Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014 m. rugsėjo 8 d. 18:24 val. Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini, Taikos g., vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip įtariama būdamas neblaivus, stabdomas nepaklauso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, kuris buvo išreikštas per garsiakalbį iš policijos automobilio, pažymėto skiriamaisiais ženklais, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei specialų garso signalais. Policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, asmuo tai daryti atsisakė, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo bei policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros kortelės, privalomojo civilinės atsakomybės poliso, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 ir 18 punktų reikalavimus.

Liudytojas A. M. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog važinėja automobilis, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Važiuojant Taikos gatve pamatė tokį automobilio modelį, taip pat atitiko valstybinio numerio skaičiai. Kai tik pastebėjo automobilį, dar važiuojant priešpriešais įjungė švyturėlius. Neprisimena ar įjungė garsinį signalą. Automobiliams prasilenkus, už kokių penkiasdešimties metrų stabdytas automobilis nusuko į kitą gatvę. Apsisuko. Neišjungus šviesos signalo pradėjo minėtą automobilį vytis. Vejantis automobilį tikrai buvo įjungęs ir garsinę sireną, taip pat ir per garsiakalbį davė nurodymus sustoti. Paskui automobilį važiavo nedideliu atstumu – per 2-3 mašinas. Vejantis visą laiką greitis buvo panašus. Jų automobilis nei tolo, nei artėjo. Mano, kad važiavo apie 100 km/h greičiu. Asmenį vijosi gal porą kilometrų. Dalis kelio buvo asfaltuoto, po to buvo žvyrkelio, o kita dalis buvo lauko kelias. Privažiavus jų automobiliui, vairuotojas iš savo automobilio dar nebuvo nespėjęs išlipti. Priėjęs prie minėto automobilio paprašė pateikti dokumentus. Akivaizdžiai matėsi, kad asmuo buvo neblaivus. Iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. V. S. išlipus iš automobilio įvyko susistumdymas. Jis sakė, kad stovi savo kieme ir nesupranta ko iš jo norima. Sveikata asmeniui pašlijo tik po sulaikymo. Galimybės aiškintis sveikatos būklės nebuvo, nes priėjus iškart kilo konfliktas. Keletą kartų asmeniui buvo siūlyta pasitikrinti neblaivumą, bet ji atsisakė kategoriškai.

Liudytoja J. S. davė parodymus analogiškus liudytojui A. M., papildomai paaiškindama, jog pamačius priešais atvažiuojantį ieškomą automobilį nebuvo laiko išlipti ir stabdyti lazdele, todėl kolega įjungė švyturėlius. Pilietis nestojo ir nusuko. Jis didino greitį. Važiuojant žvyrkeliu kilo dulkės ir nieko nesimatė. Kolega tada per garsiakalbį davė nurodymus sustoti. Asmuo sustojo prie ūkinių pastatų. Išlipus ir priėjus prie stabdyto automobilio, iš jo vidaus sklido stiprus alkoholio kvapas. V. S. veidas buvo paburkęs, akys raudonos. A. M. paprašė pateikti dokumentus, tačiau asmuo jų nepateikė. Paaiškino ką asmuo pažeidė, pasiūlė pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė. Jis bandė pabėgti, tačiau ji šį sugriebė už rankos. A. M. priėjęs padėjo V. S. sulaikyti. Dar iki atvežimo į komisariatą keletą kartų V. S. siūlė pasitikrinti neblaivumą.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis pats pirmą kartą asmeniui pasitikrinti blaivumą siūlė iškart atvykus į komisariatą. Po kiek laiko kitas pareigūnas siūlė dar kartą blaivumą pasitikrinti, bet asmuo vėl atsisakė. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, iš jo elgesio matėsi, kad jis neblaivus.

Liudytojas V. J. parodė, kad V. S. su surašytu protokolu sutiko, pažeidimų neginčijo ir gailėjosi.

Nors V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnams nesustojo, nes nematė ir negirdėjo, kad šie jį stabdytų, tokius V. S. pateiktus parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklausti teismo posėdyje pareigūnai A. M. bei J. S. nurodė, jog V. S. vairuojamas automobilis Taikos gatvėje įjungus švyturėlius buvo pradėtas stabdyti dar atvažiuojantis priešais pareigūnų tarnybinį automobilį. Kad V. S. matė priešais atvažiuojantį pareigūnų automobilį, patvirtino savo apklausos metu. Po to pareigūnai nurodė, kad prasilenkus jų automobiliams, V. S. vairuojamas automobilis pasuko į Vakarų gatvę ir didindamas greitį nuvažiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų užfiksuotais įrodymais, taip pat duotais paaiškinimais teisme ir manyti, kad jie yra klaidinantys, kadangi pats V. S. iš pat pradžių neginčijęs padarytų administracinių teisės pažeidimų ir tai patvirtinęs savo parašu pareigūnams duotuose paaiškinimuose – kad nepakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti automobilį, pasitikrinti neblaivumą bei pateikti dokumentus, teismo posėdžio metu savo kaltę pradėjo neigti, sakydamas, jog nepastebėjo esantis pareigūnų stabdomas, kad jam nebuvo prie automobilio siūloma pasitikrinti neblaivumo, niekas nereikalavo pateikti dokumentų. Kad tokie V. S. parodymai yra bandymas švelninti savo teisinę padėtį ir išvengti griežtos atsakomybės, patvirtina ir paties teismo posėdžio metu duodami nenuoseklūs parodymai. Nors iš pat pradžių V. S. teigė, kad pareigūnai jo dokumentų nereikalavo, į papildomą klausimą atsakė, kad pareigūnams paprašius dokumentų jis susinervavo, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Jei V. S. nebuvo pažeidęs jokių kelių eismo taisyklių reikalavimų, toje situacijoje kai pareigūnas priėjęs paprašė pateikti dokumentus, jo elgesys – susinervinimas buvo neadekvatus ir nelogiškas. Kad po to sekė konfliktinė situacija, patvirtino visi įvykio dalyviai, kurios pasekoje V. S. buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į Šakių rajono PK. V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė paskui jį važiuojančio policijos pareigūnų automobilio ir negirdėjo jokių garsinių signalų, tačiau ši aplinkybė taip pat atmestina atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų automobilis paskui V. S. vairuojamą automobilį važiavo mažu atstumu, todėl net ir automobilio salone grojant muzikai, V. S. turėjo girdėti pareigūnų įjungtą garsinį signalą bei per garsiakalbį duodamą nurodymą sustabdyti transporto priemonę. Kad V. S. yra prastai girdintis, nepatvirtina į bylą pateikta VĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos pažyma, iš kurios matyti, jog V. S. ligos yra susijusios su stuburu, galvos smegenų kraujotaka, kvėpavimo takais, širdimi. Nors visi apklausti asmenys nurodė, kad važiuojant žvyrkeliu kilo dulkės, tačiau ne visa kelio atkarpa buvo padengta vyru. Dalis jos buvo asfaltas, dalis – lauko keliukas, kuriose tikrai nebuvo apribotas matomumas. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įvykio vietą – miestelio gatvė pasibaigusi lauko keliuku, kur negalėjo būti intensyvaus eismo, policijos pareigūnų reikalavimas sustoti buvo išreikštas aiškiai, nedviprasmiškai, pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, todėl V. S. šių nustatytų aplinkybių pagrindu neturėjo pagrindo nematyti, negirdėti ir suabejoti, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra nukreiptas ne jam. Šiuo atveju policijos pareigūnų parodymai logiškai susiję su užfiksuotomis aplinkybėmis, V. S. elgesiu, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Šių pareigūnų suinteresuotumas byloje nėra įrodytas. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad V. S. keliama kita situacijos versija – tai, kad nematė ir negirdėjo jo stabdančių pareigūnų – yra tik pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir yra paneigta. Byloje pakanka duomenų patvirtinančių V. S. inkriminuotą pažeidimą bei jo kaltę tyčia nepaklusus pareigūno reikalavimui sustoti, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

V. S. veika atitinka taip pat administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sudėtį, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti neblaivumą bei Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. nes nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros kortelės, privalomojo civilinės atsakomybės poliso. Tai, kad tik Marijampolės apskrities VPK Šakių policijos komisariato patalpose buvo įformintas V. S. atsisakymas pasitikrinti neblaivumą, neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje buvo kilusi konfliktinė situacija, kurios metu V. S. uždėjus antrankius jis buvo pristatytas į komisariato patalpas, todėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą įforminti įvykio vietoje pareigūnams nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių – V. S. veiksmų. Kad jam visgi buvo siūloma pasitikrinti blaivumą ir įvykio vietoje, patvirtino abu apklausti liudytojai.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimas padarytas neįgalaus asmuo; jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p., 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant V. S. nuobaudą atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobūdį bei pavojingumo laipsnį – padaryti trys pažeidimai, vienas iš jų – labai pavojingas, sukėlęs pavojų transporto eismo saugumui; į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka už KET pažeidimus anksčiau baustas ir nors visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau vienas iš padarytų pažeidimų buvo neblaivaus asmens; į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, ir skirtini straipsnio sankcijose numatytų švelnesnių nuobaudų – piniginių baudų vidurkiai, taip pat taikant vidurkio dydžio teisių atėmimo terminą Paskirtos baudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., bendrintinos apėmimo būdu ir galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, tai yra 3 500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, skiriama nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Byloje nenustatyta visuma aplinkybių, kurios rodytų mažesnį veikos ar pažeidėjo pavojingumą ir leistų teigti, kad paskirtoji nuobauda akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėtina, jog V. S. padarytas pažeidimas pavojingas, rodantis neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas ir valstybės nustatytas kelių eismo taisykles, o taip pat cinišką, abejingą požiūrį į eismo saugumo keliuose užtikrinimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidėjas per metus laiko padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda. Jokių kitų aplinkybių, išimtinai teigiamai charakterizuojančių pareiškėją ar rodančių veikos mažesnį pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė veikos pavojingumui bei akivaizdžiai per griežta priemonė pasiekti nuobaudos tikslus, nenustatyta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog V. S. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – už viršytą greitį, taip pat už tai, kad vairavo neblaivus, už ką jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bei kitus KET pažeidimus. Nors dauguma nuobaudų negaliojančios, tačiau vis dėlto tai yra V. S. kaip kelių eismo dalyvį, neigiamai charakterizuojantys duomenys. Be to, tai rodo, jog anksčiau skirtos švelnesnės nuobaudos Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų neužtikrino, nesulaikė nuo naujų pažeidimų padarymo, yra baustas už melagingų parodymų davimą. Taip pat šiuo metu teismuose (Liteko duomenys) nagrinėjama V. S. atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas abejoja pateiktos V. S. charakteristikos objektyvumu.

Pažeidėjo patiriami asmeniniai nepatogumai, pasekmės artimiesiems teismų praktikoje nelaikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo darydamas administracinį teisės pažeidimą prisiima ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, o žinodamas, kad toks pažeidimas gali pakenkti jo darbui ar šeimos poreikių tenkinimui, asmuo turi būti ypač suinteresuotas tokių pažeidimų nedaryti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:

- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams);

- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. (ketveriems metams);

- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir nubausti 30 Lt (trisdešimties litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) (1013 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m. (ketveriems metams).

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.