Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. birželio 20 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas Žeraldui Vilkauskui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 175933 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2008 m. birželio 20 d. tikrinant Ž. V. įmonę (kodas (duomenys neskelbtini)), registruotą (duomenys neskelbtini), Kauno raj., buvo nustatyta, jog įmonės savininkui priklausančiu automobiliu „MAN 14.272“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio bendroji masė didesnė kaip 3,5 tonos, nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. (įskaitytinai), neįsigijus kelių transporto veiklos licencijos, buvo teikiamos krovinių pervežimo paslaugos už atlygį (pagal pateiktas sąskaitas faktūras, buvo gauta 38 854 Lt pajamų).

Protokole pažymima, kad tokia veikia Ž. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.7 punkto reikalavimus.

II.

III.

Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam paskirta administracinė nuobauda nėra teisinga, pirmiausia dėl to, jog Institucija neteisingai apskaičiavo ir į Protokolą įrašė ir tas pajamas, kurios nagrinėjamu laikotarpiu buvo gautos iš licencijuojamos veiklos. Teigia, kad ne visi vežimai, kurių sąskaitos faktūros pateiktos į bylą, buvo vykdomi trečiųjų asmenų užsakymu ir už atlyginimą: kaip matyti iš sąskaitų faktūrų, 2007 m. rugpjūčio-spalio mėn. išrašytų akcinei bendrovei „Alita”, visais atvejais šiai bendrovei buvo vežami Žeraldui Vilkauskui priklausantys obuoliai, t. y. vežė krovinį savo sąskaita, be atlyginimo (KTK 38 straipsnis). Akcentuoja, jog savo kroviniui vežti, pagal Taisyklių nuostatas, licencija nėra reikalinga, todėl pajamos, gautos už akcinei bendrovei „Alita” parduotus obuolius, negali būti laikomos pajamomis, gautomis iš licencijuojamos veiklos, o tai reiškia, kad jos buvo konfiskuotos nepagrįstai. Teigia, kad šios pajamos sudaro 23 751 Lt. Atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija tikrino ne 12, bet 13 mėnesių laikotarpį. Vertina, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ž. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 Lt su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Apeliantas pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir prašo nekonfiskuoti Protokole nurodytu laikotarpiu gautų pajamų. Taigi turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą.

Byloje nustatyta apelianto administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgė į tai, jog Ž. V. jau įsigijo kelių transporto veiklos licenciją (b. l. 8).

Kaip matyti iš ATPK 173 straipsnio 1 dalies sankcijos formuluotės, administracinio teisės pažeidimo įrankių ir iš neteisėtos veiklos gautų pajamų konfiskavimas nėra alternatyvi administracinė nuobauda, tai yra papildoma administracinė nuobauda (ATPK 22 straipsnis), kuri tokio administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju privalo būti skiriama, išskyrus tuos atvejus, kai teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, nusprendžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kaip kad atsitiko nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis nuostatomis, netaikė administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimo, ir laikosi nuomonės, jog, nekonfiskavus ir iš neteisėtos veiklos gautų pajamų, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis), dėl ko nėra pagrindo keisti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą.

Apeliantas teigia, kad konfiskuota pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, suma buvo netinkamai apskaičiuota. Teisėjų kolegija šį apelianto teiginį vertina kritiškai, kadangi, kaip matyti iš į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų (b. l. 10-106) ir 2008 m. birželio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 080578 (b. l. 4-6), ši suma atitinka faktinę situaciją. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir Ž. V. teiginį, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu jau buvo suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N502-765/2008).

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.