Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

2) Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 3 metams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 1727 Eur konfiskavimą;

6) Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį skiriant galutinę subendrintą bausmę 76 MGL (3800 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti iki 2022 m. balandžio 10 d;

7) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, bausmę subendrinus su 2020 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė – areštas 18 parų ir 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2022 m. balandžio 10 d; arešto bausmę atlikęs 2021m. vasario 5 d.

8) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, galutinė bausmė – areštas 30 parų ir 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2022 m. balandžio 10 d; arešto bausmę atlikęs 2022 m. vasario 4 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. V. 2022 m. vasario 18 d., apie 20.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną M. V., t. y. žodinio konflikto metu tyčia savo galva vieną kartą trenkė žmonai M. V. į kairįjį antakį, tuo padarydamas muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kaktoje, taip nežymiai sutrikdė M. V. sveikatą.

2. Kaltinamasis D. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su žmona M. V. gyvena vienkiemyje, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su M.V. turi bendrą vaiką, sūnų A.V., kuriam yra pusantrų metų, taip pat kartu su jais gyvena M.V. šešiametis sūnus R. Įvykio metu buvo neblaivus, jam po įvykio buvo nustatytas 2 promilių girtumas. Įvykio dieną kartu su žmona tvarkė namų aplinką, kepė šašlykus, gėrė alų. Vakare, apie 20.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, susibarė dėl buitinių reikalų. Buvo supykęs ir įsiutęs, norėjo parūkyti, tačiau namuose nebebuvo cigarečių. Žmonos paprašė cigarečių. M.V. pasakė, kad jų nebėra. Tuomet dar labiau susinervino. M.V. tuo metu iš jo šaipėsi, įžeidinėjo. Ji gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių, prie jos buvo sūnus A.V.. Gerai neatsimena, ar vaikas gulėjo lovoje šalia jos, arba ji buvo jį pasiėmusi ant rankų. Jis norėjo paimti vaiką ir paguldyti į lovelę, tačiau M.V. jam jo nedavė. Jis norėjo su M.V. išeiti į kitą kambarį pasiaiškinti. Nenorėjo, kad vaikas girdėtų ir matytų jų barnį, tačiau M.V. jo neklausė, nenorėjo eiti su juo į kitą kambarį. Ji laikė vaiką apsikabinusi, nenorėjo jo atiduoti. Supykęs ištempė M.V. iš lovos suėmęs ją už rankų. Kadangi viskas įvyko labai greitai, įvykio metu pats buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių tiksliai nurodyti negali. Atsistojusi prieš jį, M.V. jį plūdo, įžeidinėjo, kalbėjo pakeltu balsu, todėl nebesusivaldęs jis tyčia jai savo kakta sudavė vieną kartą į jos kaktą. Matė, kad jai praskėlė kaktą ties kairiuoju antakiu. Matė, kad iš sumuštos vietos pradėjo bėgti kraujas, jo smūgis buvo stiprus. Kiek atsimena, M.V. nesakė, kad jai skauda, tik jį pavadino „debilu“. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu namuose buvo jie su M.V. ir abu vaikai. Kas iškvietė policiją, nežino, nes nuėjo miegoti. Vėliau atvyko policija, buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Dėl savo netinkamo elgesio labai išgyvena, M.V. atsiprašė, ji jam atleido. Taip pasielgė dėl girtumo, būdamas blaivus taip nebūtų daręs. Ateityje pasižada elgtis tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo D. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

4. Nukentėjusiosios M. V. parodymais, kad 2022 m. vasario 18 d. ji kartu su sutuoktiniu ir vaikais tvarkėsi kieme. Pavakarėje iškepė šašlykų. Abu su D.V. gėrė alų. Vakare D.V. pradėjo jai priekaištauti, kad ji neišplovė indų, pradėjo įžeidinėti. Pati nuėjo į miegamąjį kambarį ir kartu su vaikais žiūrėjo televizorių. D.V. ją kvietė ateiti į virtuvę, bet ji nėjo, o būdama lovoje telefonu kalbėjosi su draugėmis. D.V. labai nepatiko, kad ji kalbasi su draugėmis ir atėjęs į kambarį vėl pradėjo ją įžeidinėti. Tai išgirdęs jų mažasis sūnus A.V., atėjo jai ant rankų, nes jis išsigando pakelto D.V. balso. Tada D.V. norėjo iš jos rankų paimti sūnų A.V., o ją išstumti iš gyvenamojo namo. Jis tai yra ne kartą padaręs. Išstūmęs ją pro duris į kiemą, neleidžia jos įeiti į vidų. Jos vyresnysis sūnus R. keletą kartų kvietė D.V. į virtuvę su juo pasikalbėti. D.V. keletą kartų su R. buvo išėjęs į virtuvę, bet vėliau jis jo nebeklausė. Pati paskambino savo mamai, nes norėjo, kad ji pačią su vaikais parsivežtų namo. Tuo metu D.V. vėl bandė ją ištempti iš lovos. Ji klykė, priešinosi, o tuo metu telefonu su ja kalbėjusi jos mama viską girdėjo. Konflikto metu ji su sūnumi A.V. ant rankų atsikėlė iš lovos ir norėjo išeiti iš miegamojo kambario. Tada priėjęs prie jos, D.V. tyčia jai trenkė savo kaktą ir pataikė į kairįjį antakį. Prakirstą antakį jai skaudėjo. Smūgio metu ji vos spėjo patraukti sūnų A.V. Po to D.V. dar šūkavo, o vaikai verkė. Vyresnysis sūnus R. prašė D.V. jos nebemušti. Tada D.V. išėjo į virtuvę, o ji telefonu mamos paklausė, ar ji viską girdėjo. Mama pasakė, kad tėvas Ž. V. iškvietė policiją. Ji D.V. pasakė, kad dėl įvykio yra iškviesta policija. Tada D.V. nuėjo į miegamąjį kambarį ir atsigulęs į lovą užmigo. Jos tarpusavio santykiai su sutuoktiniu pablogėjo po to, kai D.V. grįžo atlikęs 30 parų arešto bausmę įkalinimo įstaigoje. Nepageidauja, kad D.V. būtų uždrausta grįžti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes ji pati su vaikais išvyks gyventi pas savo tėvus ar kitus giminaičius. Ji D.V. bijo. Sutinka nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, kad jai būtų nustatytas sužalojimas. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.

5. Nukentėjusiosios M. V. papildomais parodymais, kad sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie abu susitaikė. Sutuoktinis labai pergyvena dėl įvykio, todėl ji tiki, jog jis ateityje taip nebesielgs. Norėtų, kad tyrimas būtų nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Jei tai neįmanoma, ji labai prašo teismo jam netaikyti su laisvės atėmimu ar areštu susijusių bausmių. Šiuo metu sutuoktinis dirba statybose, įvairiuose statybų objektuose Lietuvoje, išlaiko šeimą. Abu su vyru turi nedidelį ūkį, jame abu dirba, jai vienai būtų sudėtinga nudirbti visus darbus ūkyje bei prižiūrėti mažamečius vaikus. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Jokių pretenzijų D. V. neturi. Įvykio metu jos mažamečiai vaikai nenukentėjo, jiems žala nebuvo padaryta.

6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada), iš kurios matyti, kad M. V. nustatyta muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kaktoje, padaryta kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

7. 2022 m. vasario 19 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios M. V. veidą, užfiksuota kraujuojanti kirstinė žaizda ant kairiojo antakio.

8. Iš 2022 m. vasario 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2022 m. vasario 18 d., apie 20.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje įvykusio konflikto metu D. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,01 prom. girtumas, tyčia galva vieną kartą trenkė savo kartu gyvenančiai, neblaiviai žmonai M. V., gim. (duomenys neskelbtini) į kairįjį antakį ir jį prakirto, taip jai sukėlė fizinį skausmą.

9. Iš 2022 m. vasario 18 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad M. V. tėvas Ž. V. telefonu pranešė apie galimą smurto prieš M. V. atvejį. Nustatyta, kad smurtą patyręs asmuo yra M. V., kuriai užfiksuota kaktos kraujuojantį žaizda, yra labai susijaudinusi, akivaizdžiai bijanti. M. V. alkotesteriu nustatytas 1,71 promilių girtumas. Namų aplinka netvarkinga. M. V. paaiškino kad žodinio konflikto metu vyras D. V. savo kakta smūgiavo į jos kaktą, ją praskėlė, sukėlė fizinį skausmą. D. V. nustatytas 2,01 promilių girtumas, jis sulaikytas.

10. Iš 2022 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo miegamajame kambaryje. Kambaryje, žiūrint pagal laikrodžio rodyklę nuo įėjimo į kambarį, prie kairės sienos yra vaikiška lovelė, už jos staliukas. Prie priekinės sienos yra sofa, už jos rašomasis stalas, staliukas ir ant spintelės pastatytas televizorius. Prie dešinės sienos medinė kėdė ir spinta. Dešinėje įėjimo, galu į galinę sieną plati dvigulė lova. Lovoje netvarkinga patalynė. Lovos kairėje pusėje, žiūrint nuo lovos galo, yra chalato raištis, ant kurio matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės matomos ir ant pagalvių.

11. Iš 2022 m. balandžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro pateikta CD laikmena su 2022 m. vasario 18d., 20.34 val. pranešimo apie įvykį garso įrašu. Protokole fiksuota, kad perklausius pateiktą garso įrašą, nustatyta, jog pranešėjas Ž. V. į bendrojo pagalbos centro operatorės klausimus atsakė: „čia skambino duktė, (duomenys neskelbtini, tenai kažkas labai vyksta, vyras muša vaikus, ją, toks pranešimas“; „(duomenys neskelbtini). Vyras žmoną, vaikus. Paskambino dukra V. M.. Nieko nesakė, tik pasakė greičiau skambinkit policijai, kad sako..., kad neužmuštų“.

12. Iš 2022 m. gegužės 17 d. Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto ir 2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad D. V. atlygino 45,01 Eur žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Panevėžio teritorinės ligonių kasa nuo civilinio ieškinio byloje atsisako.

13. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo D. V. parodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, Specialisto išvada, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kt., patvirtina, kad D. V. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, tyčia suduodamas vieną smūgį galva savo šeimos nariui – sutuoktinei M. V. į kaktą – kairįjį antakį ir padarydamas muštinę žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kaktoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Teismas daro išvada, kad kaltinamojo padaryti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, veika kvalifikuota tinkamai, jo kaltė įrodyta.

14. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, veika baigta. Kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, tačiau ne kartą teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tuo pačiu ir už veiką, kurią padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra. Kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku.

17. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Skirtini bausmės paskirtį padėsiantys įgyvendinti įpareigojimai bei draudimai: įpareigojimas dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis). Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda.

18. Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. vasario 18 d. 21.10 val. iki 2022 m. vasario 20 d. 12.10 val. (BK 65, 66 straipsniai).

19. Kaltinamajam D. V. paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda ir D. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir 76 MGL (3 800 Eur) dydžio baudą, kurią įpareigoti sumokėti iki 2022 m. gruodžio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 18 d. 21.10 val. iki 2022 m. vasario 20 d. 12.10 val., (2 dienos), ir laikyti, kad D. V. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. V., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.