Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 72 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir 199 straipsnio 2 dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 9 d. 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 8 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismas Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojant, jog nors ir nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį.Skunde nurodė, kad skundžiama nutartis yra diskriminacinė, priešinga Konstitucijai, įstatymo leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį vienintelis vertinamasis kriterijus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra 14 balų. Pagrįstas manymas, kad laikysis įstatymų ir nenusikals pagrįstas faktais, jog bausmę atlieka besąlyginiame būryje, dirba, skatintas 5 kartus, nebaustas drausmine tvarka, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, reguliariai važinėja namo trumpalaikių atostogų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, o nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi nuo 36 balų iki 14 balų.Dėl nesuprantamų priežasčių teismas netikrino Komisijos sprendimo teisėtumo, bet ėmėsi iš naujo vertinti jau Komisijos įvertintas aplinkybes, kas pažeidė jo absoliučią konstitucinę teisę į teisingą teismą. Skunde nurodytas Kauno apygardos teismo sprendimas byloje Nr. 1S-1210-383/2013 suformavęs teisės aiškinimo precedentą ir šioje byloje jokių Komisijos procedūrinių pažeidimų ar teisingumo principo prieštaravimų teismas nenurodė, nenurodė ir jokių argumentų kodėl nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo suformuluotomis taisyklėmis.Skunde taip pat nurodė, jog privaloma vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija dėl lygtinio paleidimo taikymo, Komisija nenustatė jo galimo neatitikimo lygtinio paleidimo kriterijams bei nepateikė privalomų įrodymų. Teismas taip pat jų nenurodė, todėl priežasčių netaikyti lygtinio paleidimo apylinkės teismui nebuvo.Nuteistasis skunde akcentuoja, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo būtina vadovautis ne paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais. Manė, jog taikius lygtinį paleidimą teismo nustatytos probacijos sąlygos sėkmingai užtikrins bausmės tikslus tiek individualios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista. Nuteistojo skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, savo sprendimą ir motyvus tinkamai pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą sprendimą įvertintų reikšmingų šiam klausimui duomenų visumoj.Aukštesniojo teismo vertinimu Komisija tinkamai sprendė, jog nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei vykdo Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, Komisija nepakankamai įvertino šio instituto materialųjį pagrindą.Teismui pateikti byloje duomenys patvirtina, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, A. J. priklauso žemai rizikos grupei – 14 balų, kurie atlikus prieš tai tokio pobūdžio vertinimą kito teigiama linkme, t. y. nuo 36. Matyti ir tai, kad įvertinus jo elgesį bei darbinę veiklą, jo dalyvavimą visuomeninėje veikloje pareiškėjas skatintas 5 kartus, motyvuotas dirbti, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, išleidžiamas be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės jo asmenybę ir elgesį apibūdina iš teigiamos pusės, kas stebėtina, jog pažanga pastebima, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis lygtiniam jo paleidimui. Kadangi darant atitinkamus sprendimus pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikšmingų aplinkybių visete įvertinti ir A. J. atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Pareiškėjas nesutinka su teismo galutine išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo netvirtinimo, tačiau tokia kritika nepagrįsta. Reikšmingų aplinkybių vertinimas teismui iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikšmingų aplinkybių visumą, formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiškai įvertintos išvados nagrinėjamu klausimu. Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, šio proceso nuostatų nepažeidė, bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai, nurodė kodėl suponavo jo išvada dar netaikyti lygtinio paleidimo instituto ir priešingai nei teigiama skunde iš naujo nevertino aplinkybių, o tik patikrino Komisijos sprendimo pagrįstumą pagal faktines bylos aplinkybes bei tuo klausimu padarytas išvadas pagrįstumo aspektu.Taip pat sutinkamai su apylinkės teismo motyvais, susijusiais bausmės paskirties įgyvendinimo bei jos užtikrinimo kontekste, yra pagrįstai nurodyti, jie vienodai svarbūs resocializacijos procesui, taikytų suvaržymų nuteistajam kontekste, jo galimai pasirinkto elgesio modeliavimo. Teisingumo principas santykyje su vyraujančiais bausmių vykdymo principais įvertintas teisingai ir nepažeidžiant nei vieno iš jų. A. J. akcentuoja bausmių vykdymo principus, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, bet visa tai vertintina visumoje, nei vieno neišskiriant selektyviai ir jų nesureikšminant kaip prioriteto. Teisėjų nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, su jais sutinkant, darytina išvada, jog pareiškėjas vis tik dar nepatyrė pakankamų suvaržymų, jog būtų galima tvirtinti, kad paskirtos bausmės tikslai pasiekti pilnai ir pareiškėjas jau yra pasiruošęs jo resocializacijai į visuomenę laikytis įstatymų. Apylinkės teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo reikšmingų duomenų visumą ir priėmė teisingą sprendimą. Aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga nagrinėjamu klausimu leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį. Skunde nurodytos pareiškėjui nepriimtinos teismo išvados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Sprendimas nelaikytinas niekiniu, neteisėtu ar nepagrįstu, diskriminacinio pobūdžio, priešingo Konstitucijai, įstatymo leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai. Skunde pareiškėjas akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, jų privalomumą, tačiau tokia argumentacija niekuo nepagrįsta ir pažymėtina, kad šios rekomendacijos nuostatos neįpareigoja teismo besąlygiškai jas taikyti svarstant lygtinio paleidimo tvirtinimą.Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas nukrypo nuo aukštesniojo teismo byloje Nr. 1S-1210-383/2013 suformuotos praktikos. Pareiškėjo nurodyta teisminė praktika analizuojamu atveju nėra precedento galią turinti nagrinėjamai bylai. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (skunde nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-1210-383/2013). Pareiškėjo nurodytoje byloje asmuo nuteistas už sunkų nusikaltimą 5 metų laisvės atėmimo bausme, jis priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, elgesio modelis įvertintas teigiamai. Vertinant ar tokia nurodyta praktika yra analogiška A. J. atveju arba itin panaši į ją, teisėjų kolegija drįsta abejoti dėl precedento ne tik dėl padarytų nusikaltimų pavojingumo, bet ir dėl to, jog lygtinio paleidimo atveju kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, t. y. tik su pačiu A. J., nes šiuo atveju vertinamas būtent šio asmens elgesys bausmės atlikimo metu ir jo daromos išvados dėl neteisėto elgesio bei planų paleistam lygtinai.Taigi, apibendrinant visa kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas teismo pagrįstas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Komisijos galutinė išvada taikyti lygtinį paleidimą A. J. suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, jį pagrindė, BVK nuostatų nepažeidė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos teisingai, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.