Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-51/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-10-02
Bylos Nr.
1-242-51/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vilmantas Antanas Gaidelis (pirm.), Virginija Švedienė, Viktoras Dovidaitis
Kaltinamasis
BK
Baudž. byla Nr.1-242 2008m.
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7;1.1.8.6.2;1.1.8.7.9;1.2.3.1; 2.3.7.4;
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2008m. spalio mėn. 2d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Vilmanto Antano Gaidelio,

teisėjų Virginijos Švedienės, Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynėjui Simonui Bareikai,vertėjai Tatjanai Gavrilovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gim. (duomenys neskelbtini) Ignalinos r., lietuvis, Lietuvos pilietis, baigęs 5 klases, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas BK 129 str. 2d. 2p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2008 m. sausio 1d.. apie 10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su sugyventine R. N., tyčia sudavė nukentėjusiajai 18 smūgių rankų delnais ir kumščiais į veidą, galūnes, padarydamas kairio skruosto-smakro-pasmakrės srities židininį raudoną nubrozdinimą, kraujosruvas kairiojo smilkinio, lūpų kampuose, pasmakrėje, dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinio delnakaulio, kairiojo dilbio, kairių delnakaulių-pirštakaulių, kairės šlaunies, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos srityse, - visumoje padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, iškart po smurto panaudojimo nuėjęs į virtuvę peiliu atpjovė sintetinės virvės galą, padarė kilpą, grįžęs į kambarį užnėrė kilpą nukentėjusiajai ant kaklo ir suveržė. R. N. nuo uždusimo (mechaninės asfiksijos) mirus, jis tyčia ją nužudė.

Kaltinamasis D. K. dėl kaltinimo pagal BK 129str. 2d. 2p. kaltas prisipažino pilnai ir parodė, kad 2008m. sausio 1d. švęsdamas Naujuosius metus, su sugyventine R. N., vėliau su savo dėde S. B., girtuokliavo. Apie 9 val. iš dėdės grįžo namo ir prie namo laiptinės sutiko taip pat neblaivią sugyventinę. Bute tarp jų kilo konfliktas: jie abu vienas kitam priekaištavo dėl girtavimo. Konflikto metu jis sugyventinės prašė 5 litų, nes norėjo dar išgerti. Sugyventinė pinigų nedavė. Konfliktui tęsiantis, sėdinčiai ant lovos rankos delnu sudavė sugyventinei į veidą. Jis prisimena tik vieną smūgį ranka. Sudavęs sugyventinei antausį, būdamas labai supykęs, nuėjo į virtuvę, iš spintelės stalčiaus paėmęs baltos spalvos sintetinę virvę, peiliu atpjovė jos galą, padarė kilpą, grįžo į kambarį, užnėrė kilpą lovoje snaudžiančiai sugyventinei ant kaklo ir kilpą suveržęs, palaikė apie 30 sekundžių. Kai sugyventinė mirė, jis, ieškodamas cigarečių, jos striukėje, rado butelį naminės degtinės ir išėjęs iš namų kartu su D. P. išgėrė. Ką veikė po to, neprisimena; žino, kad girtas parėjo į namus, atsigulė į savo lovą ir užmigo. Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, jai reikalaujant atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, pilnai pripažįsta.

Iš į užsienį uždarbiauti išvykusios nukentėjusiosios U. N. teisme perskaitytų parodymų matyti, kad nužudytoji R. N. buvo jos motina. Ignalinos rajono Didžiasalio kaime motina gyveno savo bute su sugyventiniu D. K.. Abu jie girtuokliaudavo, nesugyvendavo, motina ne kartą jai yra sakiusi, kas D. K. ja muša. 2008m. sausio 1d. apie 13 val. iš brolio A. N. gavo telefoninę žinutę, kad mirė jų motina. Ji paskambino mamos kaimynui V. P., kuris patvirtino, kad jos motina tikrai negyva. Motinos laidotuvės jai kainavo 2468,56 Lt. Šią sumą prašo priteisti iš kalto asmens. Be to iš kalto asmens reikalaujanti 50.000 litų neturtinės žalos, nes dėl motinos mirties patirtų pergyvenimų, patyrė moralinę traumą (b.l. 36-37; 39-42).

Liudytojai sutuoktiniai V. ir O. P. parodė, kad jie yra sugyventinių R. N. ir D. K. artimiausi kaimynai: gyvena tame pačiame trečiajame daugiabučio namo aukšte, toje pačioje laiptinėje, gretimuose butuose. Sugyventiniai gyveno drauge apie dvejus metus. Sugyveno jie blogai, dažnai girtuokliaudavo, būdami girti konfliktuodavo. D. K. neretai prieš sugyventinę pavartodavo fizinį smurtą. 2008m.sausio 1d. kaimynų bute buvo triukšminga, iki trečios valandos visu garsu rėkė televizorius. D. K. buvo girtas ir į pastabas dėl triukšmo nereagavo. Tą pačią dieną apie 9 valandą abu neblaivius sugyventinius matė lauke prie laiptinės. R. N. nebuvo sumušta. D. K. atsiprašė dėl nakties triukšmo. Pažadėjo daugiau netriukšmauti. Nepaisant to, apie 10 val. iš gretimo kaimynų buto vėl pasigirdo jų barnis. Girdėjo kaip barnio metu nukentėjusioji šaukė K., kad ji pakvies savo sūnų. Maždaug po pusvalandžio triukšmas nurimo ir pasidarė visiškai tylu. Apie 11 val. pas juos atėjo kaltinamojo sesuo L. K. ir pasakė, kad kažkas negero atsitiko su R. N., kad ji iš brolio Dainiaus sužinojo, jog N. mirusi. Jie kartu su kita kaimyne M. Č. užėjo į R. N. butą ir matė, kad ji negyva, o ant jos kaklo užnerta balta virvelė. D. K. tuo metu miegojo tame pačiame kambaryje kitoje lovoje.

Liudytoja M. Č. patvirtino, kad 2008m. sausio 1d. apie 11 val. ji su sutuoktiniais P. buvo R. N. bute ir matė ją negyvą lovoje su baltos spalvos virvės kilpa ant kaklo. Virvės galas buvo palaidas, niekur nepririštas. Tame pačiame kambaryje, kitoje lovoje, miegojo D. K..

Liudytoja L. K., remiantis BPK 82 str. 2d. pagrindu atsisakė duoti parodymus teisme. Tačiau iš perskaitytų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2008 m. sausio 1d. apie 10-11 val. pas ją į namus buvo atėjęs brolis D. K.. Jis buvo išsigandęs ir pasakė, kad mirė sugyventinė. Kaip ji mirė, jis nepasakojo. Nuėjusi į N. butą, matė ją negyvą gulinčią lovoje. Jos veidas buvo sutinęs. Apie N. mirtį ji pranešė brolio kaimynams sutuoktiniams P. (b.l. 43-44).

Liudytojai, broliai A. ir A. N., parodė, kad R. N. buvo jų motina. Jai buvo atimtos motinystės teisės. Jie žinojo, kad pastaruosius du metus motina gyveno kartu su D. K.. Sugyventiniai girtuokliavo, dažnai konfliktavo. Motina skundėsi, kad sugyventinis ją muša. 2001m. sausio 1d. motinos kaimynas V. P. pranešė, kad motina mirė. Vėliau policijoje sužinojo, kad ji buvo nužudyta. Jos mirties aplinkybės jiems nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų D. K. padarytas nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiosios bute lovoje rastas R. N. lavonas. Nukentėjusiosios kaklas suveržtas virve, kurios galas palaidas (nepritvirtintas) (b.l. 9-22).

Teismo medicinos Utenos ekspertinio poskyrio specialistas, tyręs nukentėjusiosios R. N. mirties priežastį, išvadoje konstatavo, kad jos mirtis įvyko dėl mechaninės asfiksijos suveržus kaklą virvės kilpa. Ji mirė prieš 2-3 paras nuo lavono tyrimo meto. (specialisto nurodytas mirties laikas atitinka 2008m. sausio 1d. 11 val.). Be to R. N. padaryti kiti kūno sužalojimai: kairiojo skruosto-smakro-pasmakrės židininis raudonas nubrozdinimas, kraujosruvos kairiojo smilkinio, lūpų kampuose, pasmakrėje, dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinio delnakaulio, kairiojo dilbio, kairių delnakaulių-pirštakaulių, kairės šlaunies, kairio kelio sąnario, kairės blauzdos, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos srityse. Visumoje šie sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. N. kraujyje rasta 2,20 promilių etilo alkoholio, o tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

Dalis padarytų sužalojimų galėjo būti padaryti nukentėjusiajai ginantis. Ant mirusiosios kaklo rasta smaugvirvė atitinka stranguliacinę vagą, todėl tikėtina, kad stranguliacinė vaga galėjo būti padaryta būtent šia smaugvirve (b.l. 26-35).

Tokiu būdu įvykio vietos apžiūros duomenys, specialisto išvada, liudytojų parodymai iš esmės sutampa su kaltinamojo D. K. parodymais ir juos patvirtina.

Nekyla abejonių, kad kaltinamasis stipria sintetinio pluošto virve užveržęs nukentėjusiosios kaklą ir laikydamas jį užveržtą, kol nukentėjusioji mirė, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo nukentėjusioji gali mirti ir taip veikdamas norėjo tokių padarinių – nukentėjusiosios mirties, todėl nusikaltimą jis padarė tiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 str. 2d. 2p.).

Kaltinamasis teigia, kad jis nukentėjusiajai ranka sudavė į veidą vieną smūgį. Tačiau šioje dalyje jo parodymai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai, kurioje konstatuojama, kad nukentėjusiosios kūne rasta daug nežymių sužalojimų, kurie buvo padaryti suduodant jai 18 smūgių. Visus šiuos sužalojimus galėjo padaryti tik kaltinamasis, nes, kaip parodė jis pats ir liudytojai P., konflikto metu bute buvo tik nukentėjusioji ir kaltinamasis. Prieš konfliktą, pasak kaltinamojo ir liudytojų P., kaltinamoji nebuvo sužalota. Anot kaltinamojo, jam smurtaujant prieš nukentėjusiąją, ji jam nesipriešinusi. Teismas atmeta ir šiuos kaltinamojo parodymus laikydamas juos jo gynybos pozicija primityviai siekiant sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Sunku įsivaizduoti situaciją, kurioje smurtautojui suduodant aukai 18 smūgių, ši visiškai jam nesipriešintų. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja ir teismo medicinos specialisto išvadai, patvirtinančiai, kad nukentėjusioji priešinosi kaltinamajam, nes jos kūne dalis rastų nežymių sužalojimų galėjo būti padaryti nukentėjusiajai priešinantis.

Teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nužudė nukentėjusiąją esančią bejėgiškoje būklėje. Nukentėjusioji negalėjo būti bejėgiškoje būsenoje dėl to jog miegojo ar dėl to, kad buvo labai girta. Šioms asmens bejėgiškumo būseną sukeliančioms priežastims prieštarauja tai, kad nukentėjusioji dėl konflikto, fizinio smurto prieš ją neabejotinai buvo didžiai susijaudinusi, todėl neįtikėtina, kad būdama tokioje dvasinėje būsenoje per 3-5 minutes būtų užmigusi; kita vertus, ji buvo tik vidutiniškai girta (2,20 promilės), todėl ir dėl alkoholinio apsvaigimo ji negalėjo būti bejėgiška. Pagaliau, pats kaltinamasis netvirtina, kad, jam užmetant nukentėjusiajai virvę ant kaklo, ši miegojo, nes, anot jo, ji tik snaudė. Remiantis nurodytais argumentais ir išvadomis, paremtomis baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija pašalina kaltinamajam iš kaltinimo jo padaryto nusikaltimo kvalifikuojančią aplinkybę, kad jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų ir laiko, kad kaltinamasis D. K. R. N. nužudė iš asmeninių paskatų: dėl alkoholinio apsvaigimo neadekvačiai kerštingai reaguodamas į kaltinamosios neblaivų stovį, jos elgesį atsisakant duoti jam keletą litų alkoholiniams gėrimams įsigyti. Todėl kolegija perkvalifikuoja D. K. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 str. 2d. 2p. į BK 129 str. 1d. Nepaisant to, kad kaltinamasis prieš nužudydamas nukentėjusiąją reikalavo iš jos nedidelės pinigų sumos, teismas nemano, kad sugyventinę D. K. nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. ši kvalifikuojanti jo nusikalstamą veiką aplinkybė neinkriminuota, kolegija šios išvados detaliau neargumentuoja.

Kaltinamojo D. K. padarytas nusikaltimas neginčijamai įrodytas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikaltimą padarė alkoholinio apsvaigimo būsenoje ir ši aplinkybė turėjo tiesioginės įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Svarstant kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgiama į tai, kad jis yra neteistas, administracinių pažeidimų nepadaręs. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į jo psichinės sveikatos stovį (lengvas protinis atsilikimas) (b.l. 126-127). Kita vertus, jis charakterizuojamas neigiamai (t. 1 b.l. 128-152), nusikaltimą padarė tiesioginės tyčios kaltės forma, jo padarytas nusikaltimas labai sunkus, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas sankcijos vidurkio ribose.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji U. N. pareiškė civilinį ieškinį: 2468,56 Lt turtinei žalai, susijusiai su motinos palaidojimu, atlyginti ir 50.000 Lt neturtinės žalos. Ieškinio dalis, susijusi su turtinės žalos atlyginimu, pagrįsta byloje esančiais dokumentais (b.l. 39-41), todėl pilnai tenkintina.

Nukentėjusiosios ieškinys moralinei žalai atlyginti taip pat pagrįstas: ji neteko artimo jai žmogaus ir nors nukentėjusioji nebuvo pavyzdinga motina, jai atimtos motinystės teisės, tačiau savo dukrai ji buvo vienintelė motina ir jos netektis neabejotinai sukėlė ieškovei sunkius dvasinius išgyvenimus. Reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis neviršija protingumo ir teisingumo ribų, mažinti jo nėra pagrindo, todėl jis taip pat pilnai tenkintinas.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) balta sintetinio pluošto virvė, moteriški naktiniai marškiniai, pagalvės užvalkalas, polietileninis maišelis su įvairiomis virvėmis, R. N. drabužiai: moteriškos apatinės kelnės, kelnės-kojinės, medžiaginės kelnės, žalias megztinis, dryžuotas megztinis, liemenėlė, moteriškos kelnaitės; medžiagos gabalas, batai, du vokai su nagų pavyzdžiais, vokas su plaukų pavyzdžiais, vokas su kraujo pavyzdžiu – sunaikintini.

2) vaizdajuostės su užfiksuotais D. K. parodymais vietoje – saugotinos prie baudžiamosios bylos.

3) D. K. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), invalido pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotini bausmės atlikimo vietos administracijai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 304-308 str.,

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu vienuolikai metų. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Remiantis BK 66str., į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo sulaikymo – 2008 01 01 iki 2008 10 02.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2008 10 02.

Kardomąją priemonę palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. K. U. N. 2468,56 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt 56 ct) turtinės žalos ir 50.000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) baltą sintetinio pluošto virvę, moteriškus naktinius marškinius, pagalvės užvalkalą, polietileninį maišelį su įvairiomis virvėmis, R. N. drabužius: moteriškas apatines kelnes, kelnes-kojines, medžiagines kelnes, žalią megztinį, dryžuotą megztinį, liemenėlę, moteriškas kelnaites; medžiagos gabalą, batus, du vokus su nagų pavyzdžiais, voką su plaukų pavyzdžiais, voką su kraujo pavyzdžiu – sunaikinti.

2) vaizdajuostes su užfiksuotais D. K. parodymais vietoje – saugoti prie baudžiamosios bylos.

3) D. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), invalido pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Vilmantas Antanas GaidelisTeisėjai: Virginija ŠvedienėViktoras Dovidaitis