Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. skundą dėl 2023 m. liepos 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-5912 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. J. prašo pakeisti 2023 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-5912 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam D. G. taikyti lygtinį paleidimą ir nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti. Prokuroras savo skundą grindžia šiais argumentais:

1) būtina atsižvelgti į tai, kad D. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už išžaginimą (BK 149 straipsnio 1 dalis). Net ir laisvės atėmimo metu jis vis tiek neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, jog yra nekaltas, kas rodo, jog jo elgesyje nėra atgailos prieš auką ir visuomenę. Ankstesnes nusikalstamas veikas D. G. padarė būdamas dar nepilnametis. A. D. G. buvo teistas 4 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 178 straipsnis, BK 180 straipsnis), tačiau, išskirtinai nurodytina, kad, įvykdyti plėšimai, susiję ir su fizinio smurto panaudojimu prieš auką, kas rodo jo ypatingą priešiškumą žmogaus vientisumo neliečiamumui. Nusikaltimai padaryti neišnykus ankstesniems teistumams, o paskutinis nusikaltimas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo neteisėto, amoralaus ir visuomenei pavojingo elgesio, o, priešingai, kaip matyti, jo pavojingumas visuomenei tik didėja;

Motyvuojamoji dalis

2) atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad D. G. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia D. G. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statinis veiksnys – didelis teistumų skaičius jauname amžiuje; dinaminiai veiksniai: gyvenamosios vietos perspektyvos ateityje, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jo nusikalstamas elgesys pasireiškia impulsyvumu, fizinio smurto panaudojimu prieš kitą tam, kad kitas paklustų. Specialistas išvadoje užfiksavo apie jo nekontroliuojamus pykčio protrūkius. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių;

3) neatlikta bausmės dalis, t. y. 2 metai 3 mėnesiai 30 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus.

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog D. G. teistas 2021-12-30 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022-05-13 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-07 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-12 nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis buvo atidėtas 3 metams, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2022-05-27, bausmės pabaiga – 2025-11-26, neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 3 mėnesiai 30 dienų.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus, už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus nebaustas. Nuteistasis aktyviai dalyvauja programose ir užimtumo priemonėse. Laisvėje turės gyvenamąją vietą. Teigia, kad tapęs našlaičiu, Klaipėdoje mokėsi vakarinėje mokykloje, kad galėtų dienomis dirbti ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Patekęs į Marijampolės kalėjimą, įgijo siuvėjo operatoriaus kvalifikaciją. Į darbą žiūri, kaip į naudą teikiančią veiklą, kaip pats teigia, kad be darbo būtų sunku. Kalėjime taip pat nuo 2023 m. vasario mėn. dirba siuvykloje, siuvėju. Dirbo, turėjo nuolatines pajamas, kurių pakako buto nuomai ir savo poreikiams patenkinti. Mokėjo antstoliams už praeityje prisiimtus greituosius kreditus. Nurodo, kad paskutiniu metu planuodavo savo išlaidas, kaip pats sako, gyvenimas privertė taupyti ir neišlaidauti. Mano, kad nepatyrė didelių finansinių sunkumų. Baudas už administracinius nusižengimus apmokėjęs, skolų neturi. Nuteistasis dirba siuvimo ceche, iš gaunamo darbo užmokesčio daromos išskaitos ieškinio mokėjimui. Turi du brolius ir sese, teigia, kad su broliais sutaria gerai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką Marijampolės kalėjime vertinta du kartus (2022-09-13 ir 2023-06-27) ir nustatyta mažėjanti vidutinė rizika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: turi motyvacijos gyventi dorai; turi padedančių žmonių ne vien artimųjų tarpe; motyvuotas dirbti, įgijo specialybę; nepiktnaudžiauja narkotikais; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas iš kalėjimo turtės gyvenamąją vietą. Komisijos nuomone, nuteistasis už padalytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Prokuroras nesutinka su skundžiamu nutarimu ir nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, jog D. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už išžaginimą (BK 149 straipsnio 1 dalis). Net ir laisvės atėmimo metu jis vis tiek neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, jog yra nekaltas, kas rodo, jog jo elgesyje nėra atgailos prieš auką ir visuomenę. Ankstesnes nusikalstamas veikas D. G. padarė būdamas dar nepilnametis. A. D. G. buvo teistas 4 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 178 straipsnis, BK 180 straipsnis), tačiau, išskirtinai nurodytina, kad, įvykdyti plėšimai, susiję ir su fizinio smurto panaudojimu prieš auką, kas rodo jo ypatingą priešiškumą žmogaus vientisumo neliečiamumui. Nusikaltimai padaryti neišnykus ankstesniems teistumams, o paskutinis nusikaltimas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo neteisėto, amoralaus ir visuomenei pavojingo elgesio, o, priešingai, kaip matyti, jo pavojingumas visuomenei tik didėja.

Teismas pritaria prokuroro pozicijai ir pažymi, jog, nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, t. y., jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Teismas pritaria nurodytiems prokuroro teiginiams, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir nebenusikalsti. Teismo vertinimu, ankstesni teistumai bei taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Dar vienas prokuroro skundo argumentas – atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad D. G. pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir nekartos nusikalstamo elgesio. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia D. G. nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statinis veiksnys – didelis teistumų skaičius jauname amžiuje; dinaminiai veiksniai: gyvenamosios vietos perspektyvos ateityje, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jo nusikalstamas elgesys pasireiškia impulsyvumu, fizinio smurto panaudojimu prieš kitą tam, kad kitas paklustų. Specialistas išvadoje užfiksavo apie jo nekontroliuojamus pykčio protrūkius. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių.

Teismas pažymi, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo laikotarpiu vertinta du kartus: 2023-09-13 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2023-06-27 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nustatyta žemėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbu paminėti ir tai, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, 4 kriminogeniniai veiksniai: didelis teistumų skaičius jauname amžiuje; gyvenamosios vietos perspektyvos ateityje; gyvenimo stilius ir draugai; alkoholio vartojimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Nustatyti 4 apsauginiai veiksniai rizikai pakartotinai nusikalsti, kurie neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti.

Prokuroras nurodo, kad neatlikta bausmės dalis, t. y. 2 metai 3 mėnesiai 30 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus.

Nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismas pritaria prokuroro pozicijai, kad likusi bausmės dalis šiuo metu dar yra pakankamai didelė. Pažymima, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro K. J. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. RV-20-5912 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. G. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.