Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam J.B., jo gynėjui advokatui Pauliui Vaicekauskui, nukentėjusiajai O.Š. ir jos atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, civilinio atsakovo AB „VST“ atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui, ekspertams A. Cėplai ir I. Granskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios O.Š. ir AB „VST“ atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J.B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir nuteistas 5 MGL (625 litų) bauda. Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai O.Š. priteista 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Iš AB „VST“ nukentėjusiajai O.Š. priteista 1273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje nukentėjusios O.Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Nukentėjusios O.Š. civilinis ieškinys dalyje dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J.B. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1d. už tai, kad jis 2006-03-03 apie 11.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairuodamas traktorių MTZ-821, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 153 punktų reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, sukdamas į kairę, kur jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, padarydamas „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai O. Š. (M.) nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji O.Š. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-24 nuosprendį ir iš civilinio atsakovo AB „VST“ priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 78 273,60 Lt. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė nei į nukentėjusios O. Š., nei į atsakovo AB „VST“ turtinę padėtį. Nukentėjusi yra studentė, neturi jokio nekilnojamojo turto, dėl eismo įvykio sumažėjo jos galimybės sportuoti ir mokytis, iki šiol gydoma ambulatoriškai. Atsakovo AB „VST“ turtinė padėtis yra labai gerai, duomenys apie šios bendrovės finansinį turtą yra vieši. Be to, atsakovas nedėjo pastangų gera valia atlyginti nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą, nesidomėjo jos sveikata, nereagavo į nukentėjusio advokato bendradarbiavimo raštą. Dėl to, apeliantės nuomone, teismas neįvertino visų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir iš atsakovo AB „VST“ priteisė per mažą sumą nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti, kuri turi būti padidinta.

Civilinio atsakovo AB „VST“ atstovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-24 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J.B. išteisinti, jo veikoje nesant BK 281 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių, o nukentėjusios O. Š. civilinį ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuteistasis J. B. yra AB „VST“ darbuotojas, eismo įvykis įvyko J. B. vykdant darbo funkcijas, todėl jo nuteisimas už inkriminuojamą veiką turi tiesioginę įtaką ir civiliniam atsakovui AB „VST“. Dėl to ši bendrovė turi teisę paduoti apeliacinį skundą ne tik dėl civilinio ieškinio klausimų, bet ir dėl nuteistojo kaltės. Civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo manymu, dėl eismo įvykio kalta pati nukentėjusi O. Š., nes ji pažeidė KET 240 p. reikalavimą tuo, kad nebuvo užsisegusi saugos diržu. Šią aplinkybę patvirtina prie apeliacinio skundo pridėta „A. Garmaus teismo medicininių tyrimo biuro“ išduota teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nukentėjusi pažeidė ir KET 181 p. reikalavimus tuo, kad kairiąja puse lenkė nuteistojo J. B. vairuojamą traktorių, traktoriui jau rodant kairįjį posūkio signalą. Tokį nukentėjusios lenkimo manevrą draudžia KET 181 punktas. Dėl šių priežasčių, apelianto manymu, nuteistojo J. B. veikoje nėra BK 281 str. 1d. numatytos nusikaltimo sudėties, o dėl nukentėjusios O. Š. patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kalta ji pati, todėl J. B. turi būti išteisintas, o nukentėjusios civilinis ieškinys atmestas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, civilinio atsakovo AB „VST“ atstovą, prašiusius nukentėjusios apeliacinį skundą atmesti, o civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusios ir jos atstovo, prašiusių nukentėjusios apeliacinį skundą patenkinti, o civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo apeliacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nukentėjusios apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo apeliacinis skundas atmestinas, o nukentėjusios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J.B. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą.

Dėl civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo apeliacinio skundo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 str. 3d.). Taigi šiems baudžiamojo proceso dalyviams yra draudžiama ginčyti nuteisto asmens kaltės, bausmės ar kitus ne su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus. Kadangi civilinio ieškovo AB „VST“ atstovas iš esmės ginčija nuteistojo J.B. kaltę, prašydamas jį išteisinti, tai šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja. Apelianto teiginiai, jog J. B. kaltės klausimas yra išimtinai susijęs ir su civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžiu, išeina už ribų baudžiamojo proceso įstatymo suteiktų civilinio atsakovo ar jo atstovo teisių. Civilinis atsakovas ar jo atstovas nėra kaltinamo asmens gynėjas ar kaltintojas, kurie turi platesnes procesines teises, tame tarpe – išimtinę teisę ginčyti nuteisto asmens kaltę. Šiuo atveju civilinis atsakovas ar jo atstovas tokių teisių neturi. Teisėjų kolegijai šio apelianto skundo pagrindu pasisakant dėl nuteistojo kaltės, būtų padarytas esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas (BPK 369 str. 3d.) – būtų pažeista nuteistojo teisė į gynybą, nes savo kaltės neginčijo nei pats nuteistasis J.B., nei jo gynėjas. Taigi apeliaciniam bylos procesui reikšmingi tik tie civilinio ieškovo AB „VST“ atstovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį.

Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. B. pažeidė KET reikalavimus, ko pasekoje nukentėjusiajai O. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. įvykdė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1d. Šio nusikaltimo sudėtis teisingai konstatuota J. B. veikoje, jis teisėtai ir remiantis nešališkai ištirtais ir pagrįstai įvertintais įrodymais pripažintas kaltu. Jo kaltės nepaneigia ir civilinio atsakovo atstovo prie apeliacinio skundo pateikta „A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro“ teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rezoliucinėje nurodoma, kad eismo įvykio metu nukentėjusi O. Š. nebuvo prisisegusi saugos diržu, todėl dėl savo kaltės patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš esmės šia konsultacine išvada apeliantas ginčija J. B. kaltę, o kaip jau minėta, tam neturėdamas tokios procesinės teisės. Be to, konsultacinę išvadą pateikę asmuo pagal BK 235 str. nėra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą. Bendra BPK 85 str. 2d. nuostata, kad į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą, negali būti taikoma, nes konsultacinę išvadą pateikęs asmuo nėra pasivadinęs kaip ekspertas, be to, jis pateikė ne ekspertizės aktą (BPK 88 str.) ar specialisto išvadą (BPK 90 str.), o tik konsultacinę išvadą civilinio atsakovo atstovo pavedimu ir užsakymu. Pažymėtina, kad ši konsultacinė išvada negali būti vertinama nei kaip ekspertizės aktas ar specialisto išvada, nes ji buvo baudžiamajame procese pateikta ne teismo nutartimi, nei kaip įrodymas baudžiamajame procese. Pagal BPK 20 str. 1d.,2d. įrodymu yra tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (materialus kriterijus), o ar šie duomenys laikytini įrodymu – sprendžia teismas (formalus kriterijus). Kaip jau minėta, civilinis atsakovas ar jo atstovas neturi procesinės teisės ginčyti kaltinamo asmens kaltės. Taigi neturi procesinės teisės rinkti kaltininko kaltę pagrindžiančius ar paneigiančius duomenis. Tokius duomenis šiam proceso dalyviui surinkus ir pateikus teismui, teismas neturi teisės šių duomenų pripažinti įrodymu, nes jie gauti pažeidžiant civilinio atsakovo ar jo atstovo kompetenciją ir viršijant baudžiamojo proceso įstatymo jiems suteiktas teises. Tai reiškia, kad byloje su apeliaciniu skundu pateikta konsultacinė išvada nėra laikoma įrodymu, nes ji gauta pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir kompetenciją, todėl šia konsultacine išvada teisėjų kolegija nesivadovauja ir jos nevertina.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad J. B. teisėtai ir pagrįstai nuteistas padaręs BK 281 str. 1d. numatytą nusikaltimą, konstatuotina ir nukentėjusios O. Š. teisė pareikšti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (BPK 109 str.). Iš dalies tenkindamas nukentėjusios civilinį ieškinį, teismas laikėsi BPK 115 str. 1d. reikalavimų, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais pateikė motyvuotas išvadas dėl neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio nustatymo, t.y. dėl darbdavio civilinės atsakomybės, dėl civilinės atsakomybės paskirstymo tarp darbdavio bei draudiko, dėl sužalojimų visumos, pobūdžio bei jų įtakos neturtinės žalos dydžiui ir pan. Šių išvadų civilinio atsakovo AB „VST“ atstovas nepaneigė, o jo apeliacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės ginčijama J. B. kaltė, negali būti nagrinėjami ir vertinami. Taigi apelianto teiginiai dėl civilinio ieškinio atmetimo negali būti tenkinami. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nepagrįsti, todėl šis skundas atmetamas.

Dėl nukentėjusios O.Š. apeliacinio skundo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo J. B. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, kad nukentėjusi O. Š. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo autoįvykio metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus bei fizinį skausmą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė kairio kelio išorinio menisko plyšimą, kairės plaštakos nykščio sumušimą, dešinio peties ir kairio kelio sumušimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip ypatingi fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai ir fiziniai nepatogumai nukentėjusiajai atsirado todėl, kad nusikalstamos veikos pasekoje jai plyšo kairio kelio išorinis meniskas, dėl ko buvo atlikta kelio sąnario artroskopinė operacija. Dėl to O. Š. iki šiol kartoja fizinės terapijos kursus, visam laikui turės riboti fizinį aktyvumą, negalės aktyviai sportuoti ir lankyti treniruoklių salės, grupinių treniruočių užsiėmimų, kaip tą darė iki eismo įvykio (b.l. 114). Tai sudaro pagrindą manyti, kad dėl kairės kojos kelio sąnario artroskopinės operacijos ji ateityje turės tik ribotas galimybes dirbti fizinį darbą, o jos kairė koja iki šiol yra žymiai mažiau funkcionali už dešiniąją. Be to, apylinkės teismas nepakankamai įvertino civilinio atsakovo – nuteistojo J. B. darbdavio civilinio atsakovo AB „VST“ itin gerą ir pelningą turtinę padėtį bei sunkią nukentėjusios O. Š. turtinę padėtį (studentė, neturi savarankiško pragyvenimo šaltinio). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 000 Lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas, šis dydis neatitinka CK 6.250 str. numatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl didintinas. Ši išvada darytina dar ir iš to, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepasitvirtino įtarimas, jog nukentėjusi O. Š. eismo įvykio metu automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neužsisegusi saugos diržo. Teismo nutartimi paskyrus, o vėliau atlikus kompleksinę teismo medicininę-eismo įvykio ekspertizę, konstatuota, kad negalima nustatyti, ar saugos diržas galėjo apsaugoti O. Š. nuo patirtų sužalojimų (b.l. 166-176). Taigi liko nepaneigti nukentėjusios O. Š. parodymai, kad eismo įvykio metu ji segėjo saugos diržą, o visi jai konstatuoti kūno sužalojimai kilo tik dėl kaltinamojo J. B. neteisėtų kaltų veiksmų. Pačios nukentėjusios O. Š. veiksmai (neveikimas) nebuvo jokiame priežastiniame ryšyje su jos patirtas kūno sužalojimais. Taigi nukentėjusioji neprisidėjo prie jai kilusios neturtinės žalos atsiradimo ir jos jokia dalimi neįtakojo.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. B. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių ir net nesitikėdamas, kad jie gali kilti. Be to, nukentėjusi nereiškė ieškinio dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Šios aplinkybės turi reikšmės nustatant mažesnį neturtinės žalos dydį, negu apeliaciniu skundu prašė nukentėjusi O. Š.

Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, sumenkino J. B. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusios teisėtus interesus ir padėtį baudžiamajame procese, neteisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo J. B. darbdavio – civilinio atsakovo AB „VST“ neturtinę žalą nukentėjusiajai O. Š., nukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisės aiškinimo ir taikymo principų ir pažeidė skirtingų interesų (nukentėjusios ir nuteistojo) pusiausvyrą bei pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga nukentėjusios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį padidinus iki 15 000 Lt. Kadangi eismo įvykis ir jo metu nukentėjusiajai sukelta neturtinė žala buvo padaryta J. B. einant AB „VST“ darbuotojo pareigas, tai pagal CK 6.264 str. darbuotojo padarytą žalą privalo atlyginti darbdavys. Atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ įstatymo ribose dalį neturtinės žalos (500 eurų arba 1726,40 Lt) turės atlyginti pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, tai iš už nuteistojo J. B. kaltus neteisėtus veiksmus atsakingo asmens – jo darbdavio AB „VST“ – nukentėjusios O. Š. naudai priteistina neturtinė žala didintina iki 13 273,60 Lt.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusios O. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Civilinio atsakovo AB „VST“ atstovo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusios O.Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakeisti.

Iš civilinio atsakovo AB „VST“ (įm. kodas 110870748, adr. J. Jasinskio g. 16c, Vilnius) priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusios O.Š. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai padidinti iki 13 273,60 Lt (trylikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt trijų litų, 60 centų).

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.