- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- 2YT-24434-840/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01053-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, V. Č., R. S., L. M.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, V. Č., R. S. ir L. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos motina G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjos V. J. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjos tėvai G. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. Č., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. G. Č. ir V. Č. gyvendami santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Nors pastatai įregistruoti 2002 m. tik motinos vardu, tačiau statybos buvo baigtos 1978 m., dar iki V. Č. mirties. Mirus pareiškėjos motinai G. Č., jos palikimą priėmė: pareiškėja V. J., R. S., L. M. ir V. Č.. Dėl V. Č. palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Po V. Č. mirties sutuoktinė G. Č. toliau liko gyventi name, toliau valdė visą ūkį, naudojo, prižiūrėjo, remontavo pastatus, mokėjo visus mokesčius, t. y. tokiu būdu ji priėmė savo sutuoktinio palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti. Faktą reikalinga nustatyti, tam kad G. Č. paveldėtojai galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėvų turtą.
Pareiškėja V. J. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: V. Č. mirties liudijimu; G. Č. mirties įrašą liudijančiu išrašu; V. Č. ir G. Č. santuokos liudijimu; Nekilnojamojo turto registro išrašu; Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro liudijimu; Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro raštu dėl paveldėjimo bylos; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie ūkį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos V. J. pareiškimą nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjos reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškime nurodytos aplinkybės.
Suinteresuoti asmenys V. Č., R. S. ir L. M. atsiliepimuose į pareiškėjos V. J. pareiškimą nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka, G. Č. priėmė savo vyro V. Č. palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad G. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. Č., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–7). Po G. Č. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė vaikai – pareiškėja V. J. ir suinteresuoti asmenys L. M., R. S. ir V. Č. (b. l. 12). Po V. Č. mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13, 30). Pareiškėjos motinos G. Č. vardu registruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 10–11). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastatai buvo pastatyti santuokos metu, todėl ½ dalis nekilnojamojo turto (pastatų) priklauso ir V. Č.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūno 2020 m. spalio 1 d. pažyma apie ūkį patvirtina, kad V. Č. iki mirties gyveno santuokoje su G. Č., adresu: (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, o po V. Č. mirties G. Č. liko ten gyventi, tvarkė turtą juo naudojosi kaip savininkė (b. l. 14).
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o V. Č. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėjos V. J. motina G. Č. iš karto po sutuoktinio V. Č. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu statytame name, šiuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. V. Č. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad G. Č. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio V. Č. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina G. Č. mirusio sutuoktinio V. Č. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.