- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-407-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00552-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Skolininkas
- L. J.
- Kreditorius
- Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-407-544/2012
NUTARTIS
2012 m. gegužės 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės L. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-820-839/2012 pagal kreditorės Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeisto turto savininkės L. J. ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Kreditorė Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – kreditorė) kreipėsi į teismą ir prašė pradėti priverstinį 142 296 Lt skolos išieškojimą iš skolininkės L. J. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Kreditorė nurodė, kad pagal 2010-03-09 paskolos sutartį Nr.10-00046 skolininkei suteikė 126 000 Lt dydžio kreditą. Galutinis grąžinimo terminas nustatytas – 2012-03-20. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 10/1/2010/0000309 skolininkė įkeitė šį turtą: 0,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0041-8644, namų ūkio pastatą, unikalus Nr.4400-1437-1494, kiemo statinį- kanalizacijos rezervuarą – r, unikalus Nr.4400-1437-1529, esančius Bikuškio k., Utenos r. sav. Skolininkė nevykdo paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų, o paskutinis mokėjimas buvo gautas 2011-05-27 (b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2012-04-10 nutartimi kreditorės prašymą patenkino: 142 296,93 Lt skolos grąžinimui užtikrinti areštavo hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 10/1/2010/0000309, įkeistą L. J. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0041-8644, namų ūkio pastatą, unikalus Nr.4400-1437-1494, kiemo statinį- kanalizacijos rezervuarą – r, unikalus Nr.4400-1437-1529, esančius Bikuškio k., Utenos r. sav. Teismas įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę L. J., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo (nutarties dėl įkeisto turto arešto kopijos) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditorei. Teismas nustatė, kad pagal 2010-03-09 paskolos sutartį Nr.10-00046 kreditorė suteikė skolininkei 126 000 Lt kreditą. Jo grąžinimo užtikrinimui minėtu hipotekos lakštu įkeistas aukščiau nurodytas skolininkei L. J. priklausantis nekilnojamasis turtas. Skolininkė nustatytu terminu ir tvarka kredito negrąžino ir pagal sutartį kreditorei liko skolinga 142 296,93 Lt: 121 383,11 Lt negrąžinto kredito, 17 331,82 Lt palūkanų, 3582 Lt delspinigių. Skolininkė nesilaikė sutarties sąlygų, todėl yra pagrindas pradėti priverstinį skolos ir sumokėto žyminio mokesčio išieškojimą, nes, suėjus skolos grąžinimo terminui, skola negrąžinta (b. l. 22-23, CPK 93 str., 558 str. 1 d., LR CK 4.192 str.).
Šalies argumentai
Skolininkė ir įkeisto turto savininkė L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2012-04-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti ir panaikinti areštą. Nurodo, kad pagal sutarties Nr. 10-00046 2.18 punktą ir kreditorės reikalavimą 2010-03-09 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 36 492 EUR sumai. Tik po to 2010-03-25 jai buvo suteikta 100 013,02 Lt paskola. Iki 2010 metų pabaigos įsipareigojimus pagal sutartį vykdė, tačiau nuo 2011 metų iškilo finansinių sunkumų. Pagal jos prašymą kredito unija sutiko nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. atidėti mokėjimus ir tai patvirtino elektroniniu paštu gautoje ataskaitoje. 2011 m. rugsėjo mėn. sutarties vykdymo procese kilo ginčas dėl sutarties sąlygų taikymo ir skolos išieškojimo pagal minėtą vekselį. Pagal jos prašymą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo sutartį ir 2012-01-17 priėmė nutarimą Nr. 10-25, kuriuo pripažino, jog sutarties specialiosios dalies 2.13, 5.1, 5.2, 5.3, 5.5, 5.7, 5.8, 6.1, 6.12, 12, 23 punktų sąlygos, taip pat sąlyga, nustatanti, kad „paskolos gavėjas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos, nustatytos bendrojoje ir specialiojoje dalyse, su juo buvo aptartos individualiai" atitinka CK 6.188 str. 2 d. 2 p., 5 p., 14 p., sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. 2012 m. kovo mėn. kredito unija atsisakė skolos išieškojimo pagal vekselį. Prievolei užtikrinti įkeitė savo nekilnojamąjį turtą, kurio pilnai užtenka paskolai ir palūkanoms apmokėti ir šiuo metu šį turtą parduoda, apie ką tinkamai ir laiku informavo kreditorę. 2012-03-20 suėjo paskolos sutartyje Nr. 10-00046 LTL numatytas terminas prievolei įvykdyti, tačiau kreditorė iki šiol į jos prašymą atsakymo kaip įvykdė VVTAT nutarimą nedavė, todėl negali nustatyti tikslios grąžintinos sumos dydžio. Todėl tvirtina, jog kreditorė netinkami vykdė paskolos sutarties sąlygas, o jos prašomas išieškoti skolos dydis yra nepagrįstas. Pagal paskolos sutartį paskolos dydis yra 126 000 Lt, tačiau faktiškai buvo išmokėta 100 000 Lt paskola, o 26 000 Lt paskolinti apmokėti jos pajiniam įnašui. Nors šios sumos negavo, bet nuo jos taip pat skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Pagal minėtą VVTAT nutarimą kredito unija privalėjo atitinkamai modifikuoti paskolos sutartį ir perskaičiuoti ieškomas sumas. Kadangi iki šiol negavo atsakymo, abejoja dėl sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo, neaiški išieškotina suma, todėl sprendimas dėl skolos išieškojimo negali būti vykdomas (b. l. 28-30).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš skolininkės 484 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 442 str., 542 - 569 str., bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos ribojimo aspektu, kurių esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir/ar kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, visu pirma - skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, prievolės neįvykdymo priežasčių ir kt. Skolininkė atskiruoju skundu ginčija išieškomos skolos dydį, todėl mano, kad toks reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. 2012-04-12 raštu Nr. 12/214 atsakė į skolininkės paklausimą ir ją informavo, kad netaiko VVTAT 2012-01-17 nutarime Nr. 10-25 nurodytų sąlygų, kurios pripažintos atitinkančiomis nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus ir kad įsiskolinimas pagal paskolos sutartį 2012-04-12 dienai sudarė 146 595,77 Lt, iš kurių 121 383,11 Lt negrąžinta paskolos suma, 17 970,33 Lt palūkanų, 1656,16 Lt delspinigių, 5586,17 Lt išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu (b. l. 46-47).
Atskirasis skundas netenkintinas. Utenos apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2012-04-10 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Pagal šiame skyriuje įtvirtintas teisės normas hipoteka yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi, areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkei suteiktas refinansavimui ir būsto remontui (b. l. 7-11). Paskolos sutarties duomenys, VVTAT tarnybos 2012-01-17 nutarime Nr. 10-25 nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kreditorė į teismą dėl priverstinės skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeisto turto savininkės L. J. kreipėsi 2012-04-05 (b. l. 2), t. y. ne vienašališkai nutraukusi paskolos sutartį prieš terminą dėl esminio jos pažeidimo sutarties 5 punkte nustatyta tvarka, bet pasibaigus sutarties 2.2 punkte nustatytam paskolos galutinio grąžinimo terminui, kuris suėjo 2012 m. kovo 20 d. (b. l. 7). Skolininkė neginčija, kad ji nuo 2011 m. netinkamai vykdė paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus laiku mokėti įmokas, kad kreditorė nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. buvo atidėjusi mokėjimus pagal sutartį bei kad 2012-03-20 paskolos sutarties terminas pasibaigė. Pagal 2010-03-09 paskolos sutartį Nr. 10-00046 skolininkė kreditorei 2012-03-27 dienai buvo skolinga 121 383,11 Lt negrąžinto kredito, 17 331,82 Lt palūkanų, 3582 Lt delspinigių, iš viso - 142 296,93 Lt (b. l. 17-18, 22-23). Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad kreditorė jai neatsakė į paklausimą dėl VVTAT nutarimo įgyvendinimo, todėl ji nežino, koks yra skolos dydis. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kreipimosi į teismą dienai kreditorė skolos sumą 142 296,93 Lt apskaičiavo atsižvelgusi į VVTAT 2012-01-17 nutarimo Nr. 10-25 nutarimus ir jau netaikydama sutarties sąlygų (tame tarpe – dėl netesybų dydžio), kurios buvo pripažintos atitinkančiomis nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, apie ką skolininkę informavo 2012-04-12 raštu (b. l. 49, 51). Į teismą dėl priverstinės skolos išieškojimo kreditorė kreipėsi pasibaigus galutiniam sutartyje nustatytam terminui, o ne vienašališkai nutraukusi sutartį pagal sutarties sąlygas, kurios minėtu nutarimu pripažintos atitinkančiomis nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Todėl minėto VTAT nutarimo Nr. 10-25 nutarimai dėl atskirų paskolos sutarties sąlygų atitikimo CK 6.188 str. 2 d. 2 p., 5 p., 14 p. nurodytiems sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams (dėl neproporcingai didelės vartotojo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, dėl vartotojo teisių apribojimo su kita šalimi tuo atveju, kai visiškai ar iš dalies neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti bet kokius sutartyje numatyti įsipareigojimai, dėl šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir interesų pažeidimo, dėl išimtinės teisės suteikimo aiškinti sutartį, dėl neproporcingai didelės vartotojo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, dėl vartotojo teisės pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais suvaržymo) šiuo atveju reikšmės neturi, nes jie nebuvo taikyti apeliantės atžvilgiu, o nutarimas dėl neproporcingai didelės atsakomybės taikymo įvykdytas ir skolos dydis perskaičiuotas (b. l. 17-18, 49-51).
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą. Nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau ne ginčams dėl teisės nagrinėti. Jis apriboja ir suvaržo hipotekos teisėjo bei apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisę ir galimybę tirti ir spręsti kilusius hipotekos sutarties šalių ginčus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009 ir kt.). Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais iš paskolos sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi teisę veikti ex officio ir privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010 ir kt.). Tačiau hipotekos teisėjo atliekama sutarties, iš kurios kyla pagrindinė prievolė, sąlygų kontrolė yra ribota ir tiesiogiai susijusi su kreditoriaus galimybėmis įstatymų nustatyta tvarka pradėti hipotekos procedūras. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau ji nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Hipotekos teisėjas tokiose bylose turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių principų laikėsi ir nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu nenukrypo.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad, nors paskolos dydis pagal sutartį buvo 126 000 Lt, tačiau jai faktiškai buvo išmokėta 100 000 Lt paskolos, o 26 000 Lt paskolinti apmokėti jos pajiniam įnašui. Tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantei nebuvo suteikta 126 000 Lt paskola. Pati apeliantė skunde nurodo, kad pinigai, skirti pajiniam įnašui pas kreditorę sumokėti, jai buvo paskolinti (b. l. 28-30). Paskolos sutarties 6.3 punkte šalys buvo susitarę, kokio dydžio pajinį įnašą unijoje turi turėti skolininkė (b. l. 9), todėl pajinis įnašas buvo pervestas vykdant šalių sutartimi nustatytas sąlygas. Taigi už šią sumą kreditorė pagrįstai skaičiuoja palūkanas ir delspinigius. Atskirojo skundo argumentai dėl 2010-03-09 paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo esminės reikšmės šiai bylai neturi.
Kadangi atskirasis skundas atmetamas, tai kreditorei iš skolininkės priteisiama 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą tinkamą surašymą, nes toks dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.15 p. numatytą maksimalų tokių išlaidų dydį (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., b. l. 52-53).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės ir įkeisto turto savininkės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas – Žygio g. 14A-12, Vilnius) kreditorei Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (į. k. 112040690, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, b. k. 7300) 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.