- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-07
- Bylos Nr.
- A-143-1818-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Serdikauskas ir KO“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serdikauskas ir KO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serdikauskas ir KO“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Serdikauskas ir KO“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Serdikauskas ir KO“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 16KP-18-72, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2005 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-513 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. S-493-(7-496/2005).
Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administravimo institucijų priimti sprendimai, kurių pagrindu pagal T1 deklaraciją Nr. 04LTVR100000490188 (2004 m. rugpjūčio 13 d.) įmonei įregistruota skola muitinei: 1 750 Lt muito ir 3 465 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), nėra pagrįsti teisės aktų normomis ir nustatytais faktais, o paremti prielaidomis. Pareiškėjas teigė, jog pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tranzito procedūros pagal paminėtą deklaraciją užbaigimą, įvykdė 2005 m. kovo mėnesį. Vilniaus teritorinei muitinei pateikė Ukrainos Volynės srities automobilių inspekcijos 2005 m. sausio 13 d. pažymą Nr. 37 ir automobilio registracijos kortelę, liudijančias, kad automobilis ,,Audi A6“ (duomenys neskelbtini) buvo registruotas Ukrainoje. Pareiškėjas tvirtino, kad šie dokumentai yra galiojantys ir remiantis objektyvumo principu turi tokią pačią teisinę galią kaip ir bet koks kitas muitinės pateiktas dokumentas. Ukrainos muitinės 2005 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 11/3-31/5468 jų turinio nepaneigia, todėl atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo atsižvelgti į oficialios užsienio institucijos parengtus dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė nesivadovavo ir Muitinės departamento 1998 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 205 patvirtintos Nepateiktų muitinei prekių arba neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų muitinio įforminimo tvarkos (toliau – Tvarka) 6 punktu. Esant visiems įrodymams, kad aukščiau nurodytas automobilis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir yra registruotas Ukrainoje, teritorinės muitinės viršininkas arba jo įgaliotas muitinės pareigūnas turėjo priimti sprendimą įforminti pažymą apie automobilio pripažinimą išvežtu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Pareiškėjas pabrėžė, kad automobilis identifikuojamas pagal kėbulo numerį, o ne pagal jo pagaminimo datą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 34 – 36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad A. S. individuali įmonė (toliau – A. S. IĮ) 2004 m. rugpjūčio 13 d. įformintoje T1 deklaracijoje Nr. 04LTVR100000490188 nurodė, jog iš Bendrijos lengvasis automobilis ,,Audi A6“ (duomenys neskelbtini) bus išgabentas per paskirties muitinės įstaigą Dorohusk OC Drogowy (Lenkija) iki 2004 m. rugpjūčio 23 d. Informacijos nustatyta tvarka apie šių prievolių įvykdymą muitinė negavo, todėl procedūros vykdytojo pareikalavo pateikti įrodymus apie procedūros užbaigimą. Atsakovas tvirtino, kad UAB ,,Serdikauskas ir KO“ 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 365 straipsnyje nurodytų dokumentų ar tinkamai patvirtintų jų kopijų muitinei nepateikė. Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 96 straipsnio 1 dalį, už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, todėl Vilniaus teritorinė muitinė sprendimu, kurį patvirtino Muitinės departamentas, pagrįstai nusprendė procedūros vykdytojui UAB ,,Serdikauskas ir KO“, neįvykdžiusiam prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamoms prekėms įformintos procedūros taikymu, apskaičiuoti importo mokesčius ir įregistruoti importo mokesčių skolą muitinei už įvežtą į Lietuvą lengvąjį automobilį. Pažymėjo, kad Muitinės departamentas tyrimą dėl šio automobilio atliko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 4 d. susitarimu dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais (toliau – Susitarimas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 31 – 33) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas. Be to, pažymėjo, jog vadovaujantis Tvarkos 6 punktu prekės, kurioms buvo įforminta muitinio tranzito procedūra ir sienos perėjimo punkte esančioje paskirties muitinės įstaigoje nustatyta tvarka ji nebuvo užbaigta, pripažįstamos išvežtomis tik tuo atveju, jeigu, atlikus tyrimą, nustatoma, kad prekės yra išvežtos iš kontroliuojamos muitų teritorijos. Pareiškėjas šio fakto neįrodė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 27 d. sprendimu (b. l. 55 – 58) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2004 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste ,,Savanoriai“ A. S. IĮ (vėliau perregistruotos į UAB ,,Serdikauskas ir KO“) įvežtam lengvajam automobiliui ,,Audi A6“ (juodos spalvos, pagamintam 1996 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti sankcionuotas veiksmas pagal bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinį Nr. 4VR10305398. Bendrijos/bendroji tranzito procedūra buvo pradėta minėtame krovinių poste įforminus 2004 m. rugpjūčio 13 d. T1 deklaraciją Nr. 04LTVR100000490188, paskirties įstaiga nurodant Dorohusk OC Drogowy (Lenkija), procedūros vykdytoju – A. S. IĮ, procedūros vykdytojo atstovu – A. S. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą dėl nebaigtų tranzito procedūrų, nustatė, kad procedūros vykdytojas tranzito procedūros pagal minėtą deklaraciją teisės aktų nustatyta tvarka neužbaigė bei dokumentų, kurių pagrindu muitinė galėtų laikyti procedūrą užbaigta, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (2000 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2787/2000, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, redakcija) 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnis išvykimo valstybės narės muitinei nustatė pareigą kontroliuoti tranzito procedūros užbaigimą ir, negavus nustatyta tvarka informacijos, kad procedūra yra užbaigta, atlikti tyrimą. Tokiu atveju prievolė pateikti įrodymus dėl tranzito procedūros užbaigimo tenka šios procedūros vykdytojui (Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 1 d.). Teismas, analizuodamas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2, 3 dalis, padarė išvadą, kad Mokestinių ginčų komisija, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo savo sprendimuose pagrįstai nurodė, jog muitinė tranzito procedūrą gali pripažinti užbaigta tik pagal tokius įrodymus, kurie atitinka šiose teisės normose įtvirtintus reikalavimus. Teismas, įvertinęs Ukrainos Volynės srities automobilių inspekcijos skyriaus 2005 m. sausio 13 d. pažymos Nr. 37 ir automobilio registracijos kortelės kopijas, padarė išvadą, jog mokesčių administratorius teisingai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytas automobilis tokiu pačiu kėbulo numeriu, kaip ir automobilis, kuriam įforminta Bendrijos tranzito procedūra, tačiau skirtinga jų pagaminimo data. Be to, automobilis įregistruotas Ukrainos Volynės srities automobilių inspekcijoje 2004 m. rugpjūčio 9 d., t. y. anksčiau nei paminėtame muitinės krovinių poste nurodytam automobiliui pareiškėjas įformino tranzito procedūrą išvežti jį iš Bendrijos muitų teritorijos. Muitinės departamentas, tikrindamas gautą informaciją, 2005 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 3B-20.4/16-3885 kreipėsi į Ukrainos muitinę, kuri 2005 m. gegužės 16 d. atsakymu Nr. 11/3-31/5468 pranešė, kad automobilis nebuvo įvežtas į Ukrainos muitų teritoriją ir nebuvo pateiktas Ukrainos muitinei. Teismas, vadovaudamasis Susitarimo, įsigaliojusio nuo 1994 m. sausio 6 d., 2 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio 2 dalimi, 4 – 10 straipsniais, konstatavo, kad Lietuvos muitinės administracija (Muitinės departamentas) iš Ukrainos muitinės administracijos (Ukrainos valstybinės muitų tarnybos) įrodymus gavo nustatyta tvarka, todėl jie yra leistini įrodymai administracinių bylų teisenoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str.). Pareiškėjo ginčijamų sprendimų turinys patvirtina, jog priimant šiuos sprendimus buvo tinkamai įvertinti visi įrodymai, t. y. tiek tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka atsakovo gauti dokumentai, tiek pareiškėjo muitinei pateikti dokumentai. Kaip paminėta, procedūros vykdytojas, įrodinėdamas, jog Bendrijos/bendroji tranzito procedūra yra užbaigta, turi pateikti muitinei įrodymus, kurie atitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus. Mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos padarė pagrįstas išvadas, kad Ukrainos Volynės srities automobilių inspekcijos 2005 m. sausio 13 d. pažyma Nr. 37 neatitinka šių reikalavimų, todėl negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, jog pareiškėjas užbaigė muitinės procedūrą. Pareiškėjas neišaiškino, kodėl tranzito deklaracijoje nurodyto automobilio nepristatė joje nurodytai paskirties įstaigai, nepateikė įrodymų, kaip gavo paminėtą pažymą, neįrodė fakto, kad automobilis nustatyta tvarka buvo išgabentas iš Bendrijos muitų teritorijos bei pateiktas trečiosios šalies muitinės įstaigai. Kadangi tyrimo metu nenustatyta, jog prekė nustatyta tvarka buvo išvežta iš kontroliuojamos muitų teritorijos, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo taikyti Tvarkos 6 punkto ir priimti sprendimą įforminti pažymą, jog minėtas automobilis yra išvežtas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog teisėsaugos institucijos netaikė Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytų sankcijų už tranzitinių prekių neišvežimą iš šalies teritorijos ar dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ar realizavimą (BK 200, 300 str.), ginčo atveju nėra reikšmingi, kadangi skolos atsiradimo muitinei ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai yra skirtingi ir vienas su kitu nesusiję. Teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisingai taikė Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1, 3 dalis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo įregistravo importo mokesčių skolą muitinei, o jo panaikinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 61 – 67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
2. Teismas netinkamai išaiškino teisės aktus, nustatančius pareigas, susijusias su tranzito procedūros užbaigimu.
3. Teismas nepagrįstai jam perkėlė atsakomybę dėl valstybinių institucijų veiksmų.
4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2 ir 3 dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78 – 81) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75 – 77) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, jog pareiškėjas, būdamas išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas, 2004 m. rugpjūčio 13 d. pateikė Vilniaus teritorinės muitinės postui „Savanoriai“ (išvykimo muitinei) tranzito deklaraciją dėl lengvojo automobilio „Audi A6“ reeksporto po laikinojo įvežimo perdirbti, kurioje buvo nustatyta, kad šis automobilis bus išgabentas iš Bendrijos teritorijos iki 2004 m. rugpjūčio 23 d. per Lenkijos muitinės įstaigą Dorohunsk OC Drogowy (paskirties muitinė). Pagal bylos duomenis, minėtos tranzito deklaracijos 5 egzempliorius nebuvo gautas išvykimo muitinėje nei per du, nei per keturis mėnesius nuo deklaracijos priėmimo datos, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė pareiškėjui Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą pateikti procedūros užbaigimą patvirtinantį įrodymą ir pradėjo Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnyje numatytą tyrimo procedūrą. Kolegija pažymi, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės pareiškėjo iš esmės neginčijamos, jas patvirtina byloje esantys atitinkami įrodymai. Todėl laikytina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu jos (bylai reikšmingos aplinkybės) yra nustatytos. Taip pat konstatuotina, kad minėti Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 1 dalyje bei 366 straipsnyje numatyti veiksmai trečiojo suinteresuoto asmens buvo atlikti pagrįstai. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra įrodymų, patvirtinančių išorinio tranzito procedūros užbaigimą, įvertinimas jų leistinumo bei patikimumo aspektais.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnį, išorinio tranzito procedūra baigiama, kai prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Aiškinant šią teisės normą aukščiau nurodytais aspektais, pažymėtina, kad joje yra nurodytas specialus subjektas, kuriam turi būti pateikti prekės ir atitinkami dokumentai. Tai yra paskirties muitinės įstaiga. Todėl nagrinėjamoje byloje tokiu (tinkamu) subjektu laikytina aukščiau nurodyta Lenkijos muitinės įstaiga Dorohunsk OC Drogowy, o ne kitos Lenkijos muitinės įstaigos. Taip pat pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra akcentuojamas (tranzitinių) prekių su atitinkamais dokumentais pateikimo tokiai muitinės įstaigai faktas, t. y. nurodyti prekės ir dokumentai nėra atskiriami. Kolegija taip pat pažymi, kad nurodyta teisės norma turi blanketinį pobūdį, nes joje yra pateikta nuoroda į išorinio tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančias nuostatas. Todėl ją taikant būtina vadovautis ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatomis.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (2000-12-15 Komisijos reglamento (EB) Nr. 2787/2000 redakcija) 365 straipsnio 1 dalį, jeigu tranzito deklaracijos 5 egzempliorius išvykimo valstybės narės muitinei negrąžinamas per du mėnesius nuo deklaracijos priėmimo datos, minėta muitinė informuoja vykdytoją, prašydama pateikti įrodymą, kad procedūra buvo užbaigta. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 1 dalyje nurodytu įrodymu muitinei pripažįstamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomos prekės ir patvirtinama, kad jos pateiktos paskirties įstaigai arba, jei taikomas 406 straipsnis, įgaliotajam gavėjui. Iš šių straipsnio nuostatų matyti, kad jose (kaip ir Bendrijos muitinės kodekso 92 str.) yra kalbama tik apie paskirties valstybės narės muitinės (aukščiau įvardintos kaip specialus subjektas) išduotą dokumentą. Todėl, pagal šį požymį, pareiškėjo pateiktas minėtos deklaracijos 3 egzempliorius su Lenkijos muitinės (Zosin) spaudais Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2 dalies taikymo prasme negali būti pripažintas tinkamu (leistinu) įrodymu, patvirtinančiu minėtos išorinio tranzito procedūros užbaigimą.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 3 dalį, Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei pateikia dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, patvirtinantį, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopiją ar fotokopiją. Iš šios normos matyti, kad joje nurodytas alternatyvus (palyginus su nuostatų 365 str. 2 d. nurodytu) išorinio tranzito procedūros pripažinimo užbaigta variantas, siejamas su trečiosios šalies išduoto dokumento įvertinimu. Tačiau tokio dokumento įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi būti išduotas (ar patvirtintas) atitinkamos trečiosios šalies muitinės įstaigos. Pagal šį pripažinimo įrodymu kriterijų, nei pareiškėjo pateiktas minėtas deklaracijos 3 egzempliorius, nei jo pateikti Ukrainos institucijų išduoti registracijos kortelė ir 2005 m. sausio 13 d. pažyma (Mokestinių ginčų komisijos bylos 35-38 lapai) Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 3 dalies taikymo prasme negali būti pripažinti tinkamais (leistinais) įrodymais, patvirtinančiais minėtos išorinio tranzito procedūros užbaigimą. Pažymėtina, kad pastarieji dokumentai (registracijos kortelė ir 2005-01-13 pažyma) negali būti pripažinti įrodymais administracinėje byloje ir Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo taikymo požiūriu, nes jie nėra legalizuoti šios konvencijos nustatyta tvarka.
Taigi kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai. Šiuo klausimu pateikti apelianto argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.
Kolegija taip pat konstatuoja, kad dėl aukščiau pateiktų argumentų ir išvadų nėra pagrindo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimo (ABTĮ 4 str. 3 d., Europos Sąjungos sutarties 234 str.).
Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.