Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, atstovams nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja nuvažiavo į Chemijos gatvėje esantį komisariatą ir paprašė parodyti protokolą. Protokole ne jo parašyta asmens paaiškinime ,,Kaltas“. Parašas ne jo, parodė pasą ir pase parašas neatitiko. Sausio mėnesį aš vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Savo vairuotojo pažymėjimo visai neteikė.

Liudytoja E. V. paaiškino, kad bus administracinis nubaudimas, kai asmuo nesumoka, pareigūnė, patikrinusi mokesčių inspekcijos duomenyse ar asmuo įvykdė nurodymą, pateikia bylos nagrinėjimą jai. Tyrė pagal tai kas surinkta, tarnybinius, protokolą. Buvo protokolas su administraciniu nurodymu ir tarnybinis pranešimas, pažyma iš valstybinės mokesčių inspekcijos apie baudos apmokėjimą. Nežino iš kur kita medžiaga. Gal gavo nutarimą ir parašė kokį skundą. Pagal datas mato, kad medžiaga atsirado po priimto nutarimo. Priimant nutarimą papildomos medžiagos nebuvo, nes nebuvo pateikta jokios papildomos informacijos. Jis gavo nutarimą ir pateikė raštinei prašymą. Greičiausiai perėmė bylą papildyti kažką.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad dirbo trise. Jis sėdėjo gale ir su kompiuteriu dirbo, nematė ką jie baudė. Įvykis buvo prie prekybos centro ,,Molas“, Baršausko gatvėje. Tarnybinius po asmens nubaudimo surašė, atrodo asmens dokumento neturėjo. Matė, kad perėjo per kelią asmuo, sustabdė jį. Pasakė duomenis. Matė, kad žmogus perėjo per kelią, bet negali pasakyti ar šitas asmuo (rodo į J.).

Liudytojas D. B. paaiškino, kad dirbo trise. Baršausko gatvėje prie ,,Molo“ ne per perėją ėjo pėstysis, kurį nubaudė. Važiuodami pamatė, kad ne per perėją ėjo. Negali pasakyti ar šis asmuo buvo. Nepamena ar tą dieną surašė tarnybinius pranešimus. V. tikrai rašė. Negali pasakyti, kodėl vasario 7 dieną tarnybinį rašiau.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad jos spausdinta pažyma. Atsakinga, kai surašomi pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo nurodymas. Jeigu sumokėjęs, pas save archyvuoja, o kurie nesumokėję neša pareigūnui, kad priimtų nutarimą tą dieną. Ši pažyma rodo, kad pažeidėjas nesumokėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio „Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ pirmoji dalis numato, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimas ar važiavimas neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų. Penktoji minėto straipsnio dalis numato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 11 str.).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nėra pakankamai įrodymų, kad R. J. 2013 m. gruodžio 29 d., 16 val. 58 min., K. Baršausko gatvėje, Kaune, perėjo per gatvę tam neskirtoje vietoje. Teismo posėdžio metu liudytojai V. K. ir D. B. negalėjo patvirtinti, kad būtent R. J. 2013 m. gruodžio 29 d., 16 val. 58 min., K. Baršausko gatvėje, Kaune, perėjo per gatvę tam neskirtoje vietoje.

Akivaizdu, kad priimant ginčijamą Kauno apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 27 d. nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-6649869-14 skirti baudą, administracinio teisės pažeidimo byloje tebuvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1 būrio patrulio A. V. neišsamus 2013 m. gruodžio 29 d. tarnybinis pranešimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 13 – 8077089 5 lapas) bei V. M. parengta pažyma (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 13 – 8077089 11 lapas). Visa kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tuo pačiu ir išsamūs tarnybiniai pranešimai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 13 – 8077089 6, 7, 8 lapai), atsirado jau priėmus 2014 m. sausio 27 d. nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-6649869-14. Tariamas pažeidėjas į bylos nagrinėjimą nekviestas, informacija apie asmenį, surinkta pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymus, t. y. po bylos pabaigimo. Ikiteisminis administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas neatliktas. Priešingai, įtarimus kelią papildomos medžiagos rinkimas po administracinio teisės pažeidimo bylos pabaigimo (priimtas nutarimas konstatuoja jos pabaiga), galimas administracinio teisės pažeidimo bylos klastojimas, todėl būtina atlikti išsamesnį tyrimą, kurį turėtu atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba. Daug abejonių kelią Kauno apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko A. B. pateiktas 2014 m. vasario 21 d. atsiliepimas į pareiškėjo skundą, nes jame nurodoma, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad asmuo, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal minėtą dokumentą buvo nustatyta jo asmens tapatybė, bet, kaip minėtą, priimant ginčijamą Kauno apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 27 d. nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-6649869-14 skirti baudą, administracinio teisės pažeidimo byloje tebuvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1 būrio patrulio A. V. neišsamus 2013 m. gruodžio 29 d. tarnybinis pranešimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 13 – 8077089 5 lapas), o ne policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Nors liudytoja E. V. nurodė, kad papildoma medžiaga galimai rinkta: „Jis (R. J.) gavo nutarimą ir pateikė raštinei prašymą. Greičiausiai perėmė bylą papildyti kažką.“, bet duomenų apie tai, kad taip buvo nėra, nes liudytoja darė tik prielaidą norėdama pateisinti neteisėtą informacijos rinkimą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo neteisėtai išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, taip atimant iš R. J. teisę žinoti apie administracinio teisės pažeidimo bylą, susipažinti su visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teisę būti išklausytam ir kartu pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublika administracinio teisės pažeidimų kodekso 248 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-278/2012). Tokiu būdu buvo iš esmės suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, numatytos Lietuvos Respublika administracinio teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d., ir padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Be to, esant būtinumui, būtina atlikti procesinius veiksmus papildomiems įrodymams surinkti (atlikti ekspertizes ar pan.) kaltam asmeniui nustatyti arba kaltę įrodyti.

Esant šioms aplinkybėms, Kauno apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 27 d. nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-6649869-14 negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 302 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 27 d. nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-6649869-14 skirti 20 litų baudą, ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimą siųsti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai.

Nutarimas dalyje dėl nutarimo panaikinti Kauno apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 27 d. nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-6649869-14 skirti 20 litų baudą, ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Likusioje dalyje nutarimas neskundžiamas.