Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-290/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
1A-291-290/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07894-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
R. Č.
Advokatai
Simona Balčiauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-290/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07894-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,nuteistajam R. Č., jo gynėjai advokatei Simonai Balčiauskaitei,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams laisvės, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad R. Č. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. kovo 11 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu priėjęs prie nukentėjusiojo L. M. bei sugriebęs jį už striukės ties pečių sritimi, įsitempė į savo gyvenamojo namo kiemą, kur be jokios priežasties vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam į kairės pusės skruostikaulį ir nosies sritį sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą nosies ir abiejų akių apatiniuose vokuose, t. y. nežymiai sutrikdė L. M. sveikatą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė Simona Balčiauskaitė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Skunde apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino R. Č. nuoseklius parodymus bei nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesmurtavo prieš L. M., kas patvirtinta ne tik liudytojų S. Č. ir A. Č. parodymais, tačiau ir byloje esančiais vaizdo įrašais.

2.2. Teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus įvertino kaip nuoseklius, o nuteistojo – kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas nepašalino kilusių abejonių dėl sužalojimo padarymo būdo, kadangi taip ir liko neaišku, kuria ranka nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis ir, ar apskritai tas smūgis buvo suduotas. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis teigė, kad smūgis jam buvo tariamai suduotas dešine ranka, tačiau apklausiant jį teisme jis tvirtino, kad kuria ranka buvo suduotas smūgis jis neatsimena. Taip pat, negalėjo pasakyti, ar smūgis buvo stiprus, ar R. Č. užsimojo. Nenustačius tikslių faktinių aplinkybių, susijusių su sužalojimo atsiradimo mechanizmu, neįmanoma neabejotinai nustatyti vienos esminių bylos aplinkybių – sužalojimo padarymo būdo.

2.3. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad konfliktas prasidėjo dėl išgėrusių jaunuolių, t. y. nukentėjusiojo ir jo draugų, kurie apklausti kaip liudytojai, netinkamo elgesio viešoje vietoje. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad L. M. buvo nustatytas 1,61 promilės, T. B. 1,10 promilės, A. A. 1,21 promilės girtumas. Taip pat, teismas nevertino tos aplinkybės, kad R. Č. artimieji iškvietė policiją, kurios laukė kieme. Be to, vaizdo kameromis neužfiksuotas joks R. Č. smūgis L. M., kurio parodymai prieštaravo vaizdo įraše matomoms aplinkybėms, bei ir liudytojų (nukentėjusiojo draugų) nurodytoms aplinkybėms. L. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jautė, jog jį sučiupo, laikė ir nukrito, o jį pakėlė draugas, o liudytojas A. A. nurodė, kad nematė, jog L. M. trukdytų peršokti. Joks L. M. „čiupimas“ ar bandymas sulaikyti, nėra užfiksuotas ir vaizdo įraše. L. M. nurodė, kad pamatęs A. A., kad jam bėga kraujas, įšoko į kiemą, tačiau A. A. nurodė, kad įšokęs į kiemą nematė bėgančio kraujo, o matė tik tada kai jie pabėgo. Nors L. M. nurodė, jog jis paprašė draugo, kad duotų pridegti, tačiau A. A. nenurodė jokių aplinkybių susijusių su prisidegimu. Byloje pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuotas L. M. riksmas, kad R. Č. sulaužė jam nosį ar sudavė smūgį. Akivaizdu, kad L. M. tikslas apkalbėti R. Č. siekiant turtinės naudos, kadangi nors iš pradžių jokių pretenzijų neturėjo, tačiau vėliau pasitarė, kad jam kainuos nosies operacija. Be to, akivaizdu, kad šiuo atveju vyko konfliktas, R. Č. taip pat buvo parašęs pareiškimą, iškvietė policiją, kurios nukentėjusiuoju pripažintas L. M. ir jo draugai akivaizdžiai bijojo policijos, kadangi pabėgo. Nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko jis negalėjo tiksliai paaiškinti aplinkybių, dalies aplinkybių neprisiminė. Nukentėjusiojo parodymai ne tik nesutampa tarpusavyje, bet ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

2.4. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesirėmė A. Č. parodymais, kuri visą laiką buvo šalia, buvo kieme bei patvirtino, kad joks smūgis nebuvo suduotas L. M. bei S. Č. parodymais, kuris taip pat visą laiką buvo šalia bei patvirtino, kad kieme joks smūgis L. M. nebuvo suduotas. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. A. bei T. B. parodymais, kadangi jie nėra tiesioginiai įvykio liudytojai. T. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kelis kartus patvirtino, kad jis pats paties smūgio nematė.

2.5. Nuteistojo teigimu, liudytojo A. A. parodymai yra akivaizdžiai nenuoseklūs, prieštaringi ir melagingi, kuriuos paneigia vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdas ir garsas. Įvertinus liudytojo parodymus, darytina išvada, kad jie yra nenuoseklūs, akivaizdžiai neteisingi. Šiuo atveju, jeigu kas nors ir sužalojo L. M. veidą, tai galėjo padaryti tik A. A., todėl jis teismui ir nurodė akivaizdžiai neteisingas aplinkybes (kad krito ant „keturių kojų“ (ant rankų ir kojų, kad nesužeisti L. M.), siekdamas išvengti galimos savo atsakomybės.

2.6. Skunde pažymima, kad liudytojo T. B. nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir prieštarauja vaizdo medžiagai, iš kurios matyti, kad L. M. ant žemės krenta vienas, jis nekliudo T. B., jo nėra ant žemės kai per tvorą šoką A. A.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. A. užkrenta ant L. M. viršutine kūno dalimi (krūtine). Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, tiek krentant L. M., tiek A. A., T. B. stovi ant tvoros ir nulipa tik jam nukritus. Be to, kaip ir minėta, T. B. perneša L. M. per gatvę, o ne buvo nuvestas už parankių. Šiuo atveju akivaizdu, kad T. B. parodymai yra neteisingi ir net melagingi, nenuoseklūs bei netgi prieštaraujantys objektyviems įrodymams, t. y. vaizdo medžiagai.

2.7. Teismo medicinos specialisto išvada ne tik, kad neįrodo, jog nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodo nukentėjusysis, tačiau priešingai, iš dalies patvirtina kaltinamojo teiginius apie tai, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant ant žemės ir ant jo užkrentant A. A.. Specialistui Ž. M. nebuvo pateikta vaizdo medžiaga prieš duodant išvadą, todėl jis jos negalėjo įvertinti. Taip pat, ekspertas vaizdo įraše nestebėjo ant kurios dalies L. M. užkrito kitas asmuo, todėl negalėjo paaiškinti, ar sužalojimai veide, galėjo atsirasti užkritus. Ekspertas neįvertino aplinkybės, kad L. M. A. A. užkrentant ant jo, gulėjo veidu žemyn, todėl užkritus ant jo, L. M. buvo traumuotas veidas, nosis. Svarbu pažymėti, kad L. M. teigė, kad jam buvo suduotas smūgis į kairį skruostikaulį ir nosies sritį, tačiau jokios kraujosruvos skruostikaulyje nėra užfiksuotos, o didesnė kraujosruva yra dešiniajame apatiniame voke. Kraujosruvos abiejuose akyse gali atsirasti tik traumuojant nosies šaknį (vidurį), todėl akivaizdu, kad kraujosruvos nosies ir akių apatiniuose vokuose negalėjo būti padaromos L. M. nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, be nukentėjusiojo parodymų, nėra jokių R. Č. kaltės įrodymų. Nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi, o specialisto išvada neleidžia teigti, kad sužalojimas buvo padarytas suduodant smūgį, tuo labiau, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusysis pats šoko per tvorą, krito ant kieto grindinio, bei vėliau ant jo, šiam gulint veidu žemyn užkrito liudytojas A. A..

2.8. Po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, R. Č. kreipėsi į teismo medicinos ekspertą P. P., pateikdamas vaizdo įrašus, byloje esančią specialisto išvadą bei užduodamas klausimus, ar nukentėjusysis galėjo susižaloti veidą krisdamas ir ar sužalojimai galėjo būti padaryti užkrentant ant jo kitam asmeniui, vaizdo įraše matomomis aplinkybėmis. Minėta eksperto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas tuomet, kai jis gulėjo veidu žemyn ant grindinio bei ant jo užkrito A. A.. Be to, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nukentėjusysis teigė, kad jam buvo suduota į kairės pusės skruostą ir nosies sritį, tačiau sužalojimai abiejuose vokuose galėjo atsirasti tik suduodant į nosies šaknį (per vidurį), o ne į kairį skruostikaulį kaip nurodė nukentėjusysis. Ekspertas nurodė, kad nukentėjusiajam L. M. padaryti sužalojimai negalėjo atsirasti jam visu kūno svoriu krentant ant kieto pagrindo iš apytiksliai 2 metrų aukščio, nes pirminis kontaktas buvo pakaušiu bei nugariniu liemens paviršiumi. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui visu savo kūno svoriu užkrentant ant L. M. iš nugaros, apytiksliai iš 2 metrų aukščio.

2.9. Skunde taip pat pažymima, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kurios metu buvo išdaužtas kaltinamojo gyvenamosios vietos virtuvės patalpos langas. Šiuo atveju, kilus žodiniam konfliktui, jaunuoliai grasino išdaužyti R. Č. gyvenamojo namo langus. Siekdamas užbaigti konfliktą ir ragindamas nukentėjusįjį bei liudytojus A. A. ir T. B. eiti nuo kaltinamojo gyvenamosios vietos vartų, kaltinamasis keletą kartų atsitraukė į vidinį kiemą, tačiau agresyviai nusiteikęs nukentėjusysis ir liudytojai toliau provokavo konfliktą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo garsu nėra girdėti jokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, tačiau aiškiai girdėti nukentėjusiojo ir jo draugų grasinimai.

2.10. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi iš esmės tik vaizdo įraše pavadinimu „20210312113937“ matomomis aplinkybėmis, kurios niekaip nepatvirtino, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau nesirėmė ir neaptarė kito byloje esančio vaizdo įrašo „0311gatve“, Camera 02 (03-11-2021 Thu 20:32:28), kuriame aiškiai matyti, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, t. y. jam krentant per tvorą bei vėliau, nukentėjusiajam gulint ant žemės veidu žemyn, užkrentant A. A. visu kūno svoriu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas išankstiniu teismo įsitikinimu, pagal nukentėjusiojo suformuotą nuomonę dėl R. Č. kaltumo, neištyrus ir neanalizavus byloje esančių įrodymų, jų viseto, nepagrįstai nesiremiant R. Č. parodymais, vaizdo medžiaga bei kitais byloje esančiais įrodymais. Apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas buvo selektyvus ir nukreiptas į tuos įrodymus, kurie nepalankūs nuteistajam.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė Simona Balčiauskaitė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir R. Č. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino R. Č. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

6. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

7. Analizuojant apeliacinio skundo turinį matyti, kad yra nesutinkama su R. Č. nuteisimu. Teigiama, kad teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodoma, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus.

8. Kolegija daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

9. Nuteistasis R. Č. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik nepatikimais nukentėjusiojo ir liudytojų A. A. ir T. B. parodymais, kurie prieštarauja byloje esančiai vaizdo medžiagai, be to, teismas nesirėmė kitų liudytojų – A. Č. ir S. Č. parodymais. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka, kadangi nuteistojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta ne tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir rašytine bylos medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašais, teisiamajame posėdyje apklausto specialisto - Ž. M. paaiškinimais.

10. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

11. Teismas nustatė, kad žodinio konflikto su nukentėjusiuoju L. M. metu, R. Č. sugriebęs jį už striukės ties pečių sritimi įsitempė į savo gyvenamojo namo kiemą, kur vieną kartą sudavė nukentėjusiajam kumščiu į kairės pusės skruostikaulį ir nosies sritį, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

12. Kolegija konstatuoja, kad šios teismo nustatytos aplinkybės yra teisingos, vertinant įrodymus ir surašant nuosprendį BPK 305 straipsnio nuostatos nepažeistos.

13. Apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo L. M. parodymus, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nuosekliai nuo pat pirmos apklausos dienos tvirtino, jog smūgį į veidą jam sudavė būtent R. Č.. Teismas įvertino ir tai, kad jokių duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra. Juos patvirtina specialisto išvados duomenys ir teisiamojo posėdžio metu specialisto Ž. M. duoti paaiškinimai, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys atitinka tas aplinkybes, kurias tyrimo metu jam nurodė nukentėjusysis. Teismas pažymėjo, kad L. M. parodymus patvirtina liudytojų T. B. ir A. A. parodymai apie tai, kad L. M. jiems pasakojo, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį ir sužalojo nosį. Teismo vertinimu, šie įrodymai vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas nurodė, kad nors R. Č. savo kaltės nepripažino, tačiau jis neneigė dalyvavęs konflikte su nukentėjusiuoju ir jo draugais. Teismas įvertino, kad analogiškas aplinkybes nurodė ir jo sutuoktinė A. Č. bei jo sūnus S., kurie teigė, kad R. Č. tik norėjo sulaikyti asmenį, kuris galimai kėsinosi išdaužyti langus. A. Č. ir S. Č. teigė nematę, kad R. Č. būtų smūgiavęs nukentėjusiajam. R. Č. neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau teismas nurodė, kad jo parodymai paneigti išanalizuotais tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų, kuriuos teismas vertino, kaip nuoseklius, parodymais, todėl įvertinęs kaltinamojo parodymus su ištirtais įrodymais, konstatavo, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais.

14. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo L. M. parodymais. Nustatyta, kad nukentėjusysis nuosekliai laikėsi pirminių duotų parodymų, t. y. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole L. M. nurodė, jog jam nepažįstamas vyras be jokios priežasties sudavė vieną kartą kumščiu į kairės pusės skruostikaulį. Nors nukentėjusysis negalėjo nurodyti kuria ranka R. Č. jam trenkė, tačiau šių savo parodymų L. M. laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu bei duodamas teismui paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų T. B. ir A. A. parodymais, kurių parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, atitiko rašytinius įrodymus ir vieni kitus papildė. Nustatyta, kad minėti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad R. Č. įsitempė jų draugą L. M. į kiemo vidų, moteris uždarė vartelius ir juos laikė, kad liudytojai negalėtų įeitį į kiemą. Ir nors kaip apeliaciniame skunde nurodyta, smūgis nėra užfiksuotas vaizdo kameromis, tačiau liudytojas A. A. parodė, kad nors ir nematė kaip R. Č. trenkė L. M., tačiau girdėjo kaip L. M. pasakė „viskas, dabar jau tikrai lūžo nosis“. Liudytojas suprato, kad ši frazė buvo pasakyta po suduoto smūgio. Nors ir sutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, vien ta aplinkybė, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, nešalina nuteistojo atsakomybės už jo neteisėtus veiksmus, o ir iš byloje esančių duomenų, liudytojų A. A. ir T. B. parodymų, byloje esančių vaizdo įrašų nustatyta, kad R. Č. pradėjo provokuoti nukentėjusįjį ir minėtus liudytojus, po ko įvyko žodinis konfliktas. Nesutiktina su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. A. ir T. B. parodymais, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie nurodė iš esmės panašias įvykio aplinkybes, sutampančias su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, dėl ko teisingai konstatuota, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, todėl apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jais pagrįstai rėmėsi. Be to, svarbia aplinkybe laikytina, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai jokių santykių su kaltinamuoju nepalaikė, dėl ko neturėjo ir išankstinių nusistatymų ar pykčių jo atžvilgiu, dėl ko pastarąjį norėtų apkalbėti. Nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų S. Č. ir A. Č. duotus parodymus, kadangi jie yra paneigti kita byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad nors liudytoja A. Č. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vyras supratęs, kad neapsigins nuo trijų jaunuolių traukėsi į vidų ir kartu į kiemą „įsirito“ vienas iš jaunuolių, po ko ji uždarė vartelius, tačiau byloje esančiame vaizdo įraše Nr. 20210312113937 užfiksuota kaip R. Č. griebia L. M. ir įsitempia jį pats į kiemo vidų. Nors liudytojų S. Č. ir A. Č. parodymai iš esmės patvirtina R. Č. pateiktą įvykio versiją, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie liudytojų parodymai vertinami kaip siekis padėti šeimos nariui išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie yra paneigti kitų liudytojų – A. A. ir T. B. parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamojo parodymus teisingai vertino, kaip jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais rėmėsi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

15. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog L. M. sužalojimus galimai patyrė ne dėl R. Č. galimai suduoto smūgio, bet dėl to, kad L. M. lipdamas per tvorą nukrito ant grindinio, kas ir yra užfiksuota minėtame vaizdo įraše, po ko liudytojas A. A. krito nuo tvoros ant veidu žemyn gulinčio L. M., dėl ko nuteistojo ir jo gynėjo manymu galėjo kilti nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, kas patvirtinta kartu su apeliaciniu skundu pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos gydytojas P. P. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad įvertinus filmuotą vaizdą, L. M. galėjo patirti visus sužalojimus nukritus iš aukščio bei vėliau ant jo užkritus kitam asmeniui. Kadangi L. M. gulėjo veidu ant kieto buko paviršiaus ir vėliau ant jo užkrito kitas asmuo, tai kraujosruvos nosyje ir abiejuose paakiuose galėjo susidaryti dėl galvos traumos – paspaudimo link kieto buko paviršiaus. Poodinės kraujosruvos nosies ir abiejų akių apatiniuose vokuose patirti sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui visu savo kūno svoriu užkrentant ant L. M. iš nugaros, apytiksliai iš 2 metrų aukščio. Visgi, Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė, jog nukentėjusiojo L. M. patirti sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva nosies ir abiejų akių apatiniuose vokuose atsirado dėl R. Č. atliktų smurtinių veiksmų. Apylinės teismas tinkamai įvertino byloje atliktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad L. M. patirti sužalojimai – poodinės kraujosruvos nosies ir abiejų akių apatiniuose vokuose, kurie galėjo būti padaryti 2021 m. kovo 11 d., galėjo būti padaryti sudavus smūgį kumščiu į nosies sritį. O poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės, dešinio kelio srityse, linijinis pakauškaulio lūžis dešinėje pusėje galėjo susidaryti nukritus ant kieto pagrindo, į jį atsitrenkiant nurodytomis sritimis. Taigi, daroma išvada, kad specialistas įvertino tiek sužalojimus patirtus dėl smūgio kumščiu į veidą, tiek ir sužalojimus, kurie atsirado nukentėjusiajam nukritus ant grindinio. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino vaizdo įrašo pavadinimu „Camera2“, kuriame užfiksuota kaip L. M. peršokęs tvorą nukrenta ant žemės, po ko ant jo užkrinta liudytojas A. A., tačiau iš esmės nukentėjusysis neneigia šių aplinkybių, jog tam tikri sužalojimai galėjo atsirasti ir jam nukritus, kas kaip jau minėta yra konstatuota ir specialisto išvadoje. Be to, nors nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodė, jog minėta specialisto išvada atlikta neįvertinus byloje esančių vaizdo įrašų, tačiau pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas Ž. M., peržiūrėjęs pateiktus vaizdo įrašus, pasiliko prie tos pačios nuomonės, kuri išdėstyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją patvirtino. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti baudžiamojoje byloje atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis L. M. turėjo pagrindo apkalbėti R. Č., kadangi siekė pasipelnyti ir gauti turtinės naudos. Toks nuteistojo ir jo gynėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis L. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 1000 eurų sumai dėl turtinės žalos, tačiau pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio netenkino, kadangi tariamai patirta turtinė žala nebuvo pagrįsta jokiais tai įrodančiais dokumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis nereiškė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, nepateikė apeliacinio skundo dėl nuosprendžio, kuriuo jo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo buvo atmestas, todėl iš aplinkybių visumos, daroma išvada, kad nukentėjusysis neturėjo jokio siekio pasipelnyti iš R. Č., jį apkalbėdamas.

18. Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodymų visetas patvirtina, jog R. Č. smurtavo prieš nukentėjusįjį L. M. ir rankos kumščiu sudavė smūgį į kairės pusės skruostikaulį ir nosies sritį, tuo nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nuteistasis sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius nukentėjusiajam (nežymiai sutrikdė sveikatą). Kadangi byloje esančių įrodymų visetu įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. Č. kaltu padarius šią veiką ir paskyrė jam bausmę, kuri atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nuteistojo asmenybę.

19. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas dėl R. Č. kaltės ir nusikalstamos veikos padarymo, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

20. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

21. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas prašymas priteisti R. Č. patirtas proceso išlaidas. Prašymas reiškiamas remiantis tuo, kad R. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo bus išteisintas. Kadangi R. Č. apeliacinis skundas netenkinamas, paliekamas galioti apkaltinamasis nuosprendis, todėl prašymas dėl proceso išlaidų advokato darbui apmokėti priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Darius KantaravičiusJurgis KiškisLina Lesinskienė