- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- 2-801-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00025-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-299-544/2020 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., prašydamas panaikinti 2016 m. vasario 11 d. ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarytas dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias M. P. padovanojo A. P. žemės sklypų dalis, jose esančius pastatus, garažą, automobilių servisą, kiemo statinius, taikyti restituciją ir nekilnojamojo turto objektus priteisti ieškovui M. P.
2. Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešame registre padaryti įrašą uždraudžiant ginčo objektais esančius sklypus ir pastatus perleisti kitiems asmenims. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovas nuolat grasina ir atlieka kitus veiksmus siekdamas bet kokiomis priemonėmis pakenkti ieškovui ir jo artimiesiems.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovo M. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždraudžiant atsakovui A. P. perleisti kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esančius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), taip pat garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių servisą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
5. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, jog atsakovui šiuo metu nėra ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bylos proceso metu nebus objektyvių kliūčių perleisti 2016 m. vasario 11 d. ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarčių dalyku esančius nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims. Be to, teismas vertino, kad nors dalyvaujantys byloje asmenys yra vienos šeimos nariai, tačiau jų tarpusavio santykiai pakankamai ilgą laiką yra įtempti, jos tarpusavyje konfliktuoja, todėl yra tikimybė, jog atsakovas, siekdamas, kad ginčo turtas nebūtų sugrąžintas ieškovui, gali bandyti jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti.
6. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl ginčo turto perleidimo draudimo – neprieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų nesuvaržys daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti) pasiekti, nes atsakovui nėra uždraudžiama ginčo turtą valdyti ir naudoti, jį tinkamai prižiūrėti, išlaikyti, vykdyti verslą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jų atlikimas išimtinai grindžiamas tik pareiškimų pateikimu ikiteisminio tyrimo institucijoms. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, jog atsakovas yra atlikęs ieškovo nurodomus neteisėtus veiksmus, todėl ieškinys negali būti laikomas pagrįstu.
7.2. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra nesąžiningas, ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas M. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškinio preliminarų pagrįstumą patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga bei kiti pateikti įrodymai. Atsakovo veiksmai prieš ieškovą ir jo artimus žmones (grasinant, terorizuojant, gadinant jų turtą ir siekiant sukelti nemalonius išgyvenimus) neatitinka visuotinai pripažintų moralės normų. Ieškovo pažeistos teisės gali būti apgintos tik tuomet, kai bus užtikrintas teismo procesinio sprendimo įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes ieškinyje suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodyti jo faktinis ir galimi teisiniai pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Apelianto argumentai, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodo, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jų atlikimas išimtinai grindžiamas tik pareiškimų pateikimu ikiteisminio tyrimo institucijoms, be to byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, jog atsakovas yra atlikęs ieškovo nurodomus neteisėtus veiksmus, nes jokių neteisėtų veiksmų neatliko, atmestini kaip nepagrįsti. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja reikalavimų pagrįstumą, t. y. duomenis iš ikiteisminio tyrimo dėl atsakovo veiksmų, susirašinėjimo su atsakovu kopiją, išrašus ir Nekilnojamojo turto registro apie ginčo objektus, ginčijamas dovanojimo sutartis. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pareikštus reikalavimus pagrįstai vertino kaip preliminariai pagrįstus.
13. Apelianto tvirtinimu, ieškovas neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šį savo argumentą apeliantas grindžia tuo, kad ieškovas nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, t. y. ieškovas nenurodė jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningus atsakovo A. P. veiksmus (ketinimą ginčo turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti).
14. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždraudžiant atsakovui A. P. perleisti kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esančius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), taip pat garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių servisą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
15. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra laikinai apribojanti vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Iš byloje pareikšto ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovas ginčija 2016 m. vasario 11 d. ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarytas dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias M. P. padovanojo A. P. žemės sklypų dalis, jose esančius pastatus, garažą, automobilių servisą, kiemo statinius bei prašo taikyti restituciją. Kol ginčijami dovanojimo sandoriai yra galiojantys ir iki nėra pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registre, tol atsakovas A. P. gali disponuoti jo vardu įregistruotu turtu, dėl kurio vyksta šis teisminis ginčas ir kuris, galimai tenkinus ieškinį ir taikius restituciją, turėtų būti grąžintas ieškovui. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti ieškovo galimybę įgyvendinti jo nuosavybės teisę. Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo kito asmens galimybės disponuoti turtu. Jeigu laisvai disponuojant turtu būtų perleista nuosavybės teisė į šį turtą, turto grąžinimas ieškovui taptų komplikuotas. Taigi, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė pagrįstai.
16. Nors atsakovas akcentuoja, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog atsakovas yra nesąžiningas, ketina turtą parduoti, įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims, pažymėtina, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau netrukdanti atsakovui įgyvendinti jo turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises, todėl tuo atveju, jei atsakovas iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto šiuo metu perleisti, minėtos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių. Nagrinėjamu atveju įrašas viešame registre dėl disponavimo teisės šiuo turtu apribojimo yra adekvati, proporcinga ir ekonomiška priemonė, užtikrinanti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo, todėl tokioje situacijoje, net ir nesant konkrečių įrodymų, kad atsakovas siekia turtą perleisti, toks teismo taikytas apribojimas atsakovo teisių bei interesų nepažeidžia ir yra proporcingas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais ir atsižvelgdamas į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.