Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Domus Lingua“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Velanor Holdings Limited ieškinį atsakovui UAB „Domus Lingua“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo Velanor Holdings Limited prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nustatyta, kad ieškovas Velanor Holdings Limited kreipėsi su ieškiniu dėl 4 728,81 Eur skolos už suteiktas vertimų paslaugas, 50,53 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo „Domus Lingua“. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Nurodė, kad ieškinio 4 779,34 Eur dydžio suma atsakovui neabejotinai yra didelė, todėl objektyviai didina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Iš Juridinio asmenų registro duomenų, t.y. atsakovo balanso, pelno ataskaitos už 2012-2013 metus matyti, kad atsakovo turimą turtą sudaro trumpalaikis turtas – 15 184,42 Eur, turimi atsakovo įsipareigojimai sudaro net 5 929,10 Eur sumą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai laikotarpiu nuo 2012 iki 2013 metų išaugo nuo 583,30 Eur iki 5 929,10 Eur sumos. Be to, atsakovas iki šios dienos nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras už 2014 metus. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovas į ieškovo pakartotinius raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą nereagavo, kas patvirtina, kad atsakovas vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, elgiasi nesąžiningai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą. Pažymėjo, jog teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiam pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau ieškovui pateikus ieškinį, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nors per tą laiką jokių esminių ar pasikeitusių aplinkybių ieškovas teismui nenurodė;Ieškovo akcentuojamas skolinių įsipareigojimų nežymus augimas per 2013 m. realios dabartinės atsakovo turtinės padėties neatspindi ir neįrodo blogos finansinės padėties. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad minėti įsipareigojimai yra pradelsti vykdyti. UAB „Domus Lingua“ yra stabiliai veikianti bendrovė, reguliariai auginant paslaugų pardavimo pajamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktus dokumentus, kurie pagrindžia blogą atsakovo finansinę padėtį, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimas atsakovui laikytinas dideliu;Atsakovo su atskiruoju skundu pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovas dirba nuostolingai, ilgalaikio turto neturi, todėl jo finansinė būklė blogėja. Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros AB „Lietuvos draudimas“ niekaip nepatvirtina geros atsakovo finansinės padėties, nes sąskaitų išrašymas nepatvirtina piniginių lėšų gavimo;Teismas areštavo atsakovui priklausantį turtą tik tai sumai, kuri reikalaujama, be to atsakovui leido atsiskaityti su ieškovu, atlikti einamuosius mokėjimus į biudžetą ir mokėti darbo užmokestį darbuotojams, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė ekonomiškumo principo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovo atžvilgiu pareiškė reikalavimą dėl 4 728,81 Eur skolos, 50,53 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, taip pat, be skolos dydžio kriterijaus, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti atsakovo įmonės finansinį stabilumą (patikimumą). Nagrinėjamu atveju teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, atsakovo VĮ „Registrų centras“ pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, faktu apie išaugusius atsakovo skolinius įsipareigojimus.

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodė, jog teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiam pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau ieškovui pateikus ieškinį, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nors per tą laiką jokių esminių ar pasikeitusių aplinkybių ieškovas teismui nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apelianto argumentas yra nesusijęs su skundžiamu klausimu, kadangi šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybės įvertinti ir nevertina ieškovo kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat nevertina nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina tik skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateiktus įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, siekdamas paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį byloje nurodė, kad nežymus skolinių įsipareigojimų augimas per 2013 m., realios dabartinės atsakovo turtinės padėties neatspindi ir neįrodo blogos finansinės padėties. UAB „Domus Lingua“ yra stabiliai veikianti bendrovė, reguliariai auginant paslaugų pardavimo pajamas. Vilniaus apygardos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pažymėtina, jos bandydamas pagrįsti gerą atsakovo UAB „Domus Lingua“ finansinę padėtį, apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė PVM sąskaitas-faktūras AB „Lietuvos draudimas“, 2014 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 15-19). Šiuo atveju sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog atsakovo UAB „Domus Lingua“ pateiktos PVM sąskaitos-faktūros AB „Lietuvos draudimas“ niekaip nepatvirtina geros atsakovo finansinės padėties, nes sąskaitų išrašymas nepatvirtina piniginių lėšų gavimo. Iš apelianto pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovas 2014 m. turėjo turto už 90 434 Lt (26 191,50 Eur), tačiau visą turimą turtą sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio 47 324 Lt – per vienerius metus gautinos sumos; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 67 615 Lt (19 582,66 Eur) (b. l. 16). Pateikta pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 atsakovas veikė nuostolingai, nes patyrė 9 137 Lt nuostolių, tuo tarpu kai praėjusiais finansiniais metais gavo 20 224 Lt pelno (b. l. 17). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėti duomenys nepagrindžia apelianto teiginio, jog UAB „Domus Lingua“ yra stabiliai veikianti bendrovė, reguliariai auginant paslaugų pardavimo pajamas.

Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai skolininkui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė skolininkui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, neviršijant reikalavimo sumos. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad nebūtų pažeisti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.