- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- A-525-2838-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01883-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“, uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“, uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“, uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Statybų linija“ (toliau – ir UAB „Statybų linija“; pareiškėjas) ir uždaroji akcinė bendrovė „Sklypas“ (toliau – ir UAB „Sklypas“; pareiškėjas) patikslintu skundu teismo prašė: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-14 sprendimą Nr. A33-2767-(7.2) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarties administracinėje byloje Nr. A-822-345/2010 vykdymo“; 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą, parengtą pagal 2002-07-08 išduotas sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti ir 2004-05-20 išduotas patikslintas planavimo sąlygas; 3) priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės pareiškėjų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai paaiškino, kad parengė žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planą, kuriuo numatyta pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir suformuoti sklypus (gyvenamuosius, rekreacinius ir infrastruktūros) ir nustatyti statybos reglamentus bei veiklos apribojimus. Detalųjį planą 2005-01-17 pateikė derinti savivaldybei. Savivaldybės taryba 2007-05-17 sprendimu Nr. T3-138 nusprendė detaliojo plano netvirtinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-08-11 nutartimi šį sprendimą panaikino ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę detalųjį planą apsvarstyti dar kartą. Vilniaus rajono savivaldybė 2008-11-04 sprendimu Nr. T3-324 pakartotinai nusprendė detalaus plano netvirtinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-08 nutartimi šį sprendimą panaikino. Vilniaus rajono savivaldybė 2010-05-14 raštu informavo pareiškėją, kad detalusis planas nebus svarstomas.
Pareiškėjų nuomone, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir intervencija į juo įtvirtintus teisinius santykius galima tik išimtiniais atvejais. Atsakovas, atsisakydamas iš naujo svarstyti detalųjį planą, ignoruoja teismo įpareigojimą, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Vilniaus rajono savivaldybė neturėjo teisės spręsti, ar ji turi svarstyti detalųjį planą, o gavusi nutartį privalėjo iš karto pradėti svarstymo procedūrą. Ginčijamame sprendime išdėstyti argumentai ir motyvai, dėl kurių atsakovas negali svarstyti detaliojo plano, nėra teisiškai reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarties vykdymui. Vilniaus rajono savivaldybės atsisakymas svarstyti detalųjį planą vertintinas kaip neteisėtas neveikimas (detaliojo plano svarstymo procedūros nepradėjimas), kuriuo yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai.
Ginčijamame sprendime, kaip vienas iš motyvų, kuriais atsisakyta svarstyti detalųjį planą, nurodoma, kad pareiškėjai detaliojo plano svarstyti neprašė. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas žinojo apie priimtus teismo sprendimus, kuriais jis įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Todėl šiuo atveju nelaikytina teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjai nepareiškė atskiro prašymo svarstyti detalųjį planą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartį, nustatė, kad pateikto detaliojo plano negali pakartotinai svarstyti Nuolatinėje statybos komisijoje ir Vilniaus rajono savivaldybės taryboje ir apie tai informavo pareiškėjus 2010-05-14 sprendimu Nr. A33-2767-(7.2). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-18 nutartyje pažymėjo, kad 2008-11-17 Vilniaus rajono savivaldybės taryba negalėjo remtis 2007-03-01 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-l 1.81-106, nes jis negaliojo. Be to, atsakovas nustatė, kad šiuo metu negalioja ir 2002-07-04 ir 2004-05-20 sąlygos bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (galiojimo terminas 3 m.), topografinė nuotrauka (galiojimo terminas 1 m.). Atsiliepime nurodė, kad 2005 m. Nuolatinė statybos komisija ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nustatė, jog pateikto projekto sprendimai neatitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Projekto autoriai nesilaikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2002-07-08 ir 2004-05-20 išduotų sąlygų detaliajam planui rengti. Nuolatinės statybos komisijos nariai 2006-11-25 nuvykę į vietą nustatė, kad UAB „Statybų linija“ ir UAB „Sklypas“ savavališkai vykdo statybos darbus, todėl Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008-11-17 nutarė kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą dėl padarytos žalos gamtai nustatymo sklypuose. Atsakovas pasiūlė pareiškėjams iš naujo gauti sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, atsižvelgiant į nurodytus Nuolatinės statybos komisijos narių ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pastabas, iš naujo parengti detalųjį planą, suderinti ir pateikti svarstyti Nuolatinės statybos komisijai, po to - Vilniaus rajono savivaldybės tarybai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-14 sprendimą Nr. A33-2767-(7.2) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarties administracinėje byloje Nr. A-822-345/2010 vykdymo“. Įpareigojo atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę iš naujo apsvarstyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planą, laikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-345/2010, pateikto teisės normų aiškinimo. Priteisė iš Vilniaus rajono savivaldybės UAB „Statybų linija“ ir UAB Sklypas“ naudai po 50 Lt (penkiasdešimt Lt) žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-05-11 priėmė sprendimą Nr. T3-138 netvirtinti parengto žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, detaliojo plano (b. l. 6). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-575-1415-08 pagal pareiškėjų apeliacinį skundą 2008-08-11 nutartimi panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-05-11 sprendimą Nr. T3-138 ir įpareigojo atsakovą Vilniaus rajono savivaldybę per 3 (tris) mėnesius iš naujo apsvarstyti pareiškėjų parengtą detalųjį planą (b. l. 8-16). Teismas nustatė, kad argumentai, kuriais remdamasi Vilniaus rajono savivaldybė atsisakė patvirtinti detalųjį planą, yra nepagrįsti. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008-10-17 sprendimu Nr. T3-324 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, detaliojo plano“, pakartotinai apsvarsčiusi detalųjį planą, nusprendė jo netvirtinti, nes parengtas detalusis planas neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės 2004-05-20 išduotų sąlygų, pagal kurias teritorija turėjo būti padalinta į 20 sklypų, bet detaliajame plane teritorija dalijama į 68 sklypus. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2004-03-09 sąlygose, registracijos Nr. 4.2.-655, nurodyta planavimo sprendinius pagrįsti specialiais reikalavimais, išdėstytais Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Šių sąlygų XXIX skyriaus Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, 27.9.1. punkte nurodoma, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 m – nuo terasos šlaito briaunos, tačiau detaliajame plane šis atstumas sumažinamas net iki 10 metrų. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus rajono nuolatinė statybos komisija nepritarė detaliajam planui ir apie tai 2006-11-30 raštu Nr. IS-2926(2.2.) pranešė detaliojo plano rengėjams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą – nederinti (b. l. 17-18).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-822-345/2010 pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą 2010-03-18 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-09 sprendimą pakeitė ir nusprendė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-10-17 sprendimą Nr. T3-324 bei įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę iš naujo apsvarstyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planą“ (b. l. 19-29). Teismas nurodė, kad priimant Vilniaus rajono savivaldybės 2008-10-17 sprendimą buvo pasibaigęs 2007-03-01 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (100)-1.1.81-106 galiojimo terminas. Daugiau pažeidimų teismas nenustatė ir tuo atsakovo pateiktus motyvus pripažino nepagrįstais. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010-05-14 sprendimu Nr. A33-2767-(7.2) pasiūlė pareiškėjams iš naujo gauti Sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, atsižvelgiant į nurodytus Nuolatinės statybos komisijos narių ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pastabas, iš naujo parengti detalųjį planą, suderinti ir pateikti svarstyti Nuolatinės statybos komisijai, po to - Vilniaus rajono savivaldybės tarybai (b. l. 30-31).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas vertino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-14 rašto Nr. A33-2767-(7.2) pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Kaip matyti iš aukščiau išvardintų teismų sprendimų, teisinis ginčas dėl įpareigojimo tvirtinti pareiškėjų parengtą žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planą yra išspręstas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartį visos sąlygos detaliojo plano tvirtinimui yra įvykdytos tinkamai, išskyrus tai, kad turi būti įvertintas naujai išduotas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas. Esant tokiai teismo nuostatai jokių kitų dokumentų atsakovas iš pareiškėjų neturi teisės reikalauti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad teismo sprendimo privalomoji galia taikoma ne tik rezoliucinei, bet ir motyvuojamajai daliai. Bylos kontekste tai reiškia negalimumą atsakovui pareiškėjui kelti naujus reikalavimus detaliojo plano tvirtinimo procedūroje, nei yra nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartyje. Sprendimo privalomumo laikymosi reikalavimas reiškia ir tai, kad bylą nagrinėjantis teismas turi remtis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytais faktais, netaikydamas jiems įrodinėjimo procedūros (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis). Kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010-05-14 rašte Nr. A33-2767-(7.2) pateikia argumentus priešingus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarčiai, tai toks sprendimas panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šis dokumentas laikomas administraciniu sprendimu, kadangi juo atsisakoma detalųjį planą pakartotinai svarstyti Nuolatinės statybos komisijoje ir Vilniaus rajono savivaldybės taryboje, t. y. priimamas sprendimas, pažeidžiantis pareiškėjų teises. Teismo sprendimu įvertinus administracinio valdymo srityje susidariusią teisinę ir faktinę situaciją, administravimo subjektas neturi kelti naujų sąlygų pareiškėjui, kurių jis nebuvo nurodęs bylos nagrinėjimo teisme metu. Administravimo reikaluose taikomas objektyvumo principas reikalauja, kad priimant administracinį sprendimą būtų atsižvelgiama į visus su administraciniu aktu susijusius svarbius veiksnius bei kiekvienas jų įvertintas. Nurodymas naujų reikalavimų po teismo sprendimo pažeistų teisinio tikrumo ir saugumo principus, keltų asmenų nepasitikėjimą valdymo institucijomis, teisinių santykių reguliavimo stabilumu ir tikrumu bei vestų į aklavietę, sudarant sąlygas niekada nepriimti administracinio sprendimo ir išspręsti asmeniui rūpimo klausimo.
Teismas pažymėjo, kad keldamas pakartotinį jau du kartus teismų išnagrinėtą prašymą patvirtinti detalųjį planą ir remdamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-08-03 raštu Nr. 20-9077 pareiškėjas iš esmės siekia ankstesnių teismo sprendimų, o konkrečiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarties peržiūrėjimo. Tačiau žemesnės instancijos teismas turi laikytis aukštesnės instancijos teismo nutartyje suformuotos teismų praktikos ir negali priimti jai prieštaraujančio sprendimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, šios bylos kontekste minėto rašto pateikimas negali būti vertinamas kaip nauja, padėtį dėl detaliojo plano tvirtinimo keičianti aplinkybė, kuri leistų teismui naujai, nepriklausomai nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarties, vertinti detaliojo plano tvirtinimo eigoje atsiradusias aplinkybes. Teisės aktų taikymo klausimai, kurie aktualūs priimant su byloje sprendžiamu pareiškėjo reikalavimu dėl detaliojo plano patvirtinimo susijusius administracinius sprendimus, buvo žinomi bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu ir 2010-03-18 nutarties priėmimo metu, todėl buvo teismo įvertinti minėtoje nutartyje. Kilus neaiškumui dėl teismo sprendimo vykdymo, asmuo turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalies pagrindu kreiptis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo. Po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusi nauja aplinkybė yra ne pagrindas pradėti naują bylą, o pagrindas atnaujinti procesą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teismo vertinimu detaliojo plano tvirtinimo reikalu jokie nauji dokumentai nebuvo pateikti ir jokių naujų juridinių faktų nebuvo nustatyta, todėl, esant tokioms pačioms aplinkybėms, nėra galima bylą išspręsti teisės normas aiškinant skirtingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartyje. Remiantis išdėstytu pareiškėjų skundo dalis dėl įpareigojimo tvirtinti detalųjį planą tenkinama iš dalies.
Teismas pažymėjo, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjų reikalavimai iš esmės tenkinami, teismas pripažino, kad atsakovas pažeidžia pareiškėjų teises, tai žyminio mokesčio suma nemažino, o nusprendė kompensuoti pilnai.
III.
Pareiškėjai UAB „Statybų linija“ ir UAB „Sklypas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-02-03 sprendimą dalyje, kuria atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė įpareigota iš naujo apsvarstyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planą, laikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 pateikto teisės normų aiškinimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjai grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas ginčijamame 2011-02-03 sprendime pažymėjo, kad sutinkamai su LVAT 2010-03-18 nutartimi, visos sąlygos detaliojo plano tvirtinimui yra įvykdytos tinkamai, išskyrus tai, kad turi būti įvertintas naujai išduotas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas. Teismas konstatavo, kad jokių kitų dokumentų (t.y. kurie nurodyti šioje byloje ginčijamame 2010-05-14 Savivaldybės administracijos sprendime) atsakovas iš pareiškėjų neturi teisės reikalauti. <...> Bylos kontekste tai reiškia negalimumą atsakovui pareiškėjui kelti naujus reikalavimus detaliojo plano tvirtinimo procedūroje, nei yra nurodyta LVAT 2010-03-18 nutartyje. Pareiškėjai pabrėžia, kad teismas šioje byloje turėjo galimybę įvertinti faktinę situaciją dėl Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto, ir galutinai išspręsti dar nuo 2007 m. kilusį ginčą ir priimti kitokį sprendimą, pareiškėjams pateikus įrodymus, jog naujas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas negali būti išduodamas, remiantis teisės aktais, galiojusiais iki 2004-05- 01.
2. Savivaldybė 2010-08-03 rašte nurodė, jog negali pakartotinai atlikti Detaliojo plano projekto tikrinimo (vienos iš detaliojo planavimo proceso baigiamojo etapo stadijos), ir išduoti naujo patikrinimo akto Detaliojo plano projektui, vadovaujantis iki 2004-05-01 galiojusiu Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais teritorijų planavimą reglamentavusiais teisės aktais, kaip tai numatyta 2010-03-18 LVAT sprendime administracinėje byloje Nr. A822-345/10. Teismas, priimdamas sprendimą, šio rašto, pareiškėjų nuomone, nepagrįstai nevertino. Aplinkybės, kurias patvirtina pareiškėjų pateiktas įrodymas, absoliučiai paneigia teismo ginčijamame sprendime konstatuotą išvadą, kad minėto rašto pateikimas negali būti vertinamas kaip nauja, padėtį dėl detaliojo plano tvirtinimo keičianti aplinkybė, kuri leistų teismui naujai, nepriklausomai nuo LVAT 2010-03-18 sprendimo, vertinti detaliojo plano tvirtinimo eigoje atsiradusias aplinkybes, ir jog detaliojo plano tvirtinimo reikalu jokie nauji dokumentai nebuvo pateikti ir jokių naujų juridinių faktų nebuvo nustatyta.
3. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, jog išduoti naujo patikrinimo akto, vadovaujantis iki 2004-05-01 galiojusiu Teritorijų planavimo įstatymu nėra galimybės, pareiškėjai daro išvadą, kad jiems buvo užkirstas kelias užbaigti detaliojo planavimo procesą. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą patvirtinti pareiškėjų parengtą detalųjį planą, turėjo įvertinti šią naują faktinę aplinkybę, tačiau to nepadarydamas tokiu būdu paliko neaiškumų dėl priimto sprendimo, nenurodžius, kaip turi būti užbaigtas detaliojo planavimo procesas, nors teismai jau du kartus išsprendė ginčą pareiškėjų naudai ir pripažino, kad savivaldybės sprendimai ir argumentai dėl detaliojo plano yra nepagrįsti. Ir nors teismas ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjų teismui apskųstą savivaldybės administracijos 2010-05-14 sprendimą, tačiau faktiškai įpareigodamas savivaldybę iš naujo apsvarstyti detalųjį planą, laikant LVAT 2010-03-18 sprendime pateikto teisės normų aiškinimo, tokiu būdu užkirto pareiškėjams kelią užbaigti visą detaliojo planavimo procesą, kadangi aukščiau nurodytas savivaldybės 2010-08-03 raštas patvirtina, kad LVAT 2010-03-18 sprendimo įvykdyti nėra galimybės.
4. Teismo sprendimas prieštarauja LVAT praktikai (žr. pvz., 2008-08-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A575-1415-08). Nurodo, kad minėtos administracinės bylos Nr. A575-1415-08 faktinės aplinkybės yra tapačios, sprendimas buvo priimtas tarp tų pačių bylos šalių, ir nurodytoje, ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl savivaldybės veiksmų, atsisakant tvirtinti pareiškėjų detalųjį planą, teisėtumo. Tačiau teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, analizavo tik LVAT 2010-03-18 sprendimą, nors 2008-08-11 LVAT nutartis taip pat neatsiejamai yra susijusi su nagrinėjama byla ir aplinkybės, nustatytos joje, turi ypatingos svarbos nagrinėjamai bylai.
5. Konstatavus, kad savivaldybės veiksmai, kuriais savivaldybė atsisakė svarstyti ir tvirtinti pareiškėjų detalųjį planą, yra neteisėti (savivaldybės veiksmų neteisėtumas konstatuotas tiek aukščiau nurodytomis LVAT nutartimis, tiek ir ginčijamu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu), pareiškėjai daro išvadą, kad šių neteisėtų veiksmų pagrindu kita šalis, t.y. savivaldybė, negali įgyti atitinkamų teisių, nagrinėjamu atveju – teisės dar kartą analogiškais pagrindais netvirtinti pareiškėjų parengto detaliojo plano, papildomai nurodant, kad pasibaigė atitinkamų detaliojo planavimo dokumentų galiojimo terminai, kai jų pasibaigimą sąlygojo būtent savivaldybės neteisėti veiksmai. Priešingu atveju laikytina, kad iš neteisėtų veiksmų atsakovas įgijo atitinkamas teises, tačiau tokiu būdu būtų paneigti tiek teisinės valstybės, tiek ir bendrieji teisingumo kriterijai.
6. Pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, jog faktiškai užbaigus visas detaliojo planavimo procedūras, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai patikrinus detaliojo plano sprendinius ir išdavus teigiamą patikrinimo išvadą, ir teismams net du kartus konstatavus savivaldybės atsisakymo patvirtinti detalųjį planą motyvus nepagrįstais, pareiškėjų detalusis planas bus savivaldybės bus patvirtintas, o pastarajai atsisakius tai padaryti, tokie veiksmai bus įvertinti kaip piktybiniai įstatymų pažeidimai, ir ginčas galutinai bus išspręstas teismo tvarka, teismui įpareigojant savivaldybę detalųjį planą patvirtinti. Konstitucijoje įtvirtintas teisinių lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principai suponuoja išvadą, kad detaliojo planavimo metu asmenų įgytos teisės turi būti apsaugotos, o teismų priimti sprendimai turi būti vykdomi, nesuteikiant teisės šaliai, kurios veiksmai pripažinti neteisėtais, šių neteisėtų veiksmų pagrindu įgyti atitinkamas teises.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartį pradėjo vykdyti. Siekiant tinkamai įvykdyti teismo sprendimą buvo išsiųstas raštas Nr. A33-2767-(7.2) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarties administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 vykdymo“. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjai klaidingai suprato Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-14 raštą Nr. A33-2767-(7.2) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarties administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 vykdymo“. Teigia, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, jame nurodyti pasiūlymai pareiškėjams dėl tinkamo teismo nutarties įvykdymo. Prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjams nėra nustatomos teisės ar pareigos.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartį, nustatė, kad šiuo metu negalioja daug kitų pateiktų Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dokumentų, o būtent 2002-07-04 ir 2004-05-20 Sąlygos bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (galiojimo terminas 3 metai) , topografinė nuotrauka (galiojimo terminas 1 metai). Be to, topografinė nuotrauka neatitinka tikrovės, nes atgabenta tūkstančiai kubinių metrų grunto, žymiai pakeistas planuojamos teritorijos reljefas. Detaliojo plano negalima patvirtinti ir dėl nurodytų savavališkos statybos darbų. Todėl pareiškėjams buvo pasiūlyta pateikti galiojančius dokumentus. Tai jie galėjo padaryti net iki skundo padavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau iki šiol pareiškėjai nepateikė jokių galiojančių ir naujų dokumentų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodo, kad gavo 2010-05-14 raštą Nr. A33-2767-(7.2) „kuriame pareiškėjai informuoti, kad detalusis planas Nuolatinės statybos komisijoje ir Vilniaus rajono savivaldybės taryboje nebus svarstomas“. Atsakovo manymu, šią citatą pareiškėjai išgalvojo, tokio teiginio rašte nėra. Pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija planą svarstys tiek kartų, kiek bus pareiškėjų prašymų, arba teismo įpareigojimų. Pareiškėjai savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui taip pat nurodė, kad atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti detalųjį planą, o atsakovui šio įpareigojimo nevykdant pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad šis įpareigojimas būtų vykdomas. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjai galėjo tai daryti ABTĮ 97 str. tvarka, tačiau 2010-03-18 priėmus teismo nutartį, praėjo daug laiko, pareiškėjai neatliko jokių veiksmų, kad teismo nutartis būtų įvykdyta, nepateikė savivaldybei jokių dokumentų ir savo prašymo iš naujo svarstyti detalųjį planą. Neaišku kokius veiksmus ir kada būtina atlikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kad būtų patenkinti pareiškėjų reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pakartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pareiškėjai prašo jį atmesti. Be kitų, pareiškėjų apeliaciniame skunde bei skunde pirmosios instancijos teismui pateiktų argumentų, pareiškėjai pažymi:
1. Nesutinka, kad pareiškėjų teismui apskųstas savivaldybės 2010-05-14 sprendimas yra tik informacinio pobūdžio, neatitinka ABTĮ 2 str. 14 p. nustatytos individualaus teisės akto sąvokos ir neva pareiškėjų teisių nepažeidžia, kadangi pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, ir dėl šios priežasties, pasak savivaldybės, nebuvo pagrindo šio sprendimo panaikinimui. Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad minėtas dokumentas yra laikomas administraciniu sprendimu, ir juo buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Minėtas sprendimas akivaizdžiai nustatė konkrečias teisines pasekmes pareiškėjams – šiuo sprendimu savivaldybė atsisakė vykdyti LVAT 2010-03-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 nustatytą įpareigojimą, bei iškėlė pareiškėjams naujus reikalavimus, susijusius su detaliuoju planu. Tokiais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjų teisės, todėl pareiškėjai pagristai, remdamiesi ABTĮ 5 str. nuostatomis, kreipėsi į teismą, siekdami apginti savo pažeistas teises.
2. Administracinėje byloje Nr. A822-345/2010 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutartimi buvo nustatytas atitinkamas pareiškėjų ir atsakovo teisinis statusas: atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti detalųjį planą, o atsakovui šio įpareigojimo nevykdant, ką patvirtina šioje byloje ginčijamas atsakovo 2010-05-14 sprendimas, pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad šis įpareigojimas būtų vykdomas. Atsisakydamas iš naujo svarstyti detalųjį planą, atsakovas ignoruoja teismo įpareigojimą, tuo pažeisdamas ABTĮ 14 str. 1 d. Atsakovui minėta teismo nutartimi nebuvo palikta diskrecijos teisė svarstyti detalųjį planą arba atsisakyti jį svarstyti. Teismas taip pat nenustatė jokių išimčių, kurioms esant tokia diskrecijos teisė atsirastų, todėl daro išvadą, kad savivaldybė neturėjo teisės spręsti, ar ji gali ir turi svarstyti detalu ji planą, o gavusi minėtą nutarti privalėjo iškart pradėti svarstymo procedūrą.
3. Kadangi LVAT 2010-03-18 nutartimi įpareigojo svarstyti detalųjį planą, nenustatydamas jokių papildomų sąlygų ir (ar) išimčių tokio sprendimo vykdymui, pareiškėjai pagrįstai mano, jog ginčijamame sprendime išdėstyti argumentai ir motyvai, dėl kurių atsakovas negali svarstyti detaliojo plano, nėra teisiškai reikšmingi minėtos LVAT nutarties vykdymui. Savivaldybės atsisakymas 2010-05-14 sprendimu svarstyti detalųjį planą dėl sprendime nurodytų motyvų vertintinas kaip neteisėtas neveikimas (detaliojo plano svarstymo procedūros nepradėjimas), kuriuo yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad savivaldybė 2010-05-14 sprendime neturi kelti nauju sąlygų pareiškėjams, kurių ji nebuvo nurodžiusi bylos nagrinėjimo teisme metu. Savivaldybės motyvai, jog be teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto yra negaliojantys kiti detaliojo planavimo dokumentai, kai tokie reikalavimai nebuvo keliami ir nurodomi administracinės bylos Nr. A822-345/2010 metu, yra teisiškai nepagrįsti.
4. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad pareiškėjai neva išgalvojo, kad savivaldybės 2010-05-14 rašte nėra teiginio, kad minėtu raštu pareiškėjai informuoti, jog detalusis planas Nuolatinės statybos komisijoje ir Vilniaus rajono savivaldybės taryboje nebus svarstomas. Ši aplinkybė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta savivaldybės 2010-05-14 sprendimo pirmojoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad: „Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama teismo nutartį, nustatė, kad pateikto detaliojo plano negalime pakartotinai svarstyti Nuolatinės statybos komisijoje ir Vilniaus rajono savivaldybės taryboje ir tai daryti nėra Jūsų prašymų“. Ši ir kitos 2010-05-14 sprendime savivaldybės nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad savivaldybė šiuo sprendimu atsisakė įvykdyti 2010-03-18 LVAT sprendime nustatytą įpareigojimą savivaldybei iš naujo.
5. Savivaldybė apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad 2010-03-18 priėmus Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, praėjo daug laiko, pareiškėjai neva neatliko jokių veiksmų, kad teismo nutartis būtų įvykdyta, nepateikė savivaldybei jokių dokumentų ir savo prašymo iš naujo svarstyti detalųjį planą. Pareiškėjai, pasak savivaldybės, galėjo reikalauti, kad 2010-03-18 LVAT nutartyje nustatytas nurodymas savivaldybei būtų vykdomas ABTĮ 97 str. nustatyta tvarka. Pareiškėjai mano, šis savivaldybės teiginys dar kartą patvirtina, kad 2010-05-14 sprendimu savivaldybė aiškiai atsisakė įvykdyti teismo 2010-03-18 nutartimi nustatytą įpareigojimą, ir, kaip ginčijamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien ši aplinkybė sąlygoja minėto savivaldybės 2010-05-14 sprendimo neteisėtumą, kadangi sprendimu prieštaraujama aukštesnės galios aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Ir, antra, pagal ABTĮ 14 str. nuostatas, teismo sprendimo vykdymo privalomumas nėra sąlygojamas aplinkybės, ar asmenys, suinteresuoti jo vykdymu, pareiškia pageidavimą jį vykdyti. Atsakovui buvo įteikta tiek 2010-03-18 LVAT nutartis, tiek 2008-08-11 LVAT nutartis, kuriomis atsakovas įpareigotas svarstyti pareiškėjų detalųjį planą. Atsakovas žinojo apie priimtus teismo sprendimus, kuriais jis įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjai nepareiškė atskiro prašymo svarstyti detalųjį planą, nelaikytina teisiškai reikšminga, ir jokiu būdu negali sąlygoti pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti minėtą savivaldybės 2010-05-14 sprendimą neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.
Pareiškėjai kreipdamiesi skundu bei patikslintu skundu į teismą savo reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas – Vilniaus rajono savivaldybė – nevykdo teismo sprendimo, t.y. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010m. kovo 18d. nutarties.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A822-345/2010, išnagrinėjęs pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) k., Zujūnų sen., Vilniaus raj., detalųjį planą, savo 2010m. kovo 18d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę iš naujo apsvarstyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) k., Zujūnų sen., Vilniaus raj., detalųjį planą.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010m. gegužės 14d. raštas Nr. A33-2767-(7.2) patvirtina, kad atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. kovo 18d. nutartyje suformuluoto įpareigojimo nėra įvykdęs.
Tuo tarpu pareiškėjai nagrinėjamoje byloje vėl iškėlė iš esmės analogišką reikalavimą -įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą, t.y. iš esmės analogišką reikalavimą, dėl kurio jau yra nuspręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. kovo 18d. nutartimi.
Įvertinus išdėstytus įrodymus kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų iškeltas reikalavimas nėra savarankiškos bylos reikalavimas, o yra tik priemonė, kuria siekiama užtikrinti anksčiau priimto teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau teismo sprendimo vykdymo tvarka, tame tarpe ir prievartinė vykdymo tvarka, yra reglamentuota Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnyje. Duomenų, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję šia įstatymo numatyta teismo sprendimų vykdymo tvarka, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ABTĮ 97 straipsnis nenumato galimybės teismo sprendimo vykdymo tikslu į teismą kreiptis pakartotinai su analogišku jau išnagrinėtam reikalavimu, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų iškeltas reikalavimas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą patvirtinti detalųjį planą yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, dėl ko administracinė byla nutrauktina.
Padarytos išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai byloje yra iškėlę ir antrą reikalavimą - panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-14 sprendimą Nr. A33-2767-(7.2) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-18 nutarties administracinėje byloje Nr. A-822-345/2010 vykdymo“. Kolegijos vertinimu pareiškėjų „sprendimu“ įvardintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-14 raštas Nr. A33-2767-(7.2) nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas (individualus teisės aktas ar administracinis aktas), nes šiame dokumente nėra suformuluotas joks viešojo administravimo subjekto privalomas patvarkymas, juo nėra suteiktos ar panaikintos kokios nors subjektinės teisės. Kolegijos vertinimus šis atsakovo raštas vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas, reikalavimas panaikinti kurį nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl ir šioje dalyje byla nutrauktina.
Pirmosios instancijos neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovė „Statybų linija“, uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“, atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.