Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. gynėjo advokato Gintaro Petukaičio apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 231 str. 1 d. ir nuteistas 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda.

P. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 236 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2, 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė P. J. nustatyta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K. J., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. nuteistas už tai, kad būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ generaliniu direktoriumi, trukdė antstoliui D. J. vykdyti vykdomuosius dokumentus pagal 2009-02-20 Vilniaus apygardos teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. L2-2645-431/2009, dėl 940 361.82 Lt skolos išieškojimo ieškotojo Uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ naudai iš skolininko Uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“, registruotos (duomenys neskelbtini) antstoliui D. J. vykdant 2009-04-03 arešto aktą, kaltinamasis P. J. neteikė duomenų antstoliui D. J. apie UAB „duomenys neskelbtini“ areštuotą turtą, pagal antstolio D. J. 2009-04-06 ir 2009-06-26 patvarkymus bei vykdant antstolio D. J. patvarkymą 2009-08-18 „Dėl turto saugotojo pakeitimo“, kuriuo buvo nutarta areštuotą UAB „duomenys neskelbtini“ turtą perduoti tolesniam saugojimui išieškotojui UAB „duomenys neskelbtini“ atstovams. Tuo tikslu antstolis D. J. 2009 m. rugpjūčio 19 d., apie 10.30 val., kartu su UAB „duomenys neskelbtini“ atstovais atvyko į UAB „duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, kur pateikus dokumentus UAB „duomenys neskelbtini“ atstovams buvo perduota areštuota transporto priemonė „KAMAZ 5111“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė buvo transportuojama į UAB „duomenys neskelbtini“ teritorija, tačiau P. J. nurodymu, buvo kreiptasi į Elektrėnų policijos komisariatą su pareiškimu, kad ši transporto priemonė pavogta. Antstoliui D. J. toliau vykdant teismo sprendimą, apie 14 val., prie uždarytų UAB „duomenys neskelbtini“ teritorijos vartų, antstolis D. J. reikalavo, kad kaltinamasis P. J. atidarytų vartus į teritoriją ir leistų vykdyti patvarkymą, tačiau P. J. atsisakė tai vykdyti ir antstolio D. J. į bendrovės teritoriją neįleido, tuo trukdė antstoliui D. J. vykdyti teismo sprendimą.

Taip pat P. J. nuteistas už tai, kad jis melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent, P. J. būdamas Uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ generaliniu direktoriumi, 2009 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniu pareiškimu, užregistruotu 2009-08-19 Nr. 10-28-G-6031, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą, pranešdamas, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d., 13.10 val., į UAB „duomenys neskelbtini“ atvyko svetimi asmenys ir savavališkai išsivarė iš mechaninių dirbtuvių automobilį KAMAZ -5111, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė išsiaiškinti šią vagystę, žinodamas, kad tą pačią dieną minėta transporto priemonė pagal antstolio D. J. patvarkymą 2009-08-18 „Dėl saugotojo pakeitimo“, vykdant 2009-02-20 Vilniaus apygardos teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. L2-2645-431/2009, dėl 940 361.82 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „duomenys neskelbtini“, ieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai, buvo perduotas UAB duomenys neskelbtini“ atstovui, šios transporto priemonės transportavimui, tolesniam saugojimui į UAB „duomenys neskelbtini“ teritoriją, tokiu būdu kaltinamasis P. J. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą.

Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., 236 str. 1 d.

Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas Gintaras Petukaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – P. J. išteisinti. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl veikų, kuriuose nėra nusikaltimo požymių. Pažymima, kad atsakomybę už nuosprendyje paminėtas veikas (neveikimą) nustato ne BK 231 str., o CPK 585 str. 2 d. normos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad už antstolio D. J. 2009-04-06 ir 2009-06-26 patvarkymų nevykdymą P. J. buvo nubaustas Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-26 ir 2009-09-03 nutartimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)272/2009 atitinkamai 1000 Lt ir 2000 Lt dydžio baudomis, dėl ko P. J. neatliko BK 231 str. 1 d. numatytos baudžiamosios veikos požymių.

Skunde nurodoma, kad K. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjime teisme metu parodė ir paaiškino, kad į policiją kreipėsi dėl to, kad nepažįstami asmenys iš UAB „duomenys neskelbtini“ savo eiga išvarė techniškai netvarkingą, be dokumentų automobilį KAMAZ, tai padarė neverčiamas ir neprašomas. Pasak gynėjo iš liudytojo (nukentėjusiojo) D. J. parodymų, kurie yra prieštaringi tarpusavyje ir prieštarauja kaltinamojo P. J. parodymams - galima spręsti tik tiek, kad P. J. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie trukdytų antstoliui atlikti savo pareigas. J. J. kaltė yra tame, kad jis buvo pasyvus, bei tai, kad teismo nuosprendyje nurodyti liudytojai taip pat neparodė, jog P. J. būtų trukdęs vykdymo procesui. Skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje aptarė ir vertino tik teismo posėdyje apklausto liudytojo J. K. parodymus bei tai, kad jeigu ir buvo duotas P. J. nurodymas J. K. nieko neleisti į teritoriją, pastarasis nurodymas nebuvo vykdomas, o P. J. vėlesnis nurodymas nekonfliktuoti, leisti daryti tai, ką antstolis pageidauja - vertintini kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 str.). Gynėjo manymu P. J. turi būti išteisintinas pagal BK 231 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad P. J., pateikdamas rašytinį pareiškimą policijai iš anksto žinojo, jog nurodyti pareiškime faktai neatitinka tikrovės. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisinis pagrindas paimti automobilį KAMAZ-5111, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „duomenys neskelbtini“ atsirado 2009-08-18 antstoliui D. J. priėmus patvarkymą dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo. Nurodoma, kad iš byloje esančių įrodymų - nukentėjusiojo D. J., liudytojų A. R., P. K., A. V., teisiamųjų P. J. ir K. J. parodymų galima spręsti, kad antstolis D. J. 2009-08-19 atvyko į UAB „duomenys neskelbtini“ ir sekretoriate užregistravo kažkokius dokumentus (patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo- past.) Tuo metu bendrovėje nebuvo nė vieno atsakingo darbuotojo, turinčio teisę susipažinti su antstolio dokumentais ir juos vykdyti. Pasak gynėjo byloje nebuvo nustatinėjama - koks konkretus asmuo buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju, kaip jam buvo pranešta apie areštuoto turto saugotojo pakeitimą.

Gynėjo manymu teismas nuosprendyje neteisingai nurodo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pranešime policijai pranešė apie pavogtą automobilį. Pažymima, kad vykdant antstolio D. J. 2009-08-18 patvarkymą dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo, 2009-08-19 iš UAB „duomenys neskelbtini“ buvo paimta ir perduota saugoti UAB „duomenys skelbtini“ daug kito turto ir technikos, tačiau į policiją buvo kreiptasi tik dėl automobilio KAMAZ- 5111 paėmimo, kurį UAB „duomenys neskelbtini“ atstovai ir vadovas laikė neteisėtu. Taip pat pažymima, kad aptariamo pareiškimo Elektrėnų PK pateikimo metu teisėsaugos pareigūnai faktiškai jau buvo išsiaiškinę automobilio KAMAZ-5111 paėmimo iš UAB „duomenys neskelbtini“, apklausę suinteresuotus asmenis, todėl pats pareiškimo padavimas nesukėlė visiškai jokių pasekmių - nebuvo pradėtas joks tyrimas, neapklausiami asmenys, juo labiau - niekam nebuvo pareikšti įtarimai. Pasak gynėjo, net ir įžvelgiant formalius BK 236 str. 1 d. numatytus nusikalstamos veikos požymius, pagal faktines aplinkybes pastaroji laikytina mažareikšme, ir asmuo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 37 str.).

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. J. gynėjo advokato Gintaro Petukaičio apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo P. J. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., 236 str. 1 d. Jo padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant įrodymus ir nustatant faktines veikos aplinkybes, nebuvo padaryta, todėl tenkinti apeliantų prašymą – panaikinti skundžiamą nuosprendį ir P. J. išteisinti – nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistasis P. J. neigia trukdęs antstoliui vykdyti teismo sprendimą bei pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje esančiais objektyviais duomenimis, o būtent: nukentėjusiojo D. J., liudytojų K. P., K. G., V. O., J. R., S. J., J. K., P. K., A. V., A. R., A. D., J. A. parodymais, vykdomosios bylos Nr. 326/117/09 dokumentais, iš dalies nuteistųjų P. J. ir K. J. parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo P. J. kaltę.

P. J. kaltu neprisipažino, nurodo, jog apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ kreipėsi į antstolį dėl sprendimo vykdymo, jam nebuvo žinoma, jokių dokumentų ir patvarkymo iš antstolio nėra gavęs, kad iki 2009-08-19 apie bendrovės turto areštą jam nieko nebuvo žinoma, su antstoliu iki to laiko nekalbėjo, jokių dokumentų ir antstolio gavęs nebuvo, taip pat, kad pareiškimu policijai jis nenorėjo nieko apkaltinti, o tik surasti automobilį, kuris reikalingas buvo darbui, tai yra, kad trikdžių antstoliui nesudarė. Tačiau tokia nuteistojo pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės ir kuri bylos duomenimis vienareikšmiškai yra paneigta. O būtent, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2009-04-03 turto arešto akte, vykdant 2009-02-20 Vilniaus apygardos teismo įsakymą areštuotas UAB „duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini) Elektrėnai, turtas. Turto arešto metu apribota disponavimo teisė, keliolikai transporto priemonių, viena iš jų KAMAZ 5111, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Surašant turto arešto aktą UAB „duomenys neskelbtini“ atstovai nedalyvavo, akto nuorašas išsiųstas registruotu laišku. Pagal 2009-04-06 antstolio D. J. patvarkymą „Dėl reikalavimo pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus, susijusius su areštuotu turtu ir duomenis apie turto buvimo vietą, vykdant 2009-02-20 Vilniaus apygardos teismo įsakymą, vykdomojoje byloje Nr. 326/117/09, buvo kreiptasi į UAB „duomenys neskelbtini“ ir pareikalauta per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos į antstolio D. J. kontorą, pristatyti transporto priemonių, nurodytų turto arešto akte registracijos liudijimus, techninės apžiūros talonus, variklio paleidimo bei durelių raktelius, jeigu įrengta signalizacija - signalizacijos pultelius, nurodyti šių transporto priemonių buvimo vietą. Neįvykdžius nurodytų reikalavimų, per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu informuoti antstolį D. J. dėl šio patvarkymo reikalavimų neįvykdymo priežasčių. Antstoliui D. J. grąžintoje pašto korespondencijoje matyti, kad 2009-04-08 Kruonio HAE administracijos atstovės parašas (yra vardas, pavardė), kad korespondencija gauta. 2009-05-15 antstolis D. J. kreipėsi su pareiškimu į Trakų rajono apylinkės teismą dėl baudos paskyrimo UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui P. J. už antstolio D. J. reikalavimų nevykdymą. 2009-05-26 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui P. J. buvo paskirta 1000 Lt bauda už antstolio D. J. reikalavimų nevykdymą. Pagal 2009-06-26 antstolio D. J. patvarkymą „Dėl duomenų pateikimo ir piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, vykdant 2009-02-20 Vilniaus apygardos teismo įsakymą, vykdomojoje byloje Nr. 326;414/117/09, buvo kreiptasi į UAB „duomenys neskelbtini“ ir pareikalauta per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos antstoliui D. J. paštu arba atvykus į antstolio kontorą, pateikti duomenis apie esantį pinigų likutį įmonės kasoje patvarkymo gavimo dieną, turimą kilnojamą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, taip pat lėšas kredito įstaigose, buhalterinius dokumentus, kuriuose būtų duomenys už paskutinius tris mėnesius, taip pat adresą kur vykdoma veikla, kur yra kasos aparatas, įmonės Kasos knyga ir pateikti debitorių sąrašą. Taip pat reikalaujama antstolio areštuotas įmonės kasoje esančias lėšas sustabdyti ir pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2009-06-30 patvarkymas gautas UAB „duomenys neskelbtini“, nes patvirtintas bendrovės spaudu ir Nr. 2V-599 ir Nr. 2V-598. Tačiau 2009-07-08 surašytas antstolio aktas, kad patvarkymas nevykdomas. 2009-07-10 antstolis D. J. kreipėsi su pareiškimu į Trakų rajono apylinkės teismą dėl arešto skyrimo UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui P. J. už antstolio D. J. pakartotinų reikalavimų nevykdymą. 2009-09-03 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui P. J. buvo paskirta 2000 Lt bauda už antstolio D. J. reikalavimų nevykdymą. Pagal 2009-07-31 antstolio D. J. patvarkymą „Dėl reikalavimo pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus, susijusius su areštuotu turtu ir duomenis apie turto buvimo vietą, vykdant 2009-02-20 Vilniaus apygardos teismo įsakymą, vykdomojoje byloje Nr. 326/117/09, buvo nuspręsta areštuoti UAB „duomenys neskelbtini“ nuosavybės teise priklausantį turtą, pareikalauti per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos į antstolio D. J. kontorą, pristatyti areštuoto nekilnojamojo turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, planą ir kt. su turtu susijusius dokumentus bei raštu pateikti duomenis apie skolininko turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą. Išsiųsta registruotu paštu į UAB „duomenys neskelbtini. Tačiau 2009-08-07 surašytas antstolio aktas, kad patvarkymas nevykdomas. 2009-08-05 turto arešto akte areštuotas UAB „duomenys neskelbtini“ turtas. Aktas įteiktas pasirašytinai atstovams V. ir M. Taip pat išsiųsta registruotu laišku į bendrovę, yra 2009-08-17 Kruonio administracijos parašas dėl korespondencijos gavimo. 2009-08-18 raštu Nr. 294, UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius kreipėsi į antstolį D. J. dėl skubaus UAB „duomenys neskelbtini“ turto arešto vykdymo ir perėmimo, kartu vykstant ir „duomenys neskelbtini „įgaliotiems atstovams“, kad perimti skolininko turtą. 2009-08-19 antstolio patvarkymas dėl 2009-04-03 arešto turto akte nurodyto turto perėmimo, patvarkymas išsiųstas UAB „duomenys neskelbtini“ registruotu paštu. 2009-08-19 įteiktas bendrovės administracijai. Patvirtina spaudas Nr. 25-778. 2009-08-19 skolininko areštuoto turto perėmimas truko nuo 9.val. 30 min. iki 17 val. UAB „duomenys neskelbtini vadovas P. J. akte pasirašyti atsisakė, tačiau aktą paėmė. 2009-08-19 areštuotas turtas pervežtas į išieškotojo „duomenys neskelbtini“ gamybinę bazę“. Be to iš nukentėjusiojo D. J. parodymų matyti, kad 2009-08-19 jis kartu su R. G., advokatu K. P., atstovaujančio UAB „duomenys neskelbtini“, P. K., M., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, kur buvo nuspręsta perimti transporto priemones. Nurodė, kad jis su R. G. ir advokatu nuėjo į sekretoriatą, kur jis parodęs savo pažymėjimą, prisistatė, kas esąs, ir paaiškino vizito tikslą, pasakė, kad bus atliekami tam tikri vykdymo veiksmai, perimamas areštuotas turtas. Į teritoriją juos lydėjo A. V. ir P. K.. Prie betonvežio „Kriaušė“ buvo vairuotojas K. J., kuriam nukentėjusysis prisistatė, parodė pažymėjimą ir pasakė, kad automobilis bus paimamas ir pervežamas į Vievį. Atvykus nuteistajam P. J. antstolis prisistatė, parodė pažymėjimą ir paaiškino vizito tikslą, į ką P. J. atsakė, kad neleis, tada buvo pasakyta, jog bus iškviesta policija, bus laužomos spynos. Nukentėjusiojo D. J. parodymus patvirtina tiesiogiai 2009-08-19 kartu buvę liudytojai K. P., K. G., V. O., S. J..

Taigi iš šių duomenų bei antstolio veiksmų chronologinės analizės matyti, kad nagrinėjamu atveju, antstolio D. J. veiksmai buvo teisėti, aktyvūs, savalaikiai, o iš byloje esančių apie asmens informuotumo dokumentų, ankstesnių baustumų už sprendimų nevykdymą, akivaizdu, kad priešingai nei nurodo nuteistasis P. J., jam buvo žinoma apie turto areštą ir apie tai, dėl ko antstolis atvyko. Nors nuteistasis P. J. neigia trukdęs antstoliui vykdyti teismo sprendimą bei atlikti vykdymo veiksmus bendrovės teritorijoje, nurodo, kad jokių trikdžių antstoliui nesudarė, kvietė ateiti į kontorą ir viską išsiaiškinti civilizuotai, tačiau ir ši nuteistojo versija yra paneigta. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nukentėjusiojo antstolio D. J. parodymus, jog P. J. neteikė jam jokių duomenų, nebendradarbiavo, nepateikė antstoliui transporto priemonių, nevykdė jo nurodymo atidaryti vartus. Tai, kad nuteistasis trukdė antstoliui atlikti vykdymo veiksmus patvirtina ir liudytojas J. K., kuris parodė, kad nuėjęs į direktoriaus kabinetą, pastarasis jam liepė nieko neįleisti, ir pasakė, jei pjaus vartus, tai tegul pjauna, bet jų liepė neatidarinėti. Kartu su antstoliu D. J. buvęs liudytojas K. P. patvirtino, kad buvo laukiama P. J., tačiau jam atvykus, situacija nepasikeitė, antstoliui pareikalavus, vartų niekas neatidarė, tokiu būdu atitinkamo nurodymo iš P. J. sulaukta nebuvo. Iš esmės nukentėjusiojo antstolio D. J. parodymus patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti ir įvykio dieną dalyvavę ir liudytojai K. G., V. O., S. J.. Netikėti tiek nukentėjusiojo D. J., tiek liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi jie logiški, papildantys vieną kitą, o susieti į vientisą loginę grandinę leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, apie P. J. kaltę, trukdžius antstoliui atlikti teisėtus veiksmus.

Skunde ginčijamas ir P. J. nuteisimas, pagal BK 236 str. 1 d., už tai, kad P. J. melagingai pateikė rašytinį pareiškimą policijai, jog jų automobilį „Kamaz“ pavogė nepažįstami asmenys. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl BK 236 str. 1 d. P. J. nuteistas pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad antstoliui vykdant teismo sprendimą areštuoti skolininko turtą, su minėtu automobiliu iš bendrovės teritorijos išvažiavo su antstoliu atvykę asmenys. Aukščiau nurodytais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis P. J. žinojo kokiu tikslu buvo atvykęs antstolis. Pats gi nuteistasis P. J. nurodo, jog pareiškimu jis nenorėjo nieko apkaltinti, o tik surasti automobilį, kuris reikalingas buvo darbui. Byloje yra 2009-08-19 Elektrėnų policijos komisariate užregistruoto (Nr. 10-28-G-6031) UAB „duomenys neskelbtini" generalinio direktoriaus P. J. 2009-08-19 d. pareiškimas Nr. 3V-02-999 iš kurio matyti, jog R. J. praneša, kad 2009-08-19, 13.10 val., į UAB „duomenys neskelbtini" atvyko svetimi asmenys ir savavališkai išsivarė iš mechaninių dirbtuvių automobilį, KAMAZ -5111, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo išsiaiškinti vagystę, (tomas 1. b. 1. 125). Taigi iš pareiškimo turinio matyti, jog policijai yra nurodomas konkretus vagystės faktas, tačiau esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, P. J. žinojo, dėl kokių priežasčių buvo išvežamas automobilis, kad automobilis paimamas antstolio teisėtai ir jokia nusikalstama veika nėra daroma. Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 236 str. padaromas tyčios kaltės forma. Žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, kaltininkas siekia tai daryti. Šiuo gi atveju nuteistasis P. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 236 str. 1 d., kaip melagingai pranešęs apie nebūtą nusikaltimą, kadangi pranešdamas policijai automobilio vagystės faktą, nuteistasis iš anksto žinojo, kad tokia jo informacija neatitinka tikrovės, šis pranešimas yra neteisingas ir klaidingas. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad BK 236 str. nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį, todėl nebūtina, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kažkam pareikšti įtarimai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad veika laikytina mažareikšmė, o nuteistasis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vis tik dėl tokių nuteistojo P. J. veiksmų, antstolis turėjo palikti vykdymo veiksmų vietą ir vykti į policiją aiškintis situaciją, negalėjo perduoti automobilio, pakeisti saugojimo vietos, dėl ko jam taip pat buvo sutrukdyta vykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju net automobiliui išvažiavus iš teritorijos, buvo rašomas pareiškimas, kas rodo nuteistojo tyčios kryptingumą iš esmės dėl abiejų nusikalstamų veikų. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad P. J. buvo žinoma, kad automobilis buvo areštuotas, antstolis atvykęs vykdyti teismo sprendimą, teritorijoje esantiems darbuotojams prisistatė, pats nuteistasis apie tai buvo informuotas telefonu. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad apie tariamą vagystę pranešė kitas asmuo, nepaneigia P. J. kaltės, kadangi raštišką pareiškimą apie tariamą vagystę policijai jis pasirašė pats, siekė tai daryti, t. y. veikė tiesioginės tyčios kaltės forma.

Taigi, nors nuteistasis P. J. neigia trukdęs antstoliui vykdyti teismo sprendimą bei atlikti vykdymo veiksmus bendrovės teritorijoje, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog įvykių visuma, tokių, kaip atitinkamų nurodymų nedavimas, antstolio prašomų duomenų nepateikimas, nurodymas sargui neleisti nieko pro vartus, tai yra, iš esmės areštuoto turto blokavimas, melagingas pranešimas apie nebūtą įvykį, įrodo, kad P. J. realizavo jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. P. J. tiesioginė tyčia pasireiškė tuo, kad žinodamas apie priverstinį skolos išieškojimą, atlikęs tokius aukščiau paminėtus trukdymo veiksmus, jis suprato, kad nepaklūsta ir trukdo antstoliui vykdyti savo pareigas ir tai suvokdamas norėjo taip elgtis. Iš esmės P. J. neteisėtus veiksmus nutraukti pavyko tik įsikišus policijai ir ėmus aktyvių veiksmų, šalinti kliūtis, dėl kurių antstolis negalėjo vykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina ir tai, kad P. J. veiksmai šiuo atveju buvo ne spontaniški, o sąmoningi ir neteisėti, kurie truko tą laiką, kai antstolis vykdė savo pareigas ir jais realiai buvo sutrukdyta antstolio teisėta veikla. Atsižvelgiant į tai atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog P. J. vėlesnis nurodymas nekonfliktuoti, leisti daryti tai, ką antstolis pageidauja, turėtų būti vertintinas, kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartuose P. J. veiksmuose yra, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodoma, ne CK reglamentuotų, o BK 231 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo P. J. kaltės. Bausmė paskirta tinkama. Apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nenustatė. Šiuo atveju išteisinti nuteistojo P. J. nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. J. gynėjo advokato Gintaro Petukaičio apeliacinį skundą atmesti.