Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. (nukentėjusiosios J. Š. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 214 str.1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams;pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. rugpjūčio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais ir 2013 m. birželio 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2013 m. spalio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtomis neatliktomis bausmių dalimis ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. spalio 30 d.

Į bausmės laiką įskaitytos pagal 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. birželio 7 d., 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. liepos 25 d., 2013 m. rugpjūčio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžius iš dalies atliktos bausmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 15 d., 11 val., iki 2012 m. rugsėjo 17 d., 7.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužęs vairuotojo durelių spynos atraktą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį ,,Toyota Land Cruiser“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš daiktų dėtuvės, esančios priekinėje automobilio panelėje, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį, 3488,33 Lt vertės, turtą: 3487,33 Lt vertės rentgeno aparato paleidimo pultą „CCU-186R" ir 1 Lt vertės radiometrą „RDS-110", tuo padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)" 3488,33 Lt turtinę žalą.

Be to, M. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 15 d., 11 val., iki 2012 m. rugsėjo 17 d., 7.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužęs vairuotojo durelių spynos atraktą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį ,,Toyota Land Cruiser“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš uždaromos daiktų dėtuvės, esančios tarp priekinių automobilio sėdynių, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį transporto priemonės ,,Toyota Land Cruiser“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-04-13 Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) filiale.

Be to, M. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 15 d., 11 val., iki 2012 m. rugsėjo 17 d., 7.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužęs vairuotojo durelių spynos atraktą, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį ,,Toyota Land Cruiser“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir iš uždaromos daiktų dėtuvės, esančios tarp priekinių automobilio sėdynių, pagrobė vieną svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančią, elektroninio mokėjimo priemonę – degalų mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)", Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)" ir galiojančią iki 2013 metų liepos mėnesio, ir ją neteisėtai laikė iki 2012-11-06, kol policijos pareigūnai jį sulaikė.

Be to, M. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 1 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), išėmė užrakinto kambario durų stiklą, įsibrovė į kambario vidų ir iš kambaryje buvusios vazos pagrobė svetimą – J. Š. priklausantį, 600 Lt vertės turtą – du auksinius žiedus po 300 Lt.

Be to, M. Š. 2013-12-18 pateikė papildomą apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Pirmiausia pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės proceso dalyviams teikti papildomus apeliacinius skundus, todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl papildomo (2013-12-18) nuteistojo M. Š. skundo ir jo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, M. Š. pripažino kaltu įvykdžius dvi vagystes pagal BK 178 str. 2 d., pagrobus vieną svetimą dokumentą pagal BK 302 str. 1 d. ir pagrobus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pagal BK 214 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo paskirta bausme, laikydamas ją per griežta. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Skirdamas nuteistajam M. Š. bausmes už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (padarė keturis baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus, iš kurių trys padaryti idealiojoje sutaptyje), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (yra ne sykį teistas, daugiausia už vagystes, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o taip pat į tai, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas apeliantui paskyrė atitinkamai BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes – žymiai mažesnes už numatytą tokių bausmių vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. Š. 2012 m. rugpjūčio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., 70–72 b. l.) buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas švelnia laisvės apribojimo bausme, tačiau praėjus vos 15 dienų, jis vėl padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, inkriminuotus skundžiamu nuosprendžiu. Maža to, nuo 2012 m. rugsėjo 30 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d. M. Š. padarė dar keturias kvalifikuotas vagystes pagal BK 178 str. 2 d. ir vieną viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d., už ką buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. liepos 25 d., 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. birželio 10 d., nuosprendžiais ir 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu. Tai, kas paminėta, byloja apie susiformavusią neigiamą M. Š. orientaciją visuomenėje, akivaizdų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą, nenorą laikytis įstatymų ir rodo, kad apelianto padarytos ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos veikos nebuvo atsitiktiniai M. Š. neigiami poelgiai, tai dėsningas jo elgesio padarinys.

Taip pat pažymėtina, kad galutinė subendrinta bausmė, kurią apeliantas laiko per griežta, M. Š. paskirta faktiškai už 9 nusikalstamas veikas, inkriminuotas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu ir kitais teismo nuosprendžiais, kuriais paskirtos bausmės subendrintos su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. paskirta subendrinta bausme pagal BK 63 str. 9 d. taisykles.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, už padarytus 9 nusikaltimus nėra aiškiai per griežta. Savo skunde apeliantas iš esmės nenurodė jokių naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, ir prašymą sušvelninti paskirtą bausmę grindė tik subjektyviomis tikimybėmis apie darbą ir pan. Pažymėtina, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Bausmė – tai valstybės taikoma prievartos priemonė nusikaltusiam asmeniui, todėl savaime suprantama, kad ja ribojamos tam tikros asmens teisės ir laisvės. Apelianto teiginys, kad jis savanoriškai nukentėjusiesiems grąžino visus pagrobtus daiktus, neatitinka objektyvios tikrovės, nes iš J. Š. pagrobti auksiniai žiedai pastarajai negrąžinti, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)" negrąžintas pagrobtas automobilio registracijos liudijimas.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis, be kita ko, prašo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), nors apeliaciniame skunde minimas BK 64 str. 1 d. Šiuo atveju pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo mažinti skundžiamu nuosprendžiu M. Š. paskirtą bausmę, nes nėra BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų taikyti šį institutą.

Taigi, kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistajam M. Š. paskirtos ir taip negriežtos galutinės subendrintos bausmės mažinimas, toliau formuotų neadekvatų savo elgesio ir atsakomybės suvokimą, nebaudžiamumo įspūdį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir ateityje nesuponuos teigiamos apelianto socialinės savirealizacijos, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.