Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenamąją vietą deklaravusiai ir faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugpjūčio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. gegužės 4 d. 00.00 val., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00047-19, pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės direktorius H. L., gimęs (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 18 d. atlikto patikrinimo metu nepateikė 266524,17 eurų grynųjų pinigų likučio, kurį turėjo turėti pagal 2019 m. liepos 31 dienos Bendrovės kasos dokumentus. Iš 2020 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės J. K. pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. H. L. pagal kasos orderį Nr. 58 išduota 200 000 eurų dividendų išmokėjimui. Grynųjų pinigų likutis kasoje 151,27 eurų, tačiau ši išmoka deklaruota tik 2020 m. gegužės 4 d. pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mėnesinės pajamų mokesčio deklaraciją forma (duomenys neskelbtini) už 2019 m. rugpjūčio mėn., kuria išskaičiuota mokėtina 30 000 eurų gyventojų pajamų mokesčio suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė J. K. pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padalyti“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y.: apskaitos registre - „Kasos knyga“ savalaikiai neužregistravo 2019 m. rugpjūčio 1 d. išmokėtų 200 000 eurų dividendų sumos. Nesilaikydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 10.2. punkto nuostatų, numatančių, kad „Deklaracijos 9 laukelyje turi būti įrašoma pajamų mokesčio suma, išskaičiuota ir / arba sumokėta išmokas išmokėjusio asmens lėšomis nuo per mokestinio laikotarpio mėnesį iki 15 dienos (imtinai) gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų“ iki 2019 m. rugsėjo 15 d. nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos, neišskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo 30 000 eurų mokėtino gyventojo pajamų mokesčio ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir dėl to J. K. 2020 m. gegužės 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. K. kaltė, padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) kodekso 205 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, įrodyta J. K. prisipažinimu teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolu, jame esančiu J. K. gailėjimusi už padarytą nusižengimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Š. B. tarnybiniu pranešimu dėl administracinės teisenos pradėjimo, 2019 m. rugpjūčio 16 d. Pavedimu atlikti patikrinimą, 2019 m. rugpjūčio 18 d. Patikrinimo aktu, 2019 m. spalio 18 d. Patikrinimo aktu, 2019 m. rugsėjo 23 d. Dokumentų perdavimo aktu, 2019 m. rugsėjo 26 d. Dokumentų perdavimo aktu, H. L. paaiškinimu, J. K. paaiškinimu, avanso apyskaitomis, apžiūros protokolais, liudytojų ir įtariamojo apklausos protokolais, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. K. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 205 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

J. K. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinanti aplinkybė – pažeidėja dėl padarytų nusižengimų gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – nusižengimai savo esme buvo neatsargūs. Tik nustačius nusižengimus – jie buvo ištaisyti – yra pateiktos patikslintos deklaracijos, visi privalomi mokesčiai sumokėti. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos J. K. asmenybę – šio rūšies administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, dėl nusižengimų labai pergyvena, gailisi, tik juos nustačius viską ištaisė – pateikė patikslintas deklaracijas, mokesčius sumokėjo, atsižvelgtina ir į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgtina ir į jos finansinę situaciją –yra ištekėjusi, bet dirba pati viena, jos pajamas sudaro apie 700 Eur, o jos sutuoktinis yra neįgalus, jam nustatytas tik 20 procentų darbingumo lygis.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. K. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ANK 205 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė nuobauda. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 205 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos, t. y. 1820 Eur baudos, skyrimas J. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti J. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 205 straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali bauda, o už nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, jai paskyrus šioje sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - įspėjimą. Paskirtos baudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 205 straipsnio 4 dalimi, 187 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 3 dalimi, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

J. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 4 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

J. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. K. paskirti galutinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.