl vien Š. G. parodymų nepakanka Pažeidėjo kaltei įrodyti ir objektyviajai tiesai nustatyti, ATPK 256 str. 1 d. ir 257 str. prasme, yra akivaizdžiai neteisingas bei prieštaraujantis teisės doktrinai. Kaip jau minėta, Pažeidėjo kaltė įrodyta ne vien tik Š. G. parodymais, bet ir kitais, šioje nutartyje paminėtais duomenimis, bei Š. G. parodymus patvirtinančiais įrodymais. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat laikytinas nepagrįstu.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde abejoja vairuotojo pažymėjimą iš jo paėmusių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu, tačiau šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmų vertinimas yra ne šio proceso dalykas ir ne apeliacinės instancijos teismo kompetencija.
Atsižvelgęs į aukščiau paminėtas teisės normas ir išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Apylinkės teismas visiškai teisingai Pažeidėjo veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d., teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės yra pagrįstos, šių išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimą nepakeistą ir N. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.