Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė išnagrinėjusi pareiškėjos K. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuota institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau-CPK) 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

Tačiau pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatlieka jokių įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės, t. y. pvz. nevertina, kokie yra realūs šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui.

Preliminariai įvertinus su šiuo pareiškimu pateiktus duomenis, nustatyta, kad sutuoktiniai K. A. ir M. A. šiuo metu gyvena atskirai, jų dukrą E. A. yra 2 metų amžiaus, pareiškėja K. A. dukrai suteikia gyvenamąjį būstą, išlaikymui reikalingas lėšas pagal savo galimybes skiria tokias, kokių tuo metu vaikui reikia; pareiškėja nedirba, registruotas darbo biržoje, jai skirta 265,60 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka. M. A. yra darbingo amžiaus, duomenų apie blogą jo sveikatos būklę, ribotą darbingumą nėra, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš jo priteisti laikiną išlaikymą mažametei dukrai E. A.. Laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismo vertinimu, minimaliai mėnesinei algai šiuo metu esant 400 Eur, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, kol nėra išsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas (įvertinant vaiko amžių, būtinuosius ir specialiuosius jo poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, teismas pripažįsta, kad 400 Eur laikinas materialinis išlaikymas yra būtinas esminiams dviejų metų amžiaus nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir teikti bent pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, kas sudaro 200 Eur, atsižvelgiant į vaiko poreikiams patenkinti būtiną lėšų sumą, kartu preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, iš M. A. priteistina 200 Eur laikino išlaikymo kas mėnesį E. A.. Tokią išvadą teismas daro iš esmės nevertindamas, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kokia kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teisę tvarkyti vaiko kaip išlaikymą gaunamas lėšas šiai dienai turi K. A., kuriai tenka kasdienis rūpinimasis vaiku ir kasdienių vaiko poreikių tenkinimo našta. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko motina uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų turtiniai, taip pat asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę kol bus priimtas teismo sprendimas ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Siekiant apsaugoti išimtinai mažametės E. A. interesus, atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena jam įprastoje aplinkoje kartu su mama, į vaiko amžių, šiuo metu tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėja K. A., uždraudžiant vaiko tėvui M. A. išvežti dukrą iš Lietuvos Respublikos. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Priešingu atveju, atsiradęs nestabilumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gali neigiamai paveikti patį vaiką, kas neatitiktų nei jo, nei jo tėvų interesų.

Pareiškėja K. A. taip pat prašo priteisti jai iš sutuoktinio M. A. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur, nurodydama, kad jo turtinė padėtis ženkliai geresnė nei jos. Ji nedirba, registruota darbo biržoje, gauna nedarbo draudimo išmoką, jos turtinė padėtis nėra pakankama save išlaikyti ir užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį sau ir mažametei dukrai.

CK 3.72 straipsnyje, reglamentuojančiame buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius, nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Įstatymas nenumato galimybės santuokos metu kreiptis vienam sutuoktiniui dėl išlaikymo jam priteisimo iš kito sutuoktinio. Sutuoktiniams būnant santuokoje galioja bendrosios jungtinės nuosavybės (po ½ dalį) prezumpcija tiek dėl turto, tiek dėl gaunamų pajamų, todėl šiuo metu spręsti, jog M. A. turtinė padėtis yra geresnė, nei pareiškėjos K. A., nėra pagrindo. Pažymėtina taip pat ir tai, kad pareiškėja yra darbinga, sveikatos sutrikimų neturi. Ji nepateikė jokių duomenų, kad stengėsi savarankiškai susirasti darbą ir tai padaryti jai nepavyko. Pareiškėja, teigdama, kad jai gaunamų pajamų nepakanka jos poreikiams patenkinti, nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kokie ir kada jos poreikiai nebuvo patenkinti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog gaunamos pajamos ieškovei nėra pakankamos minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikinas išlaikymas pareiškėjai negali būti priteisiamas.

Pareiškėjai K. A. nustatytinas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose (CPK 147 straipsnio 3 dalis)

Vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 11 punktu, 147 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 151 straipsniu, 290-292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos K. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą dukrai E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurus) nuo 2018-09-14 iki teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo priėmimo, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai E. A. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnametės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo.

Uždrausti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnametę dukrą E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Išaiškinti pareiškėjai K. A., kad ji turi teisę pateikti šią nutartį (vykdomąjį dokumentą) vykdyti pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta.

Nutartį vykdyti skubiai. Šios nutarties apskundimas, jos vykdymo nesustabdo.

Pareiškėjai K. A. nustatyti 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškiniui pareikšti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo momento, tačiau per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.