Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt..

Pareiškėjas galimai patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog LAVL nepriėmė, neužregistravo ir nepersiuntė pareiškėjui skirto atsakymo iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės)(akto redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-04-01) 94 p. nuostatas perkėlus nuteistąjį į kitą laisvės atėmimo vietą, jo vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo laiško gavimo pataisos įstaigoje dienos šios įstaigos sąskaita persiunčiami įstaigai, į kurią nuteistasis perkeltas. Paleistų iš pataisos įstaigų nuteistųjų vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo laiško gavimo dienos persiunčiami adresu, kurį nuteistasis nurodė pataisos įstaigos administracijai. Jeigu paleidžiamojo adresas nenurodytas, persiųstas laiškas nepasiekia adresato (pašto grąžinamas) arba nuteistasis mirė, nuteistojo vardu adresuoti laiškai įdedami į jo asmens bylą.

Administracinėje byloje iš esmės nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas 2015-11-10 parašė prašymą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai dėl jo sveikatos įvertinimo, į kurį pastaroji komisija atsakė 2015-11-20 raštu ir tą pačią dieną jį perdavė kurjerių tarnybai. 2015-11-23 siuntą gavo AB „Lietuvos paštas“, o 2015-11-25 siunta įteikta laiškininkui, kad būtų pristatyta gavėjui. 2015-11-25 siuntos pareiškėjui įteikti nepavyko ir ji buvo grąžinta siuntėjui. 2015-11-23 pareiškėjas iš LAVL išvyko į Marijampolės pataisos namus (b.l. 13, 24). Atsižvelgiant į paminėtas Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 94 p. nuostatas, LAVL gavusi pareiškėjui adresuotą laišką ir pareiškėjui esant perkeltam į Marijampolės pataisos namus, privalėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo laiško gavimo LAVL dienos šios įstaigos sąskaita persiųsti jį Marijampolės pataisos namams, į kuriuos buvo perkeltas pareiškėjas. Tačiau to nebuvo padaryta, o pareiškėjui adresuotas laiškas grąžintas siuntėjui – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Taigi, yra pagrindas konstatuoti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 94 p. pažeidimą.

Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant šio pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Nustatytas LAVL pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio. Pareiškėjas nurodo, kad dėl tokių LAVL veiksmų buvo vilkinama byla dėl padarytos žalos sveikatai, tačiau pareiškėjas nenurodo, kokia konkreti byla dėl padarytos žalos jo sveikatai buvo nagrinėjama, kokios neigiamos pasekmės atsirado dėl vėlesnio bylos išnagrinėjimo. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinamo pareiškėjui adresuotos korespondencijos persiuntimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų (laiku negavo atsakymo į jo išsiųstą skundą) - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 str. 4 p. nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 p. nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (teisės gauti jam siunčiamą korespondenciją perkėlimo į kitą pataisos įstaigą atveju) pažeidimo pripažinimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista A.Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjo A.Š. reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.