Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-193-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-05
Bylos Nr.
1A-579-193-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Tomas Zdanavičius
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudž. byla Nr.1A-579-193/2008Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.9.Panevėžio apygardos teismasNUTARTISBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592008 m. lapkričio 5 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Eligijaus Gladučio, Tomo Zdanavičiaus,sekretoriaujant Editai Marcinkevičieneidalyvaujant prokurorui Lidijai Burbienei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K.,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, byla jo atžvilgiu nutraukta. A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vienerius metus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

A. K. atleistas, vadovaujantis BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 2 d., kad jis 2008 metų vasario 13 dieną, apie 16 val. 05 min. Panevėžyje, Ramygalos g. ties pastatu Nr. 149F, vairuodamas automobilį Volvo 340, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 68, 171 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, neblaivus vairuodamas automobilį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje sustojusį ir posūkį į kairę dariusį automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą O. D., tuo padarydamas Nissan Primera automobilyje važiavusiai keleivei M. D. kaklo raiščių patempimą, - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Vadovaudamasis BPK 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Jis nurodo, kad neteisingas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas prilyginamas neteisingam bausmės skyrimui ir prašo A. K. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.

Skunde prokuroras teigia, kad teismas, nepažeisdamas BK 68 str. 2 d. reikalavimų, A. K. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, tačiau skirdamas tokį terminą, pažeidė teisingumo ir protingumo principus, iškreipė baudžiamojo įstatymo nuostatas, apibūdinančias bausmės paskirtį. Prokuroras nurodo, kad ATPK 127 str. už analogišką pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį turto sugadinimą, numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Ir nors visuotinai pritariama, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti griežtesnė už kitas atsakomybės rūšis, tačiau išanalizavęs BK ir ATPK normas, prokuroras yra tos nuomonės, kad realiai šis principas nepilnai įgyvendintas, t. y. A. K. atėmus teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus, jis buvo nubaustas daug švelniau, nei atsakytų už tokį pat pažeidimą pagal ATPK, todėl prokuroras mano, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam turėtų būti paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė maksimaliam įstatyme numatytam terminui – trejiems metams.

Likusi nuosprendžio dalis neskundžiama.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. sutinka su bet kokiu teismo sprendimu, jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirties

Administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas apibūdinami kaip pavojingos veikos, kadangi jas padarius yra pažeidžiamos tam tikros vertybės. Administracinių teisės pažeidimų teisę ir baudžiamąją teisę sieja tai, jog ir už nusikalstamas veikas, ir už administracinius teisės pažeidimus yra baudžiama. Nubaudimas yra bendras abiejų teisės šakų reguliavimo metodas.

Atleidimas asmens nuo baudžiamosios atsakomybės tai valstybės atsisakymas asmenį teisti ir skirti jam bausmę. Kitaip tariant, asmuo atleidžiamas nuo pareigos atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str., kurios nėra bausmės, nors apeliaciniame skunde prokuroras ir prilygina baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą bausmės skyrimui, tuo plečiamai aiškindamas baudžiamojo įstatymo normų taikymą ir taikydamas įstatymo analogiją, kuri baudžiamojoje teisėje nėra taikoma. Savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės labai artimos, tačiau netapačios bausmei, nes skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai, ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, iš esmės jos yra pataisymo ir apsaugos priemonės atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės asmenims, kuriuos galima pataisyti neskiriant bausmės, todėl skundo teiginys, kad A. K. atėmus teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus, jis buvo nubaustas daug švelniau, nei atsakytų už tokį pat pažeidimą pagal ATPK, yra nepagrįstas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino paskyrimo

Siekiant surasti geriausią poveikio priemonę kaltininkui, įstatyme paliekama teismui diskrecija parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių, trukmę, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį asmeniui. Teismas, atleidęs A. K. nuo bausmės, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad A. K., būdamas neblaivus, nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, darbovietėje charakterizuojamas kaip nuolat vartojantis alkoholinius gėrimus. Įstatymas numato šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo trukmę – nuo vienerių iki trejų metų. Apylinkės teismas pagrįstai parinko baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos trukmę – uždrausdamas A. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus- įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu prokuroras savo baigiamojoje kalboje, remdamasi nustatytais faktais, teisiškai įvertino A. K. padarytą nusikalstamą veiką bei valstybės vardu prašė teismo skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę: uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus (b. l. 126-127). Apylinkės teismas, nustatydamas A. K. baudžiamojo poveikio priemonės trukmę atsižvelgė ir valstybės vardu išsakytą prokuroro poziciją.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir atmetami, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamame nuosprendyje baudžiamieji įstatymai pritaikyti netinkamai ar A. K. neteisingai paskirta bausmė, todėl skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Eligijus GladutisTomas Zdanavičius