- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-531/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vermosa“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atstovams L. K. , Z. J. ir R. D. ,
viešame teismo procese išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-877-623/2010 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vermosa“ dėl lėšų grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo UAB ,,Bankroto eiga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui buvusiam BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriui UAB ,,Vermosa“ ir prašė įpareigoti atsakovą perduoti naujai paskirtam bankroto administratoriui UAB ,,Bankroto eiga“ 105 770,10 Lt BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vardu gautas lėšas. Nurodo, kad teismo 2005 m. vasario 24 nutartimi AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Vermosa“. 2006 m. lapkričio 21 d. kreditoriai nusprendė kreiptis į teismą dėl šio bankroto administratoriaus pakeitimo, o 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas atstatydino buvusį administratorių ir paskyrė naują administratorių - UAB ,,Bankroto eiga“. Administratoriui netekus įgaliojimų, jis privalo perduoti visas bendrovės vardu gautas lėšas, kad naujasis bankroto administratorius galėtų tęsti bankroto procedūras. UAB „Vermosa“ gavo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vardu 105 770 Lt, tačiau jų neperdavė. Nei teismas, nei kreditorių susirinkimas nepatvirtino buvusio bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos, todėl bankrutuojančios įmonės vardu gautos lėšos turi būti perduotos naujam bankroto administratoriui. Tik kreditorių susirinkimui priėmus galutinį sprendimą dėl administravimui skirtų lėšų paskirstymo, kreditoriai galėtų spręsti klausimą dėl UAB „Vermosa“ suteiktų paslaugų atlyginimo už administravimo laikotarpį nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Vermosa“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad teismas 2005 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino ieškovo buvusio bankroto administratoriaus UAB ,,Vermosa“ pateiktą 23 000 Lt administravimo išlaidų sumą, kurioje vieno mėnesio administratoriaus atlyginimas sudarė 10 000 Lt. 2005 m. gegužės 26 d. įvykęs BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas penktu darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nustatant, kad administratoriaus atlyginimui už teikiamas administravimo paslaugas vienam mėnesiui skiriama 4 000 Lt (plius PVM), kitoms administravimo sąnaudoms vienam mėnesiui skiriama iki 6 200 Lt (plius mokesčiai į biudžetą bei VSDFV įmokos), nustatant, kad archyvo sutvarkymui skiriama iki 24 000 Lt (plius mokesčiai), turto vertinimui iki 1 000 Lt (plius mokesčiai). 2005 m. gegužės 26 d. tarp BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ (įgaliotojas) bei UAB ,,Vermosa“ (administratorius) sudaryta pavedimo sutartis, pagal kurią administratorius įsipareigojo įgaliotojo vardu ir sąskaita vykdyti BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimą, o įgaliotojas įsipareigojo mokėti administratoriui sutartyje nustatytą atlyginimą ir priimti iš administratoriaus visa, ką šis pagal sutartį įvykdė. Pavedimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, jog administratoriaus atlyginimo suma, mokama už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2005 m. gegužės 26 d., iki įmonės likvidavimo, yra 4 000 Lt plius PVM per mėnesį. Pavedimo sutartis nenumatė, jog administratoriui nustatyto atlyginimo mokėjimas bus siejamas su jo veiklos ataskaitos patvirtinimu ar atliktų darbų apimtimi. BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimui skirtos išlaidos už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. pagrįstos į bylą pateikta 2010 m. sausio 20 d. buhalterine pažyma bei kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Už BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto proceso administravimą atsakovas minėtu laikotarpiu gavo tik 47 543,63 Lt atlyginimą, nors teismo 2005 m. kovo 24 d. nutarties bei 2005 m. gegužės 26 d. pavedimo sutarties pagrindu UAB ,,Vermosa“ atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo turėjo sudaryti 150 000 Lt be PVM. Iš ieškovo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2005 m. spalio 26 d., protokolo Nr. 4 matyti, jog įmonės kreditoriai nutarė pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, nustatant administratoriaus atlyginimą nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo pripažinti įmonės pabaigą įsiteisėjimo dienos – 40 000 Lt plius PVM, tačiau byloje nėra duomenų, jog buvo padarytas pavedimo sutarties pakeitimas ar pasirašyta nauja pavedimo sutartis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2005 m. gegužės 26 d. įvykusiame BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkime nustatyta kitoms administravimo sąnaudoms vienam mėnesiui skiriama iki 6 200 Lt (plius mokesčiai į biudžetą bei VSDFV įmokos) suma jokiame kitame kreditorių susirinkime nebuvo sumažinta ar panaikinta, todėl administratorius, neatsižvelgdamas į atlyginimą, kitas BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimo išlaidas dengė pagrįstai ir jų neviršijo. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovas privalėjo įrodyti, jog pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytos išlaidos, kurias padengė UAB „Vermosa“, nėra susijusios su BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimu. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas kreditorių susirinkime negali vienareikšmiškai nulemti, kad administratoriaus kitos administravimo sąnaudos yra nepagrįstos, nes bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesai gali nesutapti. Teismas sprendė, kad ieškovui neįrodžius, kad UAB „Vermosa“ nepagrįstai išleido kitoms administravimo sąnaudoms skirtas lėšas, ieškinys netenkintas. Taip pat nurodė, kad iš 2005 m. gegužės 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto penktu darbotvarkės klausimu, matyti, jog buvo patvirtinta iki 24 000 Lt suma, skirta archyvo sutvarkymui. 2005 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimas antru dienotvarkės klausimu nutarė įpareigoti ieškovo administratorių sudaryti sutartį dėl įmonės archyvo tvarkymo, tačiau byloje nėra duomenų, jog minėta suma buvo panaudota archyvo sutvarkymui, todėl nėra teisinio pagrindo ją grąžinti. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog atsakovas neturėjo teisės pats sau išsimokėti atlyginimo, kadangi tokią teisę turi tik kreditorių susirinkimas. 2005 m. gegužės 26 d. pavedimo sutarties 2.2.4. punkte numatyta, jog administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės lėšas administravimo tikslais. Tam, kad atsakovas išsimokėtų atlyginimą nereikėjo kreditorių susirinkimo pritarimo. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, jog atsakovo neveikimas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi, nes tarp buvusio administratoriaus ir ieškovo kreditorių buvo kilęs konfliktas tik įmonės sudarytų sandorių ginčijimo srityje. Nors ieškovas reiškė ieškinį dėl 105 770,10 Lt BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vardu gautų lėšų grąžinimo, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokia suma buvo išmokėta UAB ,,Vermosa“. Byloje nustatyta, kad atsakovas pagrįstai gavo 47 543,63 Lt administratoriaus atlyginimą, o iš likusios ieškinyje nurodytos sumos dengė kitas BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimo sąnaudas. Ieškovas neįrodė kitų administravimo išlaidų nepagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Vermosa“ pagal pavedimo sutartį įsipareigojo atlikti ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nurodytus veiksmus, o tik juos atlikus įgyti teisę reikalauti atlyginimo. Teismas nevertino tai, kad UAB „Vermosa“ neįvykdė pavedimo sutarties, neatliko įstatyme numatytų įsipareigojimų, neįvykdė kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl ji neturi teisės reikalauti atlyginimo. Kreditoriai ne kartą pasisakė, kad UAB „Vermosa“ iš esmės veikė ne kreditorių, bet savo ir buvusio BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vadovo naudai, neatliko jos kompetencijai priskirtų pareigų, dėl ko bankroto procesas beveik 3 metus buvo paralyžiuotas. UAB „Vermosa“ veiklos ataskaita nė karto nebuvo patvirtinta. Teismas neteisingai aiškino Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartį. Joje nustatyta, jog pagal bylos dokumentus nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d. bankroto byloje dėl nežinomų priežasčių nebuvo atliekami bankroto bylos procesiniai veiksmai. Ir vėliau UAB „Vermosa“ faktiškai neatliko bankroto administravimo veiksmų iki jos pakeitimo. Teismas nepagrįstai manė, kad UAB „Vermosa“ atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo turėjo sudaryti 150 000 Lt be PVM. Pagal sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, įgaliotinis, neatlikęs jam pavestų pareigų, neturi teisės į atlyginimą. Kadangi bankroto administratoriaus neveikimas nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, antrą kartą šios aplinkybės apskritai neturėjo būti nustatinėjamos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2005 m. spalio 26 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo sprendimu, kuriuo buvo pakeista bankroto administravimo išlaidų sąmata, nustatant, jog administratoriaus atlyginimas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo pripažinti įmonės pabaigą įsiteisėjimo dienos iš viso yra 40 000 Lt plius PVM. Tik kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą, todėl vien ta aplinkybė, jog pavedimo sutartis nebuvo pakeista, negali paneigti kreditorių susirinkimo sprendimo, jų išreikštos valios. UAB „Vermosa“ neskundė kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti bankroto administravimo sąmatą, t. y. su paskirtu atlyginimu sutiko. Taigi, pavedimo sutartis buvo pakeista abiejų šalių susitarimu, o papildomas pavedimo sutarties rašytinis pakeitimas neturėjo būti sudarytas. Kreditorių susirinkimo nutarime išreikšta valia dėl administravimo išlaidų, todėl juo turėjo būti vadovaujamasi.UAB „Vermosa“ neatliko visų ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo jam pavestų funkcijų, todėl ji neturėjo teisės gauti viso atlyginimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp buvusio bankroto administratoriaus ir ieškovo kreditorių buvo kilęs konfliktas tik dėl įmonės sudarytų sandorių ginčijimo. Kreditoriai reiškė pretenzijas dėl to, jog bankroto administratorius nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iš viso nevykdė bankroto procedūrų, vilkino procesą, nesutvarkė ir archyvui nepridavė bankrutuojančios įmonės dokumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2007 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti UAB „Vermosa“ išnaudotų 103 593 Lt paskirstymą. UAB „Vermosa“ per visą administravimo laikotarpį faktiškai pareigų, išskyrus bankrutuojančios įmonės turto likučių išpardavimą, neatliko, todėl ji veikė tik savo ir buvusio direktoriaus naudai. Visos gautos lėšos buvo išmokėtos jai pačiai. Teismas turėjo įpareigoti UAB „Vermosa“ perduoti naujai paskirtam bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės vardu gautas lėšas. Pagal pavedimo sutarties esmę, tik atlikus tam tikrus veiksmus bankroto administratorius įgyja teisę reikalauti atlyginimo. Teismas lakoniškai pasisakė dėl 24 000 Lt, gautų iš bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, kurių tikslinė paskirtis buvo archyvo sutvarkymas. Šias lėšas buvo nurodyta panaudoti tiksline paskirtimi dar 2005 m., o tai, kad jos buvo panaudotos ne tuo tikslu, kuriam buvo paskirtos, nedaro jų panaudojimo pagrįstu ir turi būti išreikalautos. 2010 m. kovo 25 d. kreditorių susirinkimas nutarė atstatydintam administratoriui UAB „Vermosa“ už administravimo laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo neskirti atlyginimo. Kadangi buvo priimtas nutarimas nekeičiant kreditorių susirinkimo 2005 m. spalio 26 d. nutarimu patvirtinto 40 000 Lt atlyginimo, išmokėti jį naujai paskirtam administratoriui, kreditorių susirinkimo pirmininkas pasiūlė tvirtinti sąmatą kitoje dalyje tik dėl faktiškai patirtų išlaidų, kurių pagrįstumas nekelia abejonių. Kreditoriai vienbalsiai nusprendė netvirtinti 64 295,12 Lt sumos sąnaudų, turėtų per UAB „Vermosa“ vykdyto administravimo laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vermosa“ atsiliepime į ieškovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pavedimo sutarties pakeitimas ar nauja pavedimo sutartis nebuvo šalių pasirašyta. Bankroto proceso darbus UAB „Vermosa“ atliko sąžiningai, kruopščiai, teisingai ir teisėtai. Administratoriui pavedimo sutartimi atlyginimo mokėjimas buvo nustatytas dalimis kas mėnesį nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties. Administratorius atliko beveik visus pavedimo sutarties pirmoje dalyje numatytus bankroto proceso veiksmus. Administratorius yra gavęs teisėtai uždirbtus pinigus už atliktas bankroto procedūras. Apeliaciniu skundu kvestionuojama ženkliai mažesnė išmokėta atlyginimo suma, negu buvo patvirtinta teismo ir numatyta kreditorių patvirtintoje sąmatoje. Administratorius atliko būtinus bankroto proceso darbus ir kiekviename kreditorių susirinkime komentavo veiksmus, atsakinėjo į kreditoriams rūpimus klausimus. Bankroto administravimo procesas neapima vien tik sandorių ginčijimo, o siejamas su daugeliu kitų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi skundžiamą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad atlyginimo administratoriui mokėjimas nesiejamas su jo veiklos ataskaitos patvirtinimu, ir pripažino, kad nors tam tikras bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijas, nustatytas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje, bei kreditorių susirinkimo pavedimus administratorius vykdė netinkamai ar jų visiškai nevykdė, tačiau kitą jų dalį atliko, todėl turėjo teisę gauti kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą ir neprivalo išsimokėto atlyginimo grąžinti ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ir nesant pavedimo sutarties pakeitimo, taikytinos kreditorių susirinkimo nustatytos mokėjimo administratoriui sąlygos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodė, kad esant nepatvirtintai veiklos ataskaitai administratorius gali pretenduoti į atlyginimo mokėjimą, įrodęs, kad įmonės administravimas iš esmės atitinka ĮBĮ nuostatas. Kasacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nesant pavedimo sutarties pakeitimo, taikytinos kreditorių susirinkimo nustatytos mokėjimo administratoriui sąlygos, tačiau kartu pažymėjo, kad tokiu atveju, net ir pripažinus, kad iki administratoriaus pakeitimo jis savo funkcijas atliko tinkamai, turėtų būti vertinama, ar administratoriaus kaip atlyginimas išsimokėtos sumos neviršijo 2005 m. spalio 26 d. nutarimu nustatyto atlyginimo dydžio ir ar atsakovui priklausytų visas atlyginimas, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas nepasibaigęs, sprendimas dėl įmonės pabaigos nepriimtas, tolesniam bankroto vykdymui paskirtas kitas įmonės administratorius. Konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog administratoriaus turėtos išlaidos nesusijusios su bankroto administravimu, netinkamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Ginčas kilęs dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės bankroto procese.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. IŠ ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje išvardytų bankroto administratoriaus pareigų akivaizdu, kad administratoriui nesuteikta tokia elgesio laivė, kokia jis kaip svetimo turto administratorius (CK 4.237 str.) galėtų turėti kitais, teismo bei kreditorių (susirinkimo, komiteto) neprižiūrimo administravimo atvejais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas administravo bendrovę nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2007 m. lapkričio 17 d., t. y. iki buvo atstatydintas. Rašytiniais įrodymais nustatyta ir tai, kad nei 2005 m. spalio 26 d., nei 2006 m. rugsėjo 19 d. ir 2006 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimuose administratoriaus ataskaitos nebuvo patvirtintos, nutarimai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti (1 t., 36, 47-51, 62-74 b. l.). Nepasitikėjimas administratoriui pareikštas dėl to, kad jis netinkamai vykdė pavedimo sutartyje (CK 6.760 str. 3 d.) bei ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytas pareigas, nevykdė kreditorių susirinkimo nutarimų, neperžiūrėjo bendrovės vardu sudarytų sandorių, nesudarė archyvo tvarkymo sutarties ir nesutvarkė archyvo, neatliko kitų kreditorių susirinkimo įpareigojimų, nebendradarbiavo. Tai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartyje dėl administratoriaus atstatydinimo.
Nagrinėjamoje byloje rašytinais įrodymais bei ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas po jo atstatydinimo delsė parduoti bendrovės dokumentus naujai paskirtam administratoriui ir perdavė tik dalį jų 2008 m. rugsėjo 30 d., neperduodamas turto bei lėšų (pajamų, skirtų bendrovės administravimui). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t., 3-31, 89-92) matyti, kad atsakovas, administruodamas bendrovę, nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d. gavo 105 770,10 Lt pajamų. Atsakovas šių duomenų nenuginčijo. Apeliantas teigia, kad atsakovas viršijo kreditorių susirinkimo nustatytas administravimo išlaidas, gavo atlyginimą už neatliktus darbus, t.y. neįvykdęs pavedimu prisiimtų įsipareigojimų (CK 6.757 str.).
Apeliantas mano, kad atsakovas privalo grąžinti 24 000 Lt vien tuo pagrindu, kad jie nepanaudoti archyvo tvarkymui. Su tuo sutikti nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad šią konkrečią sumą atsakovas gavo tiesiogiai grynais ar pavedimu. Atsakovas gali būti įpareigotas grąžinti tokią konkrečią sumą tik nustačius tokio dydžio sumos panaudojimą ne administravimo išlaidoms arba nenumatytoms administravimo išlaidoms, tačiau tai galima nustatyti tik įvertinus visų bendrovės sąskaitoje turimų pinigų masės panaudojimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintos 23 000 Lt administravimo išlaidos (iš jų administratoriaus atlyginimui - 10 000 Lt), kurias administratorius turėjo teisę naudoti iki kreditorių susirinkimas patvirtins naują administravimo išlaidų sąmatą (1 t., 46 b. l.). Vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmatą 35 200 Lt sumai (iš jų: administratoriaus atlyginimui – 4 000 Lt, iki 6 200 Lt kitoms administravimo išlaidoms; iki 1 000 Lt turto vertinimui ir iki 24 000 Lt archyvo tvarkymui) kreditorių susirinkimas patvirtino 2005 m. gegužės 26 d. (1 t., 56-58 b. l.). 2005 m. gegužės 26 d. pavedimo sutartyje taip pat nustatytas administratoriaus atlyginimas 4 000 Lt (1 t., 110-112 b. l.). 2005 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (1 t., 62-65 b. l.) atlyginimo administratoriui dydis buvo pakeistas ir nustatytas 40 000 Lt dydžio atlyginimas, gautinas už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo (teismo nutarties įsiteisėjimo) dienos iki įmonės pabaigos. Nors pavedimo sutartis šioje dalyje nebuvo pakeista, tačiau, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartyje (Nr. 3K-3-234/2011), priimtoje šioje civilinėje byloje, nagrinėjant kasacinį skundą (2 t., 101 b. l.), nesant pavedimo sutarties pakeitimo, taikytinos kreditorių susirinkimo nustatytos mokėjimo administratoriui sąlygos, vertinant ar sumokėtas atlyginimas neviršijo 2005 m. spalio 26 d. kreditorių nutarimu nustatyto atlyginimo dydžio. Iš byloje esančios buhalterinės pažymos matyti, kad UAB ,,Vermosa“ už bendrovės administravimą nuo 2005 m. kovo 8 d. iki 2007 m. lapkričio 21 d. buvo išmokėtas 49 174,93 Lt atlyginimas, kai kreditorių susirinkimo nutarimu administratorius galėjo gauti ne daugiau 40 000 Lt atlyginimą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos. Administratoriaus gautas atlyginimas už dvejus metus ir beveik 10 mėnesių akivaizdžiai viršija nustatytą sumą, tuo labiau, kad administratorius neįvykdė savo prievolės ir buvo atstatydintas dėl neveikimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (kreditorių susirinkimų protokolų, ataskaitų, kitų dokumentų, akivaizdu, kad administratorius atliko tam tikrus darbus (pardavė turto likučius, šaukė kreditorių susirinkimus, kreipėsi į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, apie tai informavo Įmonių bankroto valdymo departamentą, pateikė duomenis Juridinių asmenų registrui, kitiems suinteresuotiems asmenims, sudarė sutartį su nepriklausomu turto vertintoju dėl vilkiko Mecedes Benz įvertinimo, kurį pastarasis įvertino, sudarė transporto priemonių saugos sutartį, ruošė pažymas, kitus, teisėjų kolegijos nuomone, smulkius darbus, už kuriuos turėtų gauti atlyginimą, tačiau ne tokį, kokį gavo. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, koks turėtų būti mokamas administratoriui vidutinis mėnesio atlyginimas, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdama į bendrovės administravimo laiką, į tai, kad administratorius vangiai vykdė bankroto procedūrą, neatliko reikšmingų darbų, galėjusių turėti teigiamos įtakos patenkinant kreditorių finansinius reikalavimus (kreditorių nutarimų ignoravimas ir nevykdymas dėl bendrovės sandorių, sudarytų per 36 mėnesius iki bankrutavimo, patikrinimo bei buvusio bendrovės vadovų veiksmų, susijusių su įmonės valdymu, įvertinimo; sutarties su archyvo tvarkytoja nesudarymas, archyvo nesutvarkymas, sisteminis netinkamų ataskaitų, kurių kreditorių susirinkimas nei karto nepatvirtino, teikimas, realiai jokių konkrečių darbų neatlikimas nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d.), t.y. neįvykdė pavedimo visa apimtimi, nustato, kad administratorius už darbą administruojant bendrovę nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2007 m. lapkričio 17 d. vertas 5 000 Lt, todėl neteisėtai gautą (neuždirbtą) 44 174,96 Lt atlyginimą privalo grąžinti ieškovui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas, nustatydamas administravimo išlaidų limitą, iš esmės, išskyrus atskirus atvejus (archyvo tvarkymą ir turto vertinimą, išlaidų sąmatos nedetalizavo, todėl administratorius turėjo teisę naudoti nustatyto dydžio lėšas bankroto procese atsiradusioms išlaidoms apmokėti, tačiau jas privalo apgrįsti.
Nustatyta (1 t., 149-154, 174, 179, 197 b. l.), kad 2006 m. balandžio 10 d., liepos 10 d. ir 2007 m. spalio 4 d. bendrovės administratorius išmokėjo advokatui N. K. 5 180 Lt. Pinigai pervesti nenurodant mokėjimo paskirties ir nesant atstovavimo sutarties. Į bylą nepateikta nei sutarčių, sudarytų su bankrutuojančia (likviduojama) bendrove ir minėtu advokatu, originalų, nei reikiamai patvirtintų kopijų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas teikė neatitinkančias rašytiniams įrodymams keliamų reikalų sutarčių kopijas: šalių nepasirašytas, be reikiamų rekvizitų ir siekė įtikinti teismą, kad šias kopijas gavo iš advokato elektroniniu paštu, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ant šių „sutarčių“ nėra siuntimo elektroniniu paštu žymų. Tokias atsakovo teiktas sutartis teisėjų kolegija nepripažino tinkamu įrodymu, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus į ieškinį, ir atsisakė priimti ir vertinti (CPK 114, 197, 198, 177, 178, 185 str.). Byloje nėra duomenų, kad administratorius būtų kreipęsis į kreditorių susirinkimą dėl tokių išlaidų būtinybės, o kreditorių susirinkimas būtų svarstęs ir nutaręs dėl sutarties su advokatu sudarymu ir papildomų išlaidų skyrimo. Iš kreditorių susirinkimo protokolų matyti, kad susirinkimuose advokatas N. K. dalyvavo kaip UAB ,,Vermosa“ atstovas, o tai negali būti prilyginta bankrutuojančios bendrovės atstovavimui. Atsakovas neįrodė, kad samdyti advokatą buvo būtina, o jam sumokėtos lėšos buvo perteklinės, todėl neteisėtai išmokėtą 5 180 Lt sumą atsakovas privalo grąžinti ieškovui.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad administravusiai įmonę atsakovo atstovei B. B. 2006 m. gruodžio 20 d. nepagrįstai išmokėta grynais pinigais 590 Lt už teisines paslaugas, kurių ji neteikė (1 t. 152, 215 b. l.). PVM sąskaita faktūra, nurodyta kasos išlaidų kvite, nepateikta. Atsakovo teiginys, kad ši suma buvo skirta advokatui N. K. už suteiktas teisines paslaugas, jam sumokėta ir patenka į 5 180 Lt sumą, nepagrįsta įrodymais ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams: 5 180 Lt suma N. K. buvo išmokėta banko pavedimais kitų sąskaitų pagrindu ir kitu laiku, todėl B. B. išmokėta suma nepatenka į bendrą advokatui išmokėtos sumos masę. Įrodymų, kad B. B. pervedė pinigus N. K. taip pat nėra. Be to, kaip jau minėta, bankrutuojanti bendrovė su advokatu N. K. nebuvo sudariusi teisinės pagalbos sutarčių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui nepagrįstai B. B. išmokėtus 590 Lt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2007 m. liepos 2 d. ir rugsėjo 26 d. UAB ,,Akaunta“ išmokėjo 4 074 Lt, nenurodant mokėjimo paskirties ir nepateikiant mokėjimo paskirtį pagrindžiančių įrodymų (1 t., 150, 192, 195 b. l.); 2006 m. rugpjūčio 1 d. UAB ,,Šklėriai“ išmokėjo 331,97 Lt, taip pat nenurodęs mokėjimo paskirties ir nepateikęs rašytinių įrodymų, pagrindžiančių mokėjimą (1 t., 150, 181 b. l.), todėl šias sumas atsakovas privalo grąžinti ieškovui.
Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 54 350,93 Lt.
Dėl ginčo mokėjimų UAB ,,Instrum Justitia“ bei antstolei P. K. atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus. Ieškovas jų nenuginčijo. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, akivaizdu, kad ieškovo kreditoriai bankroto procese nebuvo pakankamai aktyvūs, pakankamai ilgai (apie 3 metus) toleravo jo (administratoriaus) neveikimą, delsė jį atstatydinti, nedetalizavo administravimo išlaidų sąmatos, dėl ko administratoriui buvo sudarytos nepagrįstai palankios sąlygos veikti ir naudoti bendrovės turtą bei lėšas savarankiškai. Dėl šių faktinių aplinkybių yra pagrindas mažinti reikalaujamą priteisti iš atsakovo sumą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teismo sprendimas naikinamas ir ieškinys patenkinamas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 7 ir 8 p.), todėl valstybei privalo sumokėti 1 631 Lt žyminio mokesčio ir 35,5 Lt procesinių išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 80, 92 str., 96 str. 1 d.).
Nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo byloje patirtas išlaidas, todėl jų priteisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ (Į. k. 2194687) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“ (Į. k. 125928698) 54 350,93 Lt (penkiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų devyniasdešimt tris centus) ir valstybei - 1 631 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 35,5 Lt (trisdešimt penkis litus penkiasdešimt centų) procesinių išlaidų.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.