Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja D. Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00812-2009-7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2011 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 26 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2009 m. spalio 10 d.

Nuosprendžiu iš G. V. priteista 2580 Lt turtinės žalos atlyginimo G. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio 2 d. nuo 05.42 val. iki 06.12 val. (duomenys neskelbtini), išdauždamas rūsio lango stiklą, įsibrovė į G. M. gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė bendros 400 litų vertės 16 butelių įvairių alkoholinių gėrimų, 10 litų vertės 0,5 kg įvairių šokoladinių saldainių, 225 litus, 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2630“, 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną, 200 litų vertės auksinę grandinėlę, 100 litų vertės auksinį rakto formos pakabuką, 100 litų vertės auksinį gėlytės formos pakabuką, bendros 300 litų vertės sidabrinę grandinėlę ant kaklo ir sidabrinę apyrankę, 200 litų vertės sidabrinių papuošalų komplektą, 200 litų vertės sidabrinių papuošalų komplektą, 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, bendros 600 litų vertės 2 auksinius dantų vainikėlius, 25 litų vertės geltono metalo grandinėlę, bendros 120 litų vertės 2 dėžutes veido kremo „Avon“, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. M. bendrą 3080 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus kolegija mano, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis G. V. pagrobė G. M. turtą. Pripažindamas G. V. kaltu pagal BK 178 str. 2 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

G. V. ikiteisminio tyrimo metu 2009-10-09 parodė, kad 2009-10-02 jis iki 10-11 val. buvo pas A. K.. Iš jo kriminalistai paėmė du mobilaus ryšio telefonus “Nokia”, kurių vieną nusipirko (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje už 60 Lt, kitas yra jo asmeninis. Žmogaus, iš kurio pirko telefoną, nepažįsta. Telefoną pirko savo mamai S. V.. 2009-10-01 jo mama davė 200 Lt vienoje kupiūroje, kad jis jai nupirktų mobilaus ryšio telefoną ir degtinės, nes ruošėsi gimtadieniui. 2009-10-02 apie 10 val. 30 min. jis kvietėsi taksi ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Nuėjo į maisto prekių turgelį, ten nusipirko 4 butelius tamsaus gėrimo, sumokėjo 60 Lt. Nusipirkęs alkoholį, nuėjo į stotį, kur vyriškis pasiūlė telefoną. Nusipirkęs telefoną, stotyje pamatė pažįstamą taksistą, kuris jį parvežė į (duomenys neskelbtini). Taksistui sumokėjo 25 Lt, atsiskaitė 200 Lt kupiūra, kurią davė mama, o alkoholinius gėrimus ir telefoną nupirko iš savo pinigų. Su taksi grįžo pas A. K., po to paskambino A. Š., šis netrukus atvažiavo į A. K. namus, ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pas A. K. išgėrė vieną butelį brendžio, kitą butelį nugėrė pusę. Kai atvyko A. Š., jis 2 butelius pasidėjo į bagažinę.

Vėliau ikiteisminio tyrimo metu G. V. 2010-06-11 parodė, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos užsiėmė padėvėtų mobilaus ryšio telefonų perpardavinėjimu. Jis nežinojo, kad pas jį policijos pareigūnų rasti telefonai yra vogti. Jis juos nupirko iš nepažįstamų asmenų ir nesidomėjo, kokiu būdu jie gauti ir iš kur. 2009 m. lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje važiavo taksi, taksistui pasiūlė apsimainyti telefonais. Jo turėtas telefonas vizualiai atrodė geriau, jį buvo įsigijęs neseniai.

Teisminio nagrinėjimo metu G. V. parodė, kad 2009-10-02 ryte, galėjo būti apie 6 val. 35 min. jis paskambino į taksi ir užsakė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), nes jis norėjo alaus. Atsiliepė taksistas E. S., jis taksi palaukė prie miestelio kapinių. Su savimi atsinešė maišelį, kuriame buvo jo higienos priemonės, nes savaitę negyveno savo namuose. Jis turėjo 400 ar 600 litų. Jis iki 11 val. prabuvo (duomenys neskelbtini): pavalgė, miesto turgelyje nusipirko kontrabandinės degtinės 3 ar 4 butelius, kebabų, alaus. Paskui atėjo į stotį. Stotyje kažkokie narkomanai siūlė taksistams pirkti naudotų telefonų. Jis iš narkomanų nusipirko tris telefonus “Nokia”, kadangi jis užsiiminėjo telefonų prekyba: pigiau pirkdavo, o brangiau parduodavo. Iš viso jis turėjo apie 20 telefonų. E. S. taksi jį parvežė į (duomenys neskelbtini) pas A. K.. Ten gėrė alų, degtinę jis, A. K., M. G., paskui atvažiavo A. Š. ir pakvietė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis pasiėmė kelis butelius degtinės, telefonus, o savo telefoną, kuriuo naudojosi, paliko pas A. K.. Jį su A. Š. sulaikė policija.

Atnaujinus įrodymų tyrimą, G. V. parodė, kad 2009-10-02 apie 6.30 val. jam paskambino M. G. ir pasakė ateiti prie miestelio kapinių. Per tą laiką jis išvietė taksi. Apie 6.50 val. jis atėjo prie kapinių ir ten rado begeriantį degtinę M. G.. Jis išgėrė degtinės ir atvažiavo taksi E. S.. M. G. jam padavė celofaninį maišelį, kuriame buvo apie 10 butelių įvairių alkoholinių gėrimų, 4 mobilaus ryšio telefonai, maišelis įvairių papuošalų geltono ir balto metalo, ir paprašė visa tai parduoti. Bevažiuojant taksi į (duomenys neskelbtini) jis taksistui E. S. parodė visus daiktus, kurie buvo maišelyje. E. S. paėmė papuošalus, 1 butelį degtinės ir vieną mobilaus ryšio telefoną, perlamutrinį juodą su mėlynu (tą, kurio trūksta), sumokėdamas jam 80 ar 90 Lt, tame tarpe atskaičius už vežimą taksi. Atvažiavęs taksi į (duomenys neskelbtini), jis nuėjo pas pažįstamus, išgėrė kelis butelius alkoholinių gėrimų ir apie 11 val. E. S. jį parvežė pas A. K. į (duomenys neskelbtini) k. Prieš išvažiavimą jis A. K. paliko savo mobilaus ryšio telefoną, nes anksčiau A. K. telefono buvo prašęs. Paskui jis paskambino A. Š., atvažiavo A. Š. automobiliu, jis su savimi pasiėmė 2 mobilaus ryšio telefonus, kuriuos ryte buvo davęs M. G.. A. K. paliko 2 ar 3 butelius alkoholinių gėrimų, alaus. Tą pačią dieną jį, važiuojantį su A. Š., sulaikė policija. Rytojaus dieną jis iškvietė taksi, kurį vairavo E. S., ir juodu važiavo pas M. G. į (duomenys neskelbtini) k. tam, kad išsiaiškinti nesusipratimą dėl papuošalų, nes M. G. supyko ant jo už per pigiai parduotus papuošalus. M. G. namuose nerado. Jis iš G. M. namų nieko nepagrobė.

Nukentėjusioji G. M., patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apylinkės teisme parodė, kad 2009 m. spalio 2 d. apie 05.42 val. ji kartu su vyru išvažiavo iš namų melžti karvių. Į namus grįžo 06.12 val. Nuėjusi į rūsį, pastebėjo, kad yra išdaužtas rūsio lango stiklas. Pakilusi laiptais iš rūsio į viršų pastebėjo, kad yra išplėštos durys į namo vidų. Įėjusi į namo vidų pastebėjo, kad yra pagrobta 16 butelių įvairių alkoholinių gėrimų, įvairūs šokoladiniai saldainiai, 225 Lt (200 Lt vienoje kupiūroje, o 25 Lt smulkiomis kupūromis ir monetomis), 4 mobilaus ryšio telefonai (mėlynos perlamutro su juoda spalvos (šis telefonas negrąžintas), juodos spalvos, pilkos spalvos ir juodos su rusva spalvos (šie 3 telefonai grąžinti)), įvairūs papuošalai ir veido kremas.

Liudytojas E. S., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apylinkės teisme parodė, kad 2009-10-02 ankstų rytą jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino klientas, kuris paprašė, kad jį iš (duomenys neskelbtini) kaimo nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Apie 7 val. jis taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur prie kapinių jo laukė klientas, kuris su savimi turėjo polietileno maišą su daiktais. Nuvežus į (duomenys neskelbtini), šis vyriškis išlipo prie autobusų stoties. Už paslaugą jis sumokėjo 25 litus smulkiomis kupiūromis. Tą pačią dieną apie 11 val. tas pats vyriškis priėjo prie jo ir paprašė jį parvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Klientas į taksi automobilį įlipo prie autobusų stoties. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, atsiskaitydamas už kelionės paslaugas G. V. jam padavė 200 litų kupiūrą. Tada jis ėjo į parduotuvę iškeisti pinigų grąžos atidavimui. Vyriškį paleido netoli apleisto medinio namo, esančio už kapinių. Atnaujinus įrodymų tyrimą liudytojas E. S. papildomai parodė, jog nepamena, jog G. V. dar būtų vežęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis ten būtų gėręs alų ir prie jo būtų priėjęs dar vienas vaikinas.

Liudytojas A. K. apylinkės teisme patvirtino ikiteiminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2009 m. spalio mėnesio pradžioje apie savaitę pas jį gyveno G. V.. 2009 m. spalio mėn., tikslios dienos neprisiminė, apie 9-10 val. G. V. išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo. Grįžo atgal apie 12 val., parsivežė degtinės ir pas jį gėrė. Maždaug po valandos laiko pas jį atėjo M. G.. Begeriant G. V. jam padavė mobilųjį telefoną “Nokia”. Jis paprašė M. G., kad šis pažiūrėtų, ar telefonas veikia. M. G. į telefoną įsidėjo savo kortelę, o vėliau ją išsiėmė ir pasakė, kad veikia. Paskui G. V. išėjo iš jo namų ir negrįžo. Kitos dienos rytą pas jį namus atvažiavo V. E. ir pasakė, kad atiduotų mobilaus ryšio telefoną bei parodytų tuščius butelius, iš kurių gėrė. Po to V. E. pasiėmė mobilaus ryšio telefoną, tuščius butelius ir išvažiavo. Atsakydamas į G. V. klausimą, liudytojas A. K. parodė, kad G. V. ryte kvietė taksi, bet kurią valandą, neprisiminė.

Liudytojas V. E., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2009 m. rudenį G. V. paprašė nueiti pas A. K. ir paimti iš jo mobilaus ryšio telefoną, taip pat paimti tuščią degtinės butelį ir išmesti jį į konteinerį. Pas A. K. nuėjo ryte, paprašė telefono ir šis jam iškart atidavė, grįžęs į (duomenys neskelbtini) tą telefoną prie autobusų stoties atidavė G. V., tuščią degtinės butelį išmetė į konteinerį (duomenys neskelbtini).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. spalio 1 d. apie 22 val. jis atėjo pas A. K.. Ten tuo metu buvo ir G. V.. Jie visi iki vėlumos gėrė degtinę. Jiems begeriant, G. V. ėmė klausinėti apie (duomenys neskelbtini) sodybą, domėjosi, ar (duomenys neskelbtini) gyvena vieni. Apie 23.30 val. jis išėjo namo, kiek matė G. V. užlipo į palėpę, o A. K. pasiliko miegoti kambaryje. Kitą dieną apie 10 val. taksi automobiliu pas jį atvažiavo G. V.. Jis pasiūlė išgerti alaus. Gerdamas alų taksi automobilyje, jis matė, kad G. V. turėjo maišiuką su alkoholiniais gėrimais. Taip pat G. V. jam parodė 4 mobilaus ryšio telefonus, iš kur juos gavo, neaiškino, tik sakė, kad prasisuko. Iš to jis suprato, kad telefonai galėjo būti vogti. Baigus gerti alų, G. V. taksi automobiliu išvažiavo pas A. K.. Apie 13 val. jis taip pat nuėjo pas A. K.. šis pasigyrė, kad jam G. V. atidavė telefoną. Tada jis į tą telefoną įdėjo savo kortelę ir pažiūrėjo telefono knygoje esančią informaciją, iš kurios suprato, kad šis telefonas pavogtas iš (duomenys neskelbtini). Tada atidavė telefoną A. K. ir pasakė jam, kad atiduotų telefoną G. V., nes bus problemų. Kitą dieną pas A. K. atvažiavo V. E., ir paklausė kur telefonas. A. K. atidavė telefoną, kurį paliko G. V.. V. E. taip pat pasiėmė tuščią degtinės butelį, kurį buvo palikęs G. V..

2009-10-16 tarnybiniame pranešime (b. l. 34) nurodyta, kad gavus telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-10-03 nustatyta, kad 2009-10-02 06.25 val. iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso G. V., buvo skambinta į numerį, kuris priklauso taksistui J. P.. 06.35 val. iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S., buvo skambinama į G. V. numerį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo laiku telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-10-02 07.49 val. telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini).

2009-10-02 tarnybiniame pranešime (b. l. 30) nurodyta, kad 2009-10-02 apie 15 val. Tauragės m. buvo sustabdytas automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š.. Automobilyje taip buvo G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys su automobiliu pristatyti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK. Policijos komisariate apžiūrint automobilį, jo bagažinėje buvo rasti du buteliai alkoholinių gėrimų su Rusijos Federacijos akcizo banderolėmis. Iš G. V. buvo paimti 3 mobilaus ryšio telefonai: Nokia 2630 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele “Labas”, Nokia 2610 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės, Nokia 1208 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

2009-10-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b. l. 22) nurodyta, kad 15.15 val. G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikia 3 mobilaus ryšio telefonus: Nokia 2630 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele “Labas”, Nokia 2610 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės, Nokia 1208 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

2009-10-08 tarnybiniame pranešime (b. l. 31) nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2009-10-02 apie 15 val. mobilaus ryšio telefonai “Nokia 2630”, įdėta SIM kortelė, bei “Nokia 2610” be SIM kortelės, paimti iš G. V., yra vogti iš G. M. gyvenamojo namo.

2009-10-02 automobilio apžiūros protokole (b. l. 23-29) nurodyta, kad apžiūrėtas A. Š. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo bagažinėje rasti du buteliai alkoholinių gėrimų su Rusijos Federacijos akcizo banderolėmis.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja M. K. patvirtino, kad G. V. 2009 m. spalio mėn. kurį laiką gyveno kartu su ja ir jos sūnumi jos sesers name, tačiau nurodė nesidomėjusi ir nepastebėjusi, kada jis išeidavo iš namų ir kada grįždavo, taipogi negalinti nurodyti, kada G. V. išėjo iš namų ir grįžo vagystės dieną. Papildomai apklausta liudytoja dar kartą patvirtino savo prieš tai duotų parodymų teisingumą ir parodė, kad teismui adresuotų jos vardu rašytų pareiškimų (2 t., b. l. 33, 56) ji nerašė ir nepasirašė, kas tai galėjo padaryti, pasinaudodamas jos vardu, jai nėra žinoma.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis G. V. pareiškė prašymą nekviesti į teismo posėdį jo apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų A. M. ir S. V.. Apklausti liudytojo A. Š. teismui nepavyko, nes liudytojas išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir jo buvimo vieta nežinoma.

Iš išdėstytų įrodymų, išskyrus G. V. parodymus, matyti tokia įvykių seka. Pasak M. G. (šiuo metu yra miręs), 2009-10-01 apie 22 val. jis nuėjo pas A. K., ten buvo ir G. V., begeriant degtinę, G. V. pradėjo jų klausinėti apie (duomenys neskelbtini) sodybą, gerti baigė apie 23.30 val. ir jis išėjo namo, kiek matė, G. V. užlipo į palėpę, o A. K. pasiliko miegoti kambaryje. Pasak nukentėjusiosios G. M., 2009 m. spalio 2 d. apie 05.42 val. ji kartu su vyru išvažiavo iš namų melžti karvių, į namus grįžo 06.12 val., įėjusi į namo vidų, pastebėjo, kad yra pagrobta įvairių daiktų. G. V. 2009-10-02 6.25 val. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino taksistui J. P., 06.35 val. G. V. į Nr. (duomenys neskelbtini) skambino E. S., jungtasi prie (duomenys neskelbtini) bokšto. Pasak E. S., vyriškis jam paskambino spalio 2 d. anksti ryte ir prašė nuvežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie 7 val. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) prie kapinių (vietą nurodė klientas), į jo automobilį įsėdo G. V. (jį atpažino pagal nuotrauką) su polietileniniu maišeliu, kuriame matėsi nemažai kažko pridėta. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), tas sumokėjo 25 Lt smulkiomis smulkiomis kupiūromis ar monetomis. Po to, apie pietus, tai galėjo būti ir po 11 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ir kalbėjosi su kitais taksistais, prie jo priėjo G. V., paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) k. Atvykus į (duomenys neskelbtini), G. V. jam padavė 200 Lt kupiūrą, jis pats ją iškeitė parduotuvėje ir atidavė grąžą. Pasak M. G., kitą dieną (2009-10-02) apie 10 val. G. V. atvažiavo pas jį ir pasiūlė išgerti alaus, begeriant jis jam parodė 4 mobilaus ryšio telefonus, iš kur gavo nesakė, tik pasakė, kad prasuko, iš ko jis suprato, kad tie telefonai vogti. Apie 13 val. jis nuėjo pas A. K., šis pasigyrė, kad jam G. V. atidavė telefoną. Tada jis į tą telefoną įdėjo savo kortelę ir pažiūrėjo telefono knygoje esančią informaciją, iš kurios suprato, kad šis telefonas pavogtas iš (duomenys neskelbtini). Tada atidavė telefoną A. K. ir pasakė jam, kad atiduotų telefoną G. V., nes bus problemų. Pasak A. K., kažkurios 2009 m. spalio dienos ryte 9-10 val. (teisme tikslios valandos neprisimimė) G. V. telefonu išsikvietė taksi ir kažkur išvažiavo, apie 12 val. grįžo parsivežęs degtinės. Begeriant degtinę, maždaug po valandos laiko atėjo M. G.. Begeriant toliau, G. V. jam padavė telefoną Nokia. Tuo metu jis telefono neturėjo, paprašė M. G. patikrinti, ar telefonas veikia. Šis į telefoną įdėjo savo kortelę ir pasakė, kad telefonas veikia. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009-10-02 15 val. policijos pareigūnai sustabdė A. Š. vairuojamą automobilį VW Golf, kuriame buvo ir G. V.. Šie asmenys su automobiliu buvo pristatyti į PK. Iš G. V. buvo paimti 3 mobilaus ryšio telefonai: Nokia 2630 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (pavogtas iš G. M. namo), Nokia 2610 IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės (pavogtas iš G. M. namo), Nokia 1208 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio bagažinės paimti 2 buteliai su rusiškomis banderolėmis. Pasak A. K., kitą dieną (2009-10-03) ryte pas jį atėjo V. E., pareikalavo atiduoti telefoną ir parodyti tuščius butelius, iš kurių vakar gėrė. V. E. pasiėmė telefoną ir tuščius butelius ir išvažiavo. Tai patvirtina ir M. G. parodymai, jog kitą dieną (2009-10-03) pas A. K. atvažiavo V. E., ir paklausė, kur telefonas. A. K. atidavė telefoną, kurį paliko G. V.. V. E. taip pat pasiėmė tuščią degtinės butelį, kurį buvo palikęs G. V.. Pasak V. E., 2009 m. rudenį, gal ir spalio mėn., G. V. jo paprašė nueiti pas A. K. ir paimti iš jo telefoną Nokia, nes jis ten pamiršo, taip pat paimti tuščią degtinės butelį ir jį išmesti. Pas A. K. nuėjo ryte (teisme nurodė, kad apie pietus), paprašė telefono ir šis jam iškart atidavė, grįžęs į (duomenys neskelbtini) tą telefoną prie autobusų stoties atidavė G. V., tuščią degtinės butelį išmetė į konteinerį.

Anksčiau aptarti įrodymai, pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip patvirtinantys nuteistojo kaltę dėl turto vagystės iš G. M. gyvenamojo namo, iš tiesų patvirtina tik nukentėjusiosios G. M. turto vagystės faktą ir vėlesnį nuteistojo G. V. disponavimą pagrobtu turtu, tačiau nesuteikia informacijos apie tai, kas įvykdė šią vagystę. Nuteistasis G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę dėl turto pagrobimo iš G. M. gyvenamojo namo. Iš nukentėjusiosios G. M. parodymų matyti, jog ji pagrobimo momento nematė, ji tik patvirtino turto pagrobimo faktą 2009-10-02 laikotarpiu nuo 05.42 val. iki 06.12 val. Nors byloje nustatyta, jog G. V., būdamas (duomenys neskelbtini) k., 06.25 val. iš savo telefono skambino taksistui, tačiau šie duomenys vėlgi patvirtina tik tai, kad G. V. praėjus šiek tiek daugiau nei 10 minučių po vagystės buvo netoli įvykio vietos, tačiau neįgalina patikimai teigti, jog G. V. tuo metu skambino, būdamas G. M. gyvenamajame name (priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas). Tuo tarpu nei vienas byloje apklaustas asmuo neparodė matęs G. V. išeinantį iš G. M. gyvenamojo namo, buvusį netoli jo ar einantį nuo šio namo link kapinių, t. y. vietos, kur G. V. įsėdo į taksi. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykio vietoje rastas rankos piršto pėdsakas paliktas ne G. V.. Kita vertus, tiek liudytojas A. K., tiek apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja M. K. patvirtino, kad G. V. 2009 m. spalio mėn. kurį laiką gyveno kartu su jais M. K. sesers name, kas neleidžia G. V. buvimą (duomenys neskelbtini) k. 2009-10-02 06.25 val. laikyti išskirtiniu įvykiu. Nors, pasak liudytojo E. S., G. V. už taksi paslaugas iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) su juo atsiskaitė tokiomis pat 25 Lt vertės smulkiomis kupiūromis ir monetomis, o grįžtant atgal 200 Lt kupiūra, kokios buvo pavogtos iš G. M., tačiau kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios aplinkybės patikimai patvirtina tą faktą, kad G. V. su E. S. atsiskaitė pavogtais G. M. pinigais. Nei nukentėjusioji G. M., nei liudytojas E. S. nenurodė jokių išskirtinių minėtų kupiūrų ar monetų požymių, kurie leistų nustatyti ryšį su šių kupiūrų ir monetų pagrobimu. Kita vertus, G. V. į (duomenys neskelbtini) vežėsi pagrobtus daiktus, kuriuos realizavęs galėjo gauti ir minimą 200 Lt kupiūrą. Iš mirusio liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad pastarasis nenurodė, jog G. V. jam būtų sakęs, jog būtent jis pagrobė G. M. turtą, M. G. tik išdėstė savo nuomonę, jog iš tam tikrų aplinkybių jis suprato, jog G. V. jam rodyti 4 mobilaus ryšio telefonai yra pavogti, o G. V. A. K. paliktas telefonas, kurį jis įdėjęs kortelę apžiūrėjo, vogtas būtent iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. E. tai pat neparodė, jog G. V., jo paprašęs iš A. K. paimti mobilaus ryšio telefoną ir tuščią degtinės butelį, būtų užsiminęs apie tai, jog šiuos daiktus pagrobė iš G. M. gyvenamojo namo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis sutikti su apylinkės teismo išvada, jog G. V. kaltė dėl neteisėto svetimo turto pagrobimo yra įrodyta, negalima. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas apie nuteistojo G. V. kaltės įrodytumą, nesant pakankamai ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, ir to pasekoje netinkamai išsprendė nuteistojo G. V. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimą.

BK 189 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Remiantis BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 str. sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ar teisėtai naudojamas ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Naudotis galima tik teisėtai nuosavybėj valdomu ar teisėtame naudojime esančiu daiktu, tuo tarpu bet kokie veiksmai su svetimu turtu užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jeigu kaltininkas, žinodamas, kad gavo nusikalstamu būdu gautą turtą, iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 str. 1 d. svarbu yra tai, kad nuteistasis suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu, ir tai žinodamas, šį turtą įgijo ir juo naudojosi. Asmens suvokimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu ir noras su šiuo turtu atlikti BK 189 str. 1 d. dispozicijoje įvardytus veiksmus išreiškia tiesioginės tyčios turinį asmens veikoje.

Pagal paskutinę G. V. versiją, jis 2009-10-02 apie 6.50 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini) k. kapinių ir neva iš M. G. paėmė celofaninį maišelį, kuriame buvo apie 10 butelių įvairių alkoholinių gėrimų, 4 mobilaus ryšio telefonai, įvairūs geltono ir balto metalo papuošalai, įsėdo į E. S. vairuojamą taksi, bevažiuojant taksi į (duomenys neskelbtini) jis taksistui E. S. parodė visus daiktus, kurie buvo maišelyje, ir šis neva paėmė papuošalus, 1 butelį degtinės ir vieną mobilaus ryšio telefoną, perlamutrinį juodą su mėlynu, tą kurio trūksta, sumokėdamas jam 80 ar 90 Lt., (duomenys neskelbtini) jis su pažįstamais išgėrė kelis butelius alkoholinių gėrimų ir apie 11 val. E. S. jį parvežė pas A. K. į (duomenys neskelbtini) k. Jis A. K. paliko savo mobilaus ryšio telefoną, 2 ar 3 butelius alkoholinių gėrimų, alaus. Po to atvažiavo A. Š. su automobiliu, ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis su savimi pasiėmė 2 mobilaus ryšio telefonus, kuriuos ryte neva buvo davęs M. G.. Bevažiuojant su A. Š. juos sulaikė policija.

Nors G. V., dėstydamas minėtą versiją, nenurodė, jog žinojo, kad paėmė vogtus daiktus, tačiau kolegijai nekyla abejonių, jog iš šių daiktų specifikos (alkoholiniai gėrimai, mobilaus ryšio telefonai ir juvelyriniai dirbiniai) ir itin ankstyvo jų perdavimo meto nuošalioje vietoje, G. V. suvokė, jog jo paimtas turtas yra gautas nusikalstamu būdu ir, tai žinodamas, norėjo šiuo turtu disponuoti. Ta aplinkybė, jog G. V. kitą dieną po vagystės, po to, kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir pas jį rado vogtus mobilaus ryšio telefonus ir 2 butelius alkoholinių gėrimų, paprašė V. E. nueiti pas A. K. ir iš jo paimti jam paliktą mobilaus ryšio telefoną bei kartu išgertą alkoholinio gėrimo butelį, ką pastarasis, pasak jo paties, A. K. ir M. G., sėkmingai padarė, ne tik patvirtina anksčiau minėtą išvadą, bet ir paneigia G. V. versiją, neva A. K. jis paliko savo telefoną.

Iš anksčiau aptartų įrodymų, patvirtinančių, jog G. V. su vogtais daiktais elgėsi išskirtinai savo nuožiūra, darytina išvada, jog šiuos daiktus G. V. įsigijo savo nuosavybėn. Tačiau kolegija negali laikyti nustatytu, jog G. V. įsigijo visus iš G. M. pagrobtus daiktus, kadangi šiuo nuosprendžiu nustačius, jog G. V. nedalyvavo svetimo turto pagrobime, jo disponavimo vogtais daiktais apimtis nustatytina tokia, kokią pripažįsta pats nuteistasis ar patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Jau minėta, kad G. V. apylinkės teisme pripažino, jog neva iš M. G. paimtame celofaniniame maišelyje buvo apie 10 butelių įvairių alkoholinių gėrimų, 4 mobilaus ryšio telefonai, įvairūs geltono ir balto metalo papuošalai. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytų papuošalų sąrašą, iš kurio matyti, kad buvo pagrobti keli tiek auksiniai (geltono metalo), tiek sidabriniai (balto metalo) papuošalai, kolegija laiko nustatytu, jog kartu su vogtais 10 butelių įvairių alkoholinių gėrimų ir 4 mobilaus ryšio telefonais G. V. įsigijo ir visus iš G. M. pagrobtus papuošalus, t. y. auksinę grandinėlę, auksinį rakto formos pakabuką, auksinį gėlytės formos pakabuką, sidabrinę grandinėlę ant kaklo ir sidabrinę apyrankę, 2 sidabrinių papuošalų komplektus, auksinius dantų vainikėlius, geltono metalo grandinėlę.

Kolegijai nekyla abejonių, jog G. V. paskutinė versija, neva šiuos vogtus daiktus jis įsigijo būtent iš M. G., o dalį jų (papuošalus, 1 butelį degtinės ir vieną mobilaus ryšio telefoną) pardavė būtent E. S., yra nukreipta į tai, kad sukelti abejones šių liudytojų parodymais, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto pagrobimą ar disponavimą juo, nes G. V., taip elgdamasis bylos nagrinėjimo pabaigoje po E. S. apklausos ir M. G. parodymų perskaitymo akivaizdžiai suvokė, kad šių liudytojų parodymai gali būti itin reikšmingi, sprendžiant jo kaltės klausimą. Tuo tarpu kolegija neturi pamatuoto pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog liudytojai M. G. ir E. S. davė prieš jį melagingus parodymus. M. G. nurodyta aplinkybė, jog G. V. vagystės dieną disponavo ne jam priklausančiais 4 mobilaus ryšio telefonais, visiškai atitinka paties G. V. paskutinius parodymus, jog jis paėmė maišelį, kuriame taip pat buvo ir 4 mobilaus ryšio telefonai. M. G. nurodytą aplinkybę, jog jis apžiūrinėjo G. V. A. K. paliktą mobilaus ryšio telefoną, patvirtino A. K.. Pastarasis ir liudytojas V. E. patvirtino ir M. G. parodymus apie tai, kad sekančią dieną po vagystės pas A. K. atėjo V. E. ir su savimi išsinešė G. V. A. K. paliktą mobilaus ryšio telefoną ir jų išgertą alkoholinio gėrimo butelį. Nepagrįsti apelianto argumentai, neva M. G. davė prieš jį melagingus parodymus ir kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-961-09. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendyje, priimtame apelianto minimoje byloje (šiuo nuosprendžiu G. V. nuteistas pagal BK 182 str. 3 d. už sukčiavimą), išdėstytų M. G. parodymų turinio matyti, kad pastarasis šioje byloje davė pakankamai abstraktaus pobūdžio parodymus, atskleidžiančius G. V. prieš kitus asmenis naudojamą sukčiavimo telefonu schemą, beje, panaudotą ir prieš M. M., todėl vien tai, kad minėtoje byloje buvo nustatyta, kad G. V. sukčiavo prieš M. M. ne M. G. nurodytoje vietoje, neleidžia konstatuoti aptartų M. G. parodymų melagingumo. Minimu nuosprendžiu nenustatyta, priešingai, nei teigia apeliantas, jog M. G. būtų jį apkalbėjęs. Lygiai taip pat nėra pagrindo abejoti ir liudytojo E. S. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad E. S. būtų disponavęs neva iš G. V. įsigytais vogtais daiktais, jo nurodytas aplinkybes, susijusias su G. V. atliktomis taksi paslaugomis ir apmokėjimu už jas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, išskyrus iš dalies paskutinę versiją, patvirtino pats nuteistasis G. V..

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija laiko nustatytu, jog G. V. 10 butelių įvairių alkoholinių gėrimų, 4 mobilaus ryšio telefonus ir visus iš G. M. pagrobtus papuošalus, t. y. auksinę grandinėlę, auksinį rakto formos pakabuką, auksinį gėlytės formos pakabuką, sidabrinę grandinėlę ant kaklo ir sidabrinę apyrankę, 2 sidabrinių papuošalų komplektus, auksinius dantų vainikėlius, geltono metalo grandinėlę, įsigijo ne iš M. G., o iš nenustatyto asmens, o dalį jų, t. y. visus papuošalus, 1 butelį degtinės ir 1 mobilųjį telefoną realizavo ne E. S., o nenustatytam asmeniui, taksi nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini).

A. K., M. G. ir V. E. parodymais nustatyta, jog G. V., A. K. ir M. G. vieną butelį alkoholinio gėrimo išgėrė, kai E. S. G. V. parvežė atgal į (duomenys neskelbtini), o šių išgertuvių metu G. V. 1 mobilaus ryšio telefoną paliko A. K., kurį kitą dieną per V. E. susigrąžino. Iš jau minėto Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio turinio matyti, jog vieną iš vogtų telefonų (Nokia 3100 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), tikėtina tą, kurį susigrąžino iš A. K., (pasak G. V., tą telefoną, kuris šioje nagrinėjamojoje byloje nerastas, jis pardavė, kaip jau aptarta, nenustatytam asmeniui), G. V. 2009-10-19 apie 15.42 val. (duomenys neskelbtini) mieste panaudojo sukčiaudamas prieš M. M., o vėliau realizavo A. M., apsikeisdamas su jo mobilaus ryšio telefonu.

Be to, byloje patikimai nustatyta, jog G. V. vagystės dieną 2 alkoholinių gėrimų butelius ir 2 mobilaus ryšio telefonus (Nokia 2630 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nokia 2610 IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės) A. Š. vairuojamu automobiliu VW Golf nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur minėtą automobilį apie 15 val. sustabdė policijos pareigūnai, kurie iš jo bagažinės paėmė 2 alkoholinių gėrimų butelius, o iš G. V. paėmė 2 mobiliojo ryšio telefonus. Iš G. V. paskutinių parodymų matyti, kad E. S. nuvežtas į (duomenys neskelbtini), jis ten su pažįstamais taip pat išgėrė kelis butelius alkoholinių gėrimų.

Tokiu būdu, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus kolegija laiko patikimai nustatytu, jog G. V. žinodamas, kad 10 butelių įvairių alkoholinių gėrimų, 4 mobilaus ryšio telefonai, įvairūs geltono ir balto metalo papuošalai (auksinė grandinėlė, auksinis rakto formos pakabukas, auksinis gėlytės formos pakabukas, sidabrinė grandinėlė ant kaklo ir sidabrinė apyrankė, 2 sidabrinių papuošalų komplektai, auksiniai dantų vainikėliai, geltono metalo grandinėlė) nenustatyto asmens yra pagrobti iš teisėto savininko, 2009-10-02 laikotarpiu nuo 6.12 val. iki 7.00 val. šiuos daiktus (duomenys neskelbtini) k. įsigijo iš nenustatyto asmens, iškart po to juos taksi automobiliu nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur dalį alkoholinių gėrimų, papuošalus ir 1 mobilaus ryšio telefoną (jis byloje nerastas) realizavo nenustatytiems asmenims. Kitą dalį alkoholinių gėrimų ir 3 mobilaus ryšio telefonus G. V. parsivežė taksi automobiliu atgal į (duomenys neskelbtini) k., kur 1 alkoholinio gėrimo butelį išgėrė kartu su A. K. ir M. G. ir 1 mobilaus ryšio telefoną paliko A. K.. Po to tą pačią dieną 2 alkoholinių gėrimų butelius ir 2 mobilaus ryšio telefonus (Nokia 2630 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nokia 2610 IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės) A. Š. vairuojamu automobiliu VW Golf G. V. nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur minėtą automobilį apie 15 val. sustabdė policijos pareigūnai, kurie iš jo bagažinės paėmė 2 alkoholinių gėrimų butelius, o iš G. V. paėmė 2 mobiliojo ryšio telefonus. Kitą dieną G. V. per V. E. atgavo A. K. paliktą 1 mobilaus ryšio telefoną (Nokia 3100 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį 2009-10-19 apie 15.42 val. (duomenys neskelbtini) mieste panaudojo sukčiaudamas prieš M. M. (už tai nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu), o vėliau realizavo A. M., apsikeisdamas su jo mobilaus ryšio telefonu.

Neteisėtai įgijęs nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojęsis ir jį realizavęs iš esmės neneigia ir pats nuteistasis G. V., prašydamas šiuos jo veiksmus vertinti kaip nusikaltimo slėpimą. Vienok apelianto prašymas kvalifikuoti jo veiką pagal BK 237 str. 1 d. yra nepagrįstas, kadangi BK 237 str. 1 d. numato atsakomybę tik už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo slėpimą, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) turto pagrobimas pagal jo padarymo aplinkybes vertintinas kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d. Taigi nuteistojo G. V. veiksmai, kurie pripažįstami įrodytais šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, vertintini kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis juo ir jo realizavimas. Pirmosios instancijos teismas, anksčiau aptartą nuteistojo veiką kvalifikuodamas pagal BK 178 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistojo G. V. veika perkvalifikuojama pagal BK 189 str. 1 d. Perkvalifikavus G. V. veiką iš BK 178 str. 2 d. pagal BK 189 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas.

Nuteistasis G. V. yra recidyvistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už nusikaltimus nuosavybei, nepraėjus nei metams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, turėdamas kelias galiojančias administracines nuobaudas už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Šie duomenys duoda pagrindą teigti, kad G. V. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Todėl bausmės tikslai nuteistajam G. V. gali būti pasiekti tik skiriant jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nuteistojo G. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinant BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriama artima sankcijos vidurkiui 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

BPK 109 str. nustato, kad baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas, priimant nuosprendį. BPK 115 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).

Iš nukentėjusiosios G. M. civilinio ieškinio matyti, jog jai turtinė žala buvo padaryta pagrobiant jos turtą. Apeliacinės instancijos teisme nenustačius, jog G. V. dalyvavo šio turto pagrobime, nebėra pagrindo išvadai, jog jis nukentėjusiajai G. M. savo veiksmais padarė turtinę žalą. Taigi skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria patenkintas nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys, ir iš nuteistojo G. V. priteista 2580 Lt nukentėjusiajai G. M., naikinama, o nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Pripažinus neįrodytu, jog nuteistasis G. V. padarė jam inkriminuotą turto vagystę, nukentėjusiosios G. M. turtą pagrobę asmenys lieka nenustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas kartu su prokuroru po nuosprendžio pateikimo vykdyti privalo užtikrinti BPK 303 str. 6 d. reikalavimų įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo G. V. veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal BK 189 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. balandžio 26 d., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2009 m. spalio 10 d. ir laikyti, kad nuteistasis G. V. paskirtą bausmę yra atlikęs.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, ir nukentėjusiosios G. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo G. V. atžvilgiu atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.