Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir J. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – UAB „Pro Invest“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 2 d. gautas pareiškėjų J. D. ir J. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – UAB „Pro Invest“. Nurodė, kad gyvendami santuokoje pareiškėjai vaikų nesusilaukė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 2 d. gautas pareiškėjų J. D. ir J. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – UAB „Pro Invest“. Pareiškime nurodė, kad gyvendami santuokoje pareiškėjai vaikų nesusilaukė.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atsisakė priimti pareiškėjų J. D. ir J. D. prašymą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl pareiškėjų prašymas, kaip neatitinkantis CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjai, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo, turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta tvarka (28 straipsnio 1 dalis). Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas J. D. pateikė atskirąjį skundą.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

11. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai J. D. ir J. D. nepilnamečių vaikų neturi, nei teikdamas pareiškimą, nei atskirąjį skundą pareiškėjas neginčijo to, kad sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjų pareiškimas, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 538 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

13. Laikytini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjų santuoka turėjo būti nutraukta pagal iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusią CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakciją, t. y. santuoka nutraukiama teisme, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06757 buvo priimtas 2022 m. lapkričio 30 d. dar galiojant CK 3.51 straipsnio 3 dalies senai redakcijai, kurios nuostatomis, santuoka bendru sutikimu galėjo būti nutraukiama tik teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nauja CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įtvirtinanti santuokos sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimą notarine tvarka, įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad visi pareiškimai dėl santuokos sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo paduoti po 2023 m. sausio 1 d. bei atitinkantys CK 3.51 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nurodytas sąlygas, yra nutraukiami notarine tvarka. Įstatymas jokių šios normos galiojimo išimčių nenumato. Vien tai, kad sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pareiškėjui buvo priimtas dar prieš įsigaliojant naujai CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcijai, savaime nereiškia, kad pareiškimas dėl santuokos sutuoktinių bendru sutarimu nutraukimo turi būti nagrinėjamas pagal anksčiau galiojusias santuokos nutraukimo bendru sutarimu nuostatas. Pažymėtina, kad teismai priimdami procesinius sprendimus vadovaujasi sprendimo (nutarties) priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis. Kaip minėta, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu pirmosios instancijos teisme gautas 2023 m. gegužės 2 d., t. y. esant įsigaliojusiai CK 3.51 straipsnio 3 daliai, įtvirtinančiai sąlygas, kurioms egzistuojant santuoka bendru sutarimu nutraukiama notarine tvarka.

14. Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas šiuo metu atlikdamas bausmę, neturi galimybių suderinti santuokos nutraukimo sąlygų su sutuoktine, kadangi su sutuoktine jis nesusitinka, neturi galimybės su sutuoktine suderinti konkretaus notaro santuokai nutraukti. Teismas pažymi, kad šie apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.