Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-03-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-594-503/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
2YT-594-503/2020
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01605-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Pareiškėjas
J. R.
Suinteresuotas asmuo
V. R., M. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-594-503/2020 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01605-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant pareiškėjui J. R.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. R.,suinteresuotam asmeniui M. T.,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. R., M. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. R. pareiškimu prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jis faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekiantis gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir išviešinti (įregistruoti) palikimo priėmimą ir taip palikimą, kurį priėmė po savo motinos A. B. mirties, sudarantį turtą visiškai įgyti savo nuosavybėn (b. l. 2-3).

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jo motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Motina A. B. buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą – 82/164 dalies žemės sklypą (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registro centriniame registre yra įregistruotas pareiškėjo J. R. motinos A. B. ir V. Z. vardu. Kai pareiškėjas nusprendė motinai priklausančią dalį žemės sklypo parduoti bendrasavininkui V. Z. paaiškėjo, kad negali to padaryti nes nėra paveldėjęs motinai priklausančio turto. Kad paveldėti testamentu paliktą, motinai A. B., priklausančią turto dalį, pareiškėjas per 3 mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, nes neturėdamas pakankamai teisinių žinių nežinojo, kad įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, terminas kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo sutrumpėjo, todėl nebespėjo notarui pateikti pareiškimo ir todėl paveldėjimo byla pas notarą nepradėta. Kad turėti jo motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, jis kreipiasi į teismą pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos A. B. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti - naudojosi motinai priklausančia žemės sklypo dalimi, ją valdė ir prižiūrėjo (b. l. 2–3; 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 43 sek. – 10 min. 00 sek.).

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas savo prašymą pagrįs ir įrodys, kad terminą praleido dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 19-20).

Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog palikimą priimtų J. R., į teismo posėdį neatvyko (b. l. 22).

Suinteresuotas asmuo M. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog palikimą priimtų J. R., į teismo posėdį neatvyko (b. l. 23).

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodytas, pareiškime ir papildomai paaiškintas teismo posėdyje, palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje aiškiai patvirtino liudytojai – T. R. ir V. Z. (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 29 sek. – 16 min. 07 sek.; 17 min. 20 sek. – 19 min. 36 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Nustatyta, kad A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus yra pareiškėjas J. R., todėl jis turi teisę paveldėti mirusiosios turtą, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Po palikėjos mirties yra likę paveldėtino turto: 82/164 dalis (1,64 ha bendro ploto) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal bylos duomenis A. B. palikimo priėmimas faktinio valdymo perėmimu šiuo atveju įvyko iškart po palikėjos ir pareiškėjo testatorės mirties (duomenys neskelbtini), įstatymu nustatytas palikimui priimti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėjas J. R., laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise) ir su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į teismą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), priėmęs kokią tai palikimo dalį ar daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: A. B. mirties liudijimu (b. l. 5); gimimo liudijimu (b. l. 6); santuokos sudarymo įrašu (b. l. 7); 2019 m. gruodžio 3 d. notaro liudijimu (b. l. 8); gyventojų registro išrašais (b. l. 9-11); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 12); T. R. medicininiu mirties liudijimu (b. l. 6); santuokos liudijimu (b. l. 7); J. R. asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 13), nustatyta, kad pareiškėjas iš karto po savo motinos mirties faktiškai pradėjo naudotis mirusiosios turtu ir juo naudojasi iki šiol: po motinos mirties jam liko visi jai priklausę namų apyvokos bei asmeniniai daiktai, iki šiol naudojasi jai priklausančia žemės sklypo (miško) dalimi, ją prižiūri ir tvarko, paskutinius keletą metų motinai priklausančia žemės dalimi leido naudotis (malkauti, valyti, tvarkyti) bendrasavininkui V. Z..

Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, iki teismo posėdžio pradžios gauti suinteresuotų asmenų - V. R. ir M. T. sutikimai su pareiškimu, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas savo motinos A. B. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Pareiškėjo nurodytas palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje aiškiai patvirtino minėti liudytojai. Šių liudytojų teisme duotais parodymais priežasties netikėti nenustatyta. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjas savo motinos A. B. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (CPK 444, 445, 448 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Valdas Petraitis