Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-813-493-2014

Teisėja Sigita Meškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00324-2013-5

2014 m. gruodžio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo G. P. atstovei pagal įstatymą E. P., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo D. A. atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. P. ir D. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje (A. M. epizodas), ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ( M. U. epizodas), ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė G. P. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nuosprendžiu galutine bausme, kuri buvo pakeista 2014-03-04 teismo nutartimi, t. y. panaikintas 2013-05-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2013-07-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir G. P. pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė G. P. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės trukmę įskaityta pagal su 2013-06-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį (pakeistas 2014-03-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi) atliktos bausmės dalis.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė D. A. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014-05-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė D. A. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta 2014-05-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis.

Nukentėjusiojo V. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir jam iš G. P., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iš G. P. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės E. P., priteista 900 Lt (devyni šimtai litų) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši E. P. pareiga pasibaigia, kai G. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo J. B. gydymo 207,37 Lt (dviejų šimtų septynių litų 37 ct) sumai tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš G. P. ir D. A., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, – iš G. P. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės E. P. ir D. A. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės N. A. subsidiariai nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši E. P. ir N. A. pareiga pasibaigia, kai G. P. ir D. A. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2013 m. kovo 9 d. apie 14 val., prie Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) siekdamas pagrobti svetimą, jam nepriklausantį turtą, pareikalavo iš mažamečio A. M., atiduoti dviratį, tačiau pastarajam nesutikus atiduoti dviratį, prieš nukentėjusįjį A. M. panaudojo fizinę jėgą, t. y. nustūmė A. M. nuo dviračio, o tuomet pats užsėdo ant dviračio ir juo nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. M. priklausantį, turtą – dviratį „Max Highlander 211“, 600 Lt vertės.

Be to, G. P. ir D. A. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: veikdami kartu jie 2013 m. rugpjūčio 21 d. apie 23 val. 20 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., prie 87-to namo, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 6 (šešių) smūgių nukentėjusiajam J. B. į įvairias kūno vietas, tuo padarė J. B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio dilbio srityje, dešinio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, G. P. ir D. A. nuteisti už tai, kad panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: veikdami kartu jie 2013 m. rugpjūčio 31 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini) g., prie 37-to namo, (duomenys neskelbtini), nepilnamečio M. U. atžvilgiu panaudodami fizinį smurtą, t. y. bendrais veiksmais veikdami kartu ir tyčia suduodami ne mažiau 4 (keturių) smūgių nukentėjusiajam M. U. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, kairio žando sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė M. U. priklausantį, 427 Lt vertės turtą: rankinę, 15 Lt vertės, kurioje buvo pinigai – 300 (trys šimtai) Lt, ausinukai, 7 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, 100 Lt vertės, su SIM kortele, 5 Lt vertės.

Be to, G. P. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2013 m. liepos 26 d. apie 21 val. 36 min. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepakluso teisėtiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio Kinologų grupės patrulių N. B. ir R. A. reikalavimams ir, aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo panaudojo fizinį smurtą, t. y. kumščiais smūgiavo į policijos pareigūnus ir spardėsi, ketindamas jiems suduoti ir įspirti, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė kumščiu po vieną smūgį N. B. ir R. A. į krūtinės sritį, bei du kartus spyrė N. B. į kairę koją, pataikydamas į blauzdą ir šlaunikaulį, tokiu būdu pasipriešino paminėtiems valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio Kinologų grupės patruliams N. B. ir R. A..

Be to, G. P. nuteistas už tai, kad įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus, o būtent: 2013 m. liepos 26 d. apie 21 val. 36 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vežamas sulaikytas tarnybiniu policijos automobiliu „Mitsubichi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. 42, iškeikdamas policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei išvadindamas juos įžeidžiamais žodžiais, tokiu būdu įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio kinologų grupės patrulius N. B. ir R. A..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. P. atstovė pagal įstatymą ir nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų G. P. ir D. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nustatydamas ir įrodymais pagrįsdamas kaltinamųjų kaltę šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Dėl G. P. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. P. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo kaltė dėl A. M. apiplėšimo yra neįrodyta, tačiau pagrindo sutikti su šiais argumentais nėra. Nors tiesioginis G. P. kaltės dėl šio nusikaltimo įrodymas yra mažamečio A. M. parodymai, tačiau nukentėjusysis savo parodymų laikėsi nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu, kur apklausiamas teismo posėdyje neabejodamas nurodė, kad dviratį iš jo pagrobė G. P.. Pažymėtina, jog ir ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodymo atpažinti metu atpažino G. P. kaip asmenį, pagrobusį iš jo dviratį. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtino jo atstovo pagal įstatymą V. M. parodymai ir, nors tai tėvas ir sūnus, abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Tuo tarpu kaltinamasis G. P. negalėjo paaiškinti, kodėl nukentėjusysis jį atpažino kaip asmenį, pagrobusį dviratį, tačiau tai laikytina jo gynybine pozicija ir kaltinamojo kaltės nepaneigia.

G. P. skundo teiginiai, jog M. U. pats išprovokavo konfliktą, nes buvo neblaivus, taip pat nepagrįsti. Provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad M. U. ir G. P. su nuteistaisiais ir kitais asmenimis, kurių buvo apie dešimt, bendravo G. P. kvietimu, M. U. provokuojantis elgesys G. P. atžvilgiu yra nelogiškas, nes pernelyg pavojingas, vertinant tai, kad M. U. ir G. P. buvo dviese, o G. P. – su daugiau kaip dešimt žmonių. Byloje nustatyta, jog M. U. sumušimo tikslas buvo jo rankinės su asmeniniais daiktais pagrobimas, todėl G. P. versija, neva M. U. pats išprovokavo konfliktą, yra nepagrįsta.

Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo turiniu, sprendžia, kad nėra pagrindo švelninti G. P. paskirtą bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas G. P. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis. Jis padarė tris nesunkius bei vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. G. P. nepilnametis, bet jau tris kartus teistas, baustas administracine tvarka, mokykloje charakterizuojamas neigiamai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tuo tarpu jo atsakomybę sunkina tai, kad dvi veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei dvi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas, atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog tik laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją artimą BK straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytam vidurkiui, galima pasiekti bausmės tikslus. Aplinkybė, jog G. P. motina sunkiai serga, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Priešingai, ši aplinkybė turėtų skatinti G. P. nenusikalsti, tačiau akivaizdu, kad būtinybė rūpintis sergančia motina jam jokios teigiamos įtakos nedaro.

Dėl D. A. apeliacinio skundo

Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde teigia, jog fizinio smurto prieš nukentėjusįjį M. U. nenaudojo ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Tačiau su šiais argumentais nesutiktina, kadangi M. U. nurodė matęs, jog smūgį į nugarą jam sudavė būtent D. A., šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. P.. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, todėl manytina, jog D. A. neigdamas šias aplinkybes tik siekia išvengti atsakomybės. Tai, jog telefoną liudytojui Ž. D., jo teigimu, pardavė tamsaus gymio asmuo, niekaip nepaneigia G. P. ir D. A. kaltės dėl M. U. daiktų pagrobimo, kadangi neatmestina aplinkybė, jog šie galėjo nukentėjusiojo daiktus perduoti kitiems asmenims.

Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad nukentėjusiajam J. B. jis sudavė tik vieną smūgį ir tai laikytina būtinąja gintimi, nes jis norėjo apsaugoti draugą G. P.. Tokie D. A. argumentai buvo detaliai išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Nėra pagrindo tikėti kaltinamųjų teiginiais, jog tai J. B. pirmas prikibo prie G. P. ir savo elgesiu išprovokavo konfliktinę situaciją, kadangi akivaizdu, jog kaltinamieji, siekdami išvengti atsakomybės, davė vienas kitą teisinančius parodymus. Šiuos parodymus paneigia nukentėjusiojo J. B. parodymai, jog tai G. P. jam užstojo kelią ir sudavė smūgius, o vėliau prisidėjo ir D. A.; liudytojos A. M. parodymai, jog kaltinamieji spardė nukentėjusįjį; teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyti daugybiniai J. B. sumušimai. Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo, nukentėjusysis nekėlė G. P. ir D. A. jokios realios grėsmės, neatliko veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti pavojingu kėsinimusi.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė raštus, patvirtinančius, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. P., išlaidas iki 2014 m. lapkričio 19 d. sudaro 193,20 Lt / 55,95 EUR, o D. A. – 207,25 Lt / 60,02 EUR. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistųjų G. P. ir D. A. apeliacinius skundus atmesti.