- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-12358-435/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05675-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Suinteresuotas asmuo
- P. G., J. K., E. G., J. R.
- Pareiškėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. K., P. G., E. G. ir J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K. tėvas (b. l. 1–5).
Pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 1997 m. pareiškėja susipažino su R. G., su kuriuo pradėjo draugauti ir 1998 m. kartu apsigyveno. Nurodė, kad 2004-02-26 gimė pareiškėjos ir R. G. sūnus J. K.. Pareiškėja nebuvo susituokusi su R. G. bei kartu su juo po sūnaus gimimo nenuvyko pas notarą, kad tėvystė būtų patvirtinta sudarant pareiškimą, todėl nepilnamečio sūnaus gimimo liudijime tėvas įrašytas nebuvo. Pareiškėja su vaiko tėvu gyveno kaip šeima, vyras rūpinosi berniuku ir niekada nereiškė prieštaravimų, kad vaikas ne jo. Nurodė, jog R. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Paaiškino, kad atliktas DNR tyrimas patvirtina, jog vaikas yra R. G..
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys P. G. ir E. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 97–98), nurodė, kad savo poziciją išsakys po atlikto DNR tyrimo.
Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. atstovė nurodė, jog jos atstovaujamieji neneigia, kad pareiškėja bei jų sūnus gyveno kartu, taip pat pripažįsta, kad žino apie vaiką. Nurodė, jog negali patvirtinti, kad sūnus su pareiškėja gyveno kaip šeima, nes šventes švęsti jis atvykdavo vienas. Paaiškino, kad pareiškėja ir jų sūnus nedėjo jokių pastangų, kad būtų pripažinta tėvystė, kol vyras buvo gyvas. Nurodė, kad dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktoje išvadoje išdėstytus motyvus (b. l. 92–93), bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, vaikas turi teisę paveldėti mirusio tėvo turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. R. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė ir į 2018-09-04 teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2004-02-26 susilaukė sūnaus J. K. (b. l. 32). Pareiškėja gyveno kartu su R. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 27). Vyro deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). R. G. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 34–35). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą 2006 metais buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėja dirba Jonavos ligoninėje neonatologe (b. l. 10–11). 2011-04-29 pareiškėja pateikė prašymą dėl vaiko priėmimo į mokyklą ir pasirašė sutartį (b. l. 16–18). Duomenų apie testamentą ar palikimo priėmimą nėra (b. l. 7). 2018-05-31 buvo atliktas DNR tyrimas (b. l. 125–129).
Byloje yra pateikti J. K. ir pareiškėjos medicininių duomenų išrašai (b. l. 8–9, 36–69). Pareiškėja į bylą taip pat pateikė pardavimų konsultanto sutartį (b. l. 13–14). Byloje pateikta J. K. moksleivio asmens byla (b. l. 19–22). Taip pat pateikta pažyma apie nebaigtas statybas (b. l. 171–176). Pateikti išrašai iš susirašinėjimo elektroniniu paštu (b. l. 23–26). Suinteresuoti asmenys į bylą pateikė 1999-04-06 aktą (b. l. 100–101).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2004-02-26 susilaukė sūnaus J. K. (b. l. 32). Gimimo liudijime vaiko tėvas neįrašytas. Pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pareiškėja gyveno kartu su R. G., jie gerai sutarė ir susilaukė sūnaus, kuriuo vyras rūpinosi ir niekada neteigė, kad berniukas ne jo. Kadangi pareiškėja su velioniu gerai sutarė, vyras pripažino tėvystę, jie neskubėjo nustatyti tėvystės vaikui. Byloje esantys nepilnamečio sūnaus medicinos dokumentų išrašai, pareiškėjos darbo sutartis duomenys pardavimų konsultanto sutartis, pažyma apie šeimos sudėtį, prašymas Kauno rajono Ringaudų pradinės mokyklos direktorei, asmens priėmimo mokytis pagal pradinio ugdymo programą sutartis patvirtina, kad pareiškėja su sūnumi ir R. G. gyvena kartu. Pažymėtina, kad 2018-05-31 buvo atliktas DNR tyrimas ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog R. G. yra vaiko J. K. biologinis tėvas 99,999999996 procentų tikimybe (b. l. 125–129). Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo ir DNR tyrimo neginčijo.
Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Pareiškėja tai pat prašo priteisti iš suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. jos patirtas 1 541 Eur bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoti asmenys P. G. ir E. G. pateikė prašymą dėl 900 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016). Nors pareiškėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad suinteresuoti asmenys P. G. ir E. G. prieštarauja pareiškimui, todėl iš jų turėtų būti priteisto pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau iš byloje esančių įrodymų, be suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. atstovės paaiškinimų matyti, jog ginčo dėl juridinio fakto nustatymo, kad R. G. yra J. K. tėvas, nėra. Minėti suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūrai. Teismas pažymi, kad tokia suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. pozicija savaime nereiškia, kad jie su pareiškimu nesutinka, priešingai, teigdami, kad dėl pareiškimo palieka spręsti teismui, parodo, jog juos tenkins teismo priimtas sprendimas, neatsižvelgiant į tai, ar juo pareiškimas bus patenkintas, ar atmestas.
Esant nurodytoms aplinkybės, pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų P. G. ir E. G. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atmestini.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 1 dalis numato, jog šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Avansas sumokamas į teismo sąskaitą (CPK 90 str. 3 d.).
Pareiškėja E. K. į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi 350 Eur už ekspertizės atlikimą. Atsižvelgiant į tai, jog už ekspertizę buvo sumokėta 330 Eur, likusi nepanaudota 20 Eur suma grąžinama ją sumokėjusiai pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Grąžinti pareiškėjai E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimties eurų) Eur sumą, kurią ji yra sumokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.