- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-155/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Advokatai
- Tomas Kaminskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.2Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 2 p., 3 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. K. gynėjo advokato Tomo Kaminsko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties, kuria įtariamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. spalio 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2009 m. balandžio 14 d., apie 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą šovė iš šaunamojo ginklo K. K. į galvą, dėl ko buvo padarytas šautinis galvos smegenų sužalojimas, nuo kurio K. K. mirė.
Įtariamasis M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. balandžio 17 d., o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui. Suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi įtariamajam M. K. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad M. K. įtariamas labai sunkiaus nusikaltimo padarymu, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas (teistumas išnykęs), iš karto po įvykio pasišalino iš įvykio vietos, slėpė tyrimui reikšmingus daiktus (savo drabužius), jo bei byloje apklaustų asmenų, su kuriais įtariamasis siejamas giminystės ryšiais, parodymai yra prieštaringi, todėl yra pagrindas manyti, kad įtariamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, trukdys procesui, bandydamas paveikti liudytojus, bei darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai).
Šalies argumentai
Įtariamojo M. K. gynėjas advokatas T. Kaminskas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti. Teigia, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos įstatymų taikymo praktikos (Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 36 ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50), vadovaujantis išimtinai prielaidomis ir spėjimais, nepatvirtintais bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įtarti M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Nurodo, jog kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl tiek paskiriant kardomąją priemonę, tiek pratęsiant paskirtosios kardomosios priemonės terminą, būtina itin kruopščiai spręsti šį klausimą ir tik nustačius, kad kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje negalima pasiekti lengvesnėmis kardomosiomis priemonėmis, skirtina griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 36, 1, 2 punktai; 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50, 1 punktas).
Teismas turėjo atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. M. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, niekada nesislėpė ir nebuvo ieškomas pareigūnų, byloje nėra objektyvių duomenų, kad M. K. vengs ikiteisminio tyrimo, kils kokių kitų sunkumų dėl jo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ar kad jis galėtų daryti kitas nusikalstamas veikas. Teismas klaidingai interpretuoja aplinkybes, kad M. K. slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo bei slėpė daiktinius įrodymus. Nustatyta, kad M. K. pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į apklausą, jo drabužiai buvo namuose ir tik dėl pareigūnų aplaidumo nebuvo paimti. Be to, M. K. pareikštame įtarime nenurodytas šio nusikaltimo motyvas.
Gynėjas nesutinka ir su teismo motyvu, kad įtariamasis gali bandyti paveikti liudytojus, nes BPK 122 straipsnis nurodo, kad toks manymas turi būti pagrįstas. Senato nutarime nurodyta, kad toks manymas pagrįstas tik tuo atveju, jeigu jį patvirtina bylos medžiaga. Jokių objektyvių duomenų, kad M. K. galėtų daryti ar darė poveikį liudytojams, nėra. Taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad byla yra sudėtinga, o ekspertizių ilgalaikis atlikimas tik pažeidžia įtariamojo teises. Aukščiau paminėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kardomosios priemonės tikslai šioje proceso stadijoje gali būti pasiekti paskyrus M. K. vieną ar dvi švelnesnes kardomąsias priemones. Be to, atkreipia teismo dėmesį į tai, jog su jo ginamuoju jau nemažiau mėnesių neatliekami jokie procesiniai veiksmai.
Teismo posėdyje įtariamojo M. K. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nuskalstamoms veikoms. Suėmimas yra ne kriminalinė bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau griežčiausia kardomoji priemonė ir gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta.
Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami (BPK 20 straipsnis), tačiau faktinių duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, tačiau, nesant duomenų apie galimą asmens padarytą nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo klausimas iš viso negali būti svarstomas.
Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, mano, kad šioje bylos medžiagoje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis M. K. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Šie duomenys – tai paties įtariamojo apklausos protokolai, liudytojų apklausos protokolai, apžiūros protokolai, specialistų išvados ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, turintys reikšmės bylai tirti.
Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Apygardos teismas sprendimą pratęsti suėmimo terminą motyvavo tuo, kad M. K. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, įtariamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas (teistumas išnykęs), iš karto po įvykio pasišalino iš įvykio vietos, slėpė tyrimui reikšmingus daiktus (savo drabužius), jo bei byloje apklaustų asmenų, su kuriais įtariamasis siejamas giminystės ryšiais, parodymai yra prieštaringi. Taigi yra pagrindas manyti, kad įtariamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, trukdys procesui, bandydamas paveikti liudytojus, bei darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Aukštesnysis teismas nesutinka su apygardos teismo motyvais dėl minėtų suėmimo pagrindų taikymo. Gresianti griežta bausmė bėgimo (slėpimosi) tikimybę padidina, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Prokuroro tvirtinimai, kad įtariamasis kaltės nepripažįsta, tačiau byloje esanti medžiaga paneigia jo versiją, yra nemotyvuoti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad M. K. pats atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir davė parodymus apie įvykį, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, motiną A. K. , kuriai 2007 m. gegužės 30 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) (galiojimas neterminuotas). Šios aplinkybės iki minimumo sumažina galimybę, kad M. K. bėgs ar slapstysis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jei bus pritaikyta viena ar kelios švelnesnės kardomosios priemonės. Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ar atitinkamų parodymų davimas negali lemti atitinkamos kardomosios priemonės parinkimo, toks suėmimo taikymo pagrindas neatitinka BPK 11 ir 119 straipsnių nuostatų ir iš esmės yra neteisėtas.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, kurį skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, yra apskritai neargumentuotas, t. y. teismas nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis padarė išvadą, kad M. K. gali trukdyti procesui: teismas nepateikė nė vieno argumento, kaip įtariamasis galėtų paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar tai, kad jis sunaikintų, paslėptų ar suklastotų daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Aukštesnės instancijos teismas mano, jog įtariamajam pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodytas nepagrįstai.
Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad būdamas laisvėje M. K. gali daryti naujus sunkius nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau to nemotyvavo. Teismų praktikoje šis suėmimo pagrindas gali būti taikomas tada, kai asmuo jau yra įtariamas vieno ar kelių BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu arba surinkti duomenys leidžia prognozuoti, kad įtariamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus. Paminėtos aplinkybės turi būti nustatomos ne vien tik formaliai konstatavus įtarimą dėl vieno ar kelių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymo, tačiau papildomai būtina atsižvelgti į tai, ar šie nusikaltimai buvo įtariamojo pragyvenimo šaltinis, jų sistemingumą, verslišką pobūdį, ankstesnį teistumą. Teismas atsižvelgia, kad įtariamasis įtariamas vienos nusikalstamos veikos padarymu, tai nebuvo jo pragyvenimo šaltinis, praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl šis pagrindas taip pat nurodytas nepagrįstai.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas viršija 6 mėnesius. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, jog besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje teismo gali būti pratęstas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Tada teismas privalo nustatyti ar kiti teisėsaugos institucijų pateikti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad toliau pateisintų laisvės atėmimą. Tolesniam laisvės atėmimui pateisinti nepakanka vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Nusikaltimo sunkumo motyvacija gali pateisinti pareiškėjo suėmimą tik iš pradžių, bet ne laikant jį suimtą beveik 7 mėnesius.
Prokuroras Kauno apygardos teismui pateiktame pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo įtariamajam M. K. bylos sudėtingumą ir didelę apimtį motyvavo tuo, kad byloje paskirta daug specialių objektų tyrimų ir iki šiol neatlikta lavono teismo medicinos tyrimo išvada. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, dėl didelio kiekio objektų, kuriems reikia atlikti specialius tyrimus, būtina gauti lavono teismo medicinos tyrimo išvadą, po kurios bus galima atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir pateikti galutines išvadas apie nusikaltimo padarymo mechanizmą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas vangiai, t. y. 2009 m. rugpjūčio 11 d. paskirta užduotis atlikti medicininį kriminalistinį tyrimą, 2009 m. rugsėjo 8 d. paskirta užduotis atlikti balistinį tyrimą. Teismas mano, kad šie veiksmai galėjo būti atlikti ir anksčiau. Pažymėtina, jog ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50, 24 punktas).
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, kad byla nelaikytina esanti didelės apimties, ji iškelta dėl vieno nusikaltimo, įtarimai pareikšti vienam asmeniui, nukentėjusioji ir liudytojai apklausti, ekspertizės gautos: Lietuvos teismo ekspertizių centro 2009 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. 11-1138(09), 11-194 (09), 2009 m. liepos 9 d. specialisto išvada Nr. 11-1357 (09), 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 11-1638 (09); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. birželio 23 d. specialisto išvada Nr. 140-(3828)-IS1-5088, 2009 m. birželio 25 d. specialisto išvada Nr. 140-(3827)-IS1-5122, 2009 m. birželio 2 d. specialisto išvada Nr. 140-(4682)-IS1-4418; Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2009 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. MK-U 54/09(01); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų valdybos 2009 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1526 (G1-1941); Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2009 m. balandžio 17 d. specialisto išvada Nr. G 1189/09(02), 2009 m. balandžio 22 d. specialisto išvada Nr. T-N 235/09(02). Byloje laukiama lavono teismo medicinos tyrimo išvadų, po kurių gavimo planuojama atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir pateikti galutines išvadas apie nusikaltimo padarymo mechanizmą.
Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog ypatingą bylos sudėtingumą nulemia ne bet kokios ekspertizės ar tyrimo atlikimas, o tik sudėtingų, didelės apimties, daug laiko reikalaujančių ekspertizių ar tyrimų atlikimas. Lavono teismo medicinos ekspertizės tyrimas nėra kuo nors ypatingas ar sudėtingas tyrimas. Pažymėtina, jog šio tyrimo išvada yra svarbus dokumentas baudžiamojoje byloje, tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pagrįstai tokį ilgą laiko tarpą buvo atliekamas įprastinis lavono teismo medicinos ekspertizės tyrimas, taip pat nematyti, kad šis tyrimas būtų kuo nors ypatingai sudėtingas. Todėl vien ta aplinkybė, kad byloje ilgai nebuvo gauta lavono teismo medicinos ekspertizės tyrimo išvada, nėra pagrindas laikyti bylą ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra tik vienintelis 2009 m. spalio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus raštas Nr. 20-8-S-9577 dėl 2009 m. balandžio 17 d. MRU TMI Kauno skyriui paskirtos užduoties atlikti K. K. lavono tyrimą, nėra duomenų, kad byloje būtų atliekamos kokios nors kitos sudėtingos, didelės apimties, daug laiko reikalaujančios ekspertizės ar tyrimai.
Dėl šių nurodytų motyvų apygardos teismas neturėjo įstatyme numatyto pagrindo pratęsti įtariamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą ilgiau nei šešis mėnesius. Todėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. apskųstoji nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina.
Atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su suimtojo teise aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės, įtariamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nesvarstomi, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nenustatinėjamas nusikaltimo motyvas. Šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.
Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su gynėjo skunde išdėstytais argumentais ir remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, atsižvelgdamas į pakankamai ilgą suėmimo terminą ir neproporcingą ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekį, konstatuoja, kad suėmimo terminas M. K. neturėjo būti pratęsiamas, kadangi BPK 119 straipsniu numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo ar jo gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone, tai išaiškinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 punkte, todėl skundžiamą nutartį naikina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir įtariamąjį M. K. , gimusį 1977 m. gegužės 7 d., nedelsiant paleisti iš suėmimo.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.