Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas padidėjusiais vaiko poreikiais ir tuo, jog atsakovo faktiškai teikiamas išlaikymas nepakankamas. Nurodė, kad šalys yra I. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Išlaikymas dukrai yra padidintas 2009 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 300 Lt (86,87 Eur). Atsakovas priteistą išlaikymą moka vangiai, turi išlaikymo įsiskolinimą. Per mėnesį vidutiniškai susidaro 129,01 Eur. Vaikui augant, būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikalingos papildomos išlaidos, atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka, todėl prašo išlaikymo sumą padidinti. Ieškovės paskaičiavimu vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga apie 355,66 Eur. Ieškovės turtinė padėtis sunki, ji nedirba, pašalpų negauna, yra registruota Darbo biržoje, todėl tokių vaiko poreikių nepajėgi patenkinti. Vaiką išlaikyti padeda artimieji ir draugai. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą dukrai po 180 Eur/mėn., kas sudarytų 1/2 visos reikalingos pinigų sumos dukrai išlaikyti.

Ieškovės atstovė advokatė Valdemara Kuktienė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Papildomai akcentavo, kad ieškovė dėjo visas pastangas suteikti savo vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, persikraustė į butą, mergaitei mama pirko baldus. Mergaitė sparčiai auga, reikia šiemet ir uniformą keisti, nes per metus mergaitė paaugo 10 cm., mergaitė gabi, dalyvauja olimpiadose. Dėl lėšų stygiaus mama dukters negali išleisti į ekskursijas. Vaikas tokiu būdu atskiriamas nuo bendraamžių. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad atsakovas yra pajėgus teikti prašomą išlaikymą. Yra teikęs su skola 133,86 Eur. Buvo 3 baudžiamosios bylos dėl vengimo išlaikyti vaiką, paskutinę bylą inicijavo Vaikų išlaikymo fondas.

Institucija duodanti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje išvadoje (1 t. 141-142 b. l.) išlaikymo padidinimui pritaria. Skyriaus atstovė teismo posėdyje skyriaus rašytinę išvadą palaikė, pažymėjo, kad per (duomenys neskelbtini) metus vaiko poreikiai tikrai išaugo, mergaitė turi sveikatos problemų, mokosi gimnazijoje, dalyvauja olimpiadose, dėl lėšų trūkumo mergaitės papildomas ugdymas apribotas. Iš atsakovo turėtų būti priteistas realus išlaikymo dydis, kuris galėtų patenkinti vaiko poreikius, taip pat turėtų būti atsižvelgta, jos atsakovas augina dar du nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Byloje nustatyta, kad I. A. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina J. L. (šiuo metu E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t. 10 b. l.). Šalys santuokos sudarę nebuvo. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai I. A., po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas teismo sprendimas pakeistas, iš atsakovo dukrai priteistas išlaikymas po 300 Lt (86,87 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki jos pilnametystės (1 t. 11-12 b. l.). Atsakovas išlaikymo dukrai geranoriškai ilgą laikė neteikė, išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas (1 t. 13-14, 17 b. l.). Atsakovas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vengimo (2 t. 16-21 b. l.). Pastarąjį kartą ikiteisminį tyrimą iniciavo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovės teigimu šiuo metu teismo priteistas išlaikymas yra mokamas, kartu dengiamas ir išlaikymo įsiskolinimas, tačiau išlaikymo įsiskolinimas dar yra likęs. Atsakovas yra sudaręs santuoką ir turi dar du nepilnamečius vaikus, šiuo metu galimai dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį teismui nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvoje registruotino turto atsakovas neturi (1 t. 18, 20 b. l.). Ieškovė nedirba, registruota Darbo biržoje (1 t. 15 b. l.), transporto priemonių neturi (1 t. 21 b. l.), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. 19 b. l.). I. A. gyvena kartu su savo motina E. L., kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais, t. y. suteikia vaikui būstą, moka komunalinius mokesčius, perka ir gamina maistą, rūpinasi vaiko sveikata, jo higiena ir ugdymu, rūpinasi vaiko laisvalaikiu, slaugo kai serga ir t. t. Mergaitė turi sveiktos problemų, šiuo metu mokosi bendrojo lavinimo mokykloje ((duomenys neskelbtini)), lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Ieškovė nurodė, kad mergaitė papildomai ugdoma (1 t. 78-93 b. l.). Ieškovė nurodė, kad jai pragyventi ir dukrą išlaikyti padeda artimieji. Netikėti šiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, juolab, kad akivaizdu, jog ieškovė pagal gaunamas pajamas viena pati nebūtų pajėgi užtikrinti net minimalių savo ir nepilnamečio vaiko poreikių. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Teismui nekyla abejonių, jog mergaitė yra tinkamai prižiūrima, pagal galimybes užtikrinami visi jos poreikiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaiko nepriežiūros neturi, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasisako, juolab, kad ieškinys grindžiamas ne šalių turtinės padėties pasikeitimu, o vaiko poreikių padidėjimu. Dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo teismas pasisakys vėliau, kai pasisakys dėl vaiko poreikių, nes nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra vaiko poreikiai ir kokia dalimi prie šių poreikių patenkinimo gali prisidėti atsakovas, nes pareiga išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų ir jie šios pareigos vykdyti negali atsisakyti (CK 3.192 str.). Teismas taip pat pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.).

Ieškovė į teismą dėl išlaikymo pakeitimo kreipėsi 2015 m. lapkričio 23 d. Nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia vidutiniškai 355,66 Eur. Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodo, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį.

CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais. Akivaizdu, jog nuo išlaikymo pakeitimo momento (2009 m.), t. y. praėjus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metams, su amžiumi išaugo ir vaiko poreikiai, o su vaiko amžiumi padidėję vaiko poreikiai sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Keičiant išlaikymo dydį mergaitei buvo (duomenys neskelbtini) metukai, mergaitė dar nelankė mokyklos. Šiuo metu mergaitė jau paauglė, o tokio mažiaus mergaitei atsiranda ir su mergaitės brendimu susijusių išlaidų, kas savaime reiškia, jog atsiranda daugiau išlaidų sveikatos priežiūrai, higienai, be to, mergaitė turi sveikatos problemų, kurios savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir didesnes išlaidas. Pažymėtina, kad pasaulinės krizės sąlygojama valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja didesnį piniginių lėšų poreikį. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 355,66 Eur. Iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos – 180 Eur. Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, laisvalaikiui. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos I. A. poreikiams patenkinti iš esmės atitinka bylos aplinkybes, yra protingo dydžio, neišdidintos. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad kalbama ne apie ieškovės vaiko poreikiams išleidžiamą sumą, o vaiko poreikiams būtiną sumą, t. y. sumą, kurią abiems tėvams teikiant būtų galima patenkinti protingus vaiko poreikius. CK 3.192 str. 2 d. reglamentuota, kad vaikams teikiamo materialinio išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau šios nuostatos negalima suprasti tik kaip minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Turi būti patenkinti ne tik buitiniai vaiko poreikiai maistui, aprangai, vaistams, bet ir sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam vaiko ugdymui, kad vaikas būtų paruošas gyvenimui, kad galėtų tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Todėl teismas detaliai dėl kiekvienos išlaidų eilutės nepasisako. Juolab, kad neįmanoma apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visų vaiko poreikiams reikalingų išlaidų. Vieną mėnesį vaiko poreikiai gali būti didesni, kitą mažesni, o tuo pačiu ir išlaidos tiems poreikiams tenkinti vieną mėnesį gali būti didesnės, kitą mažesnės. Be to, dėl nepilnametei dukrai skiriamų lėšų maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, mokymosi reikmėms laikytina, kad vaikui gyvenant su motina, šiai yra geriau žinomi Ievos poreikiai nei atsakovui, kuris su vaiku nebendrauja. Tai, kad vaiko poreikiai padidėję pripažino ir pats atsakovas, jis atsiliepime su ieškiniu visiškai sutiko, tik prašė atsižvelgti į tai, kad turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių poreikiai jiems augant taip pat didėja, taip pat į tai, kad turi daug skolų. Pabrėžtina, kad atsakovo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas siejamas ne tik su materialinės pagalbos teikimu. Tėvo pareiga nuosekliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko kasdieniniame gyvenime, palaikyti jį ne tik materialiai, bet ir morališkai, o iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su dukra nebendrauja, todėl vaikui labai trūksta tėvo meilės ir šilumos. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad nepilnametės I. A. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2009 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 300 Lt (86,87 Eur) kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, neatitinka realybės ir vaiko poreikių. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašoma išlaikymo suma po 180 Eur kas mėnesį laikytina protinga ir pagrįsta, atitinkančia augančio ir turinčio sveikatos problemų vaiko poreikius. Tačiau, kaip jau minėta, vaikų poreikių patenkinimas priklauso nuo tėvų turtinės padėties.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, todėl teismo nurodytą sumą turi teikti abu tėvai. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui pakankamą išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Todėl konstatavus vaiko poreikių padidėjimą, įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (86,87 Eur per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvoje registruotino turto neturi (1 t. 18, 20 b. l.), yra vedęs, augina dar du nepilnamečius vaikus. Pats atsakovas nurodė, kad turi daug skolų, tačiau teismui tokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog atsakovas turi skolų bei dar du nepilnamečius vaikus, savaime nesudaro pagrindo priteistiną išlaikymo sumą mažinti. Kaip jau minėta, išlaikymo dydis priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas tikrosios atsakovo turtinės padėties neturėjo galimybių nustatyti, tačiau akivaizdu, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, šiuo metu moka priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą dukrai, išlaiko ir kitus du nepilnamečius vaikus. Nors atsakovas nurodo, kad turi daug skolų, tačiau iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovas 2010 m. atostogavo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. keičiant išlaikymo dydį, atsakovas taip pat teismui nurodė, kad turi daug skolų. Akivaizdu, kad gaunant minimalų darbo užmokestį, sąžiningai vykdant finansinius įsipareigojimus kreditoriams, tokių atostogų atsakovas sau leisti negalėtų. Duomenų apie santaupas, apie šeimos patiriamas išlaidas, apie išlaidas kitų dviejų vaikų poreikiams per mėnesį, atsakovas nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti dukrą tol, kol ji taps pilnamete ir galės pati save išlaikyti. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas tėvas, turi vadovautis bonus pater familias ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, t. y. būti rūpestingas, apdairus tėvas, ieškoti geriau apmokamo darbo, kitų pajamų šaltinių, planuoti ir paskirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad nenukentėtų nepilnametės dukters interesai. Tas pats principas reiškia, jog atsakovas, kitoje santuokoje nusprendęs susilaukti vaikų, turėjo atsakingai įvertinti savo finansines galimybes, t. y. jog jis jau turi įstatyminę pareigą iki pilnametystės išlaikyti dukrą (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnametės dukters poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnametei dukrai nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jis finansiškai nėra pajėgus teikti savo dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą arba papildomą darbą ir taip garantuoti visiems savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Tokią išvadą teismas grindžia ta aplinkybe, jog atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, kas leistų manyti, jog atsakovas neturi galimybių padidinti savo gaunamų pajamų. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ilgą laiką savo išlaikymo pareigos dukrai nevykdė, vietoj jo šią pareigą iš dalies vykdė valstybė, byloje nėra duomenų, jog atsakovas vykdytų ir kitas tėvo pareigas.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, duotus paaiškinimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, abiejų tėvų pastangas šiems poreikiams patekinti, ekonominę situaciją šalyje ir kitas svarbias aplinkybes, ieškinys tenkinas visiškai – pakeistina Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl išlaikymo dydžio I. A. ir iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistina I. A. iki jos pilnametystės po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. lapkričio 23 d.) (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė byloje patyrė 168,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovei byloje buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (1 t. 8 b. l.).

Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 168,36 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK79 str., 93 str., 96 str. 99 str.).

Teismas šioje byloje turėjo 1,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d., 88 str. l d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.). Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą – 34 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Bendra iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 35,64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo priteisimo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. lapkričio 23 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 168,36 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši su suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 35,64 Eur (trisdešimt penkių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši su suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.