Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 2013 m. rugsėjo 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 4 mėn., bausmę atliko 2014 m. sausio 31 d.; 2017 m. vasario 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 8 mėn., bausmę atliko 2017 m. lapkričio 21 d., kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2017 balandžio 1 d. apie 19.05 val., Akmenės r. kelio (duomenys neskelbtini) 11 km. 600 m, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, reglamentuojantį, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai,<...>“, 14 punktą, reglamentuojantį, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės,<...>“ bei 127 punktą, reglamentuojantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“, t. y. tiesiame kelio ruože, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Mitsubishi Colt“ keleiviai: A. K., kuriam dėl poodinės kraujosruvos kairės akies–veido srityje, kairiame petyje, kairėje pažastyje, rankose, liemens srityje, kojose, odos nubrozdinimų veide, dešinėje rankoje, krūtinės ląstoje, pilve, krūtinkaulio kūno, krūtinių VI-VII stuburo slankstelių ne neurokomplikuoti, dešinės pusės i_VI ir kairės pusės II-VI šonkaulių lūžių, plaučių, kairiojo inksto sumušimų, trauminės aortos disekacijos (atsisluoksniavimas) padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir D. J., kuriam dėl kairiojo skruosto ir dešinės ausies žaizdos, galvos smegenų sukrėtimo, kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais L. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6409)-IS1-482 nurodoma, jog ant pateiktos tirti pavarų perjungimo svirties rankenos, paimtos 2017-04-02 apžiūrint automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti audinio skiaučių, tiriant pažymėtų Nr. 1-3, paimtų 2017-04-02 apžiūrint automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000006 proc. Ant tirti pateiktos skiautės, tiriant pažymėtos Nr. 4, paimtos 2017-04-02 apžiūrint automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų kraujo), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, nepriklausantys L. S., A. K.. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso ant audinio skiautės, tiriant pažymėtos Nr. 4, rastas kraujas (1 toms, b. l. 50–57).

2017 m. balandžio 2 d. savanoriško daiktų pateikimo metu L. S. pateikė: džinsines kelnes, megztinį (1 tomas, b. l. 59–63); A. S. pateikė: striukę, sportines kelnes, sportinį bliuzoną (1 tomas, b. l. 64–69); R. K. pateikė: striukę, sportines kelnes, sportinį bliuzoną (1 tomas, b. l. 70–75), 2017 m. balandžio 2 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu buvo pateikta: D. J.: striukė, sportinės kelnės, sportinis bliuzonas; A. K.: striukė, sportinės kelnės, suplėšytas bliuzonas, suplėšyti marškinėliai, apatinės kelnaitės, kojinės, avalynė (1 tomas, b. l. 76–87). Nurodyti daiktai 2018 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ir kvitais Nr. 0001370, Nr. 0001372, Nr. 0001371 perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį (1 tomas, b. l. 88–93).

Alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatų kvitas patvirtina, jog 2017 m. balandžio 2 d. 2.32 val. L. S. nustatytas 1,67 promilių girtumas (2 tomas, b. l. 32).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo L. S. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 4 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis L. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto būdamas teistu (teistumas neišnykęs), vykdydamas 2017 m. vasario 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės apribojimą 8 mėn., ir būdamas, be kita ko, įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (2 tomas, b. l. 2–5), baustu administracine tvarka, ne kartą už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (2016 m. spalio 31 d. neblaivus vairavo dviratį, 2016 m. rugpjūčio 15 d. neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus vairavo motorolerį, 2016 m. birželio 2 d. neturėdamas teisės viruoti vairavo motorolerį, paskirtos baudos nesumokėtos), be to, už analogišką šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas administracine tvarka ir po nusikaltimo padarymo (2018 m. vasario 3 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, paskirta bauda nesumokėta) (2 tomas, b. l. 13–19), nedirbantis, nuo 2018 m. gegužės 18 d. pradėjęs vykdyti individualią veiklą, kodu 433300, grindų ir sienų dengimas (3 tomas, b. l. 7), darbo biržoje registruotas nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. (2 tomas, b. l. 22–23), nevedęs, tačiau kartu su sugyventine auginantis nepilnametį vaiką (3 tomas, b. l. 8), gydytas VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2017 m. lapkričio 13 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2017 nurodyta išvada, jog L. S. psichiškai sveikas, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 tomas, b. l. 31).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusio A. K. asmens rizikingas elgesys, nes nukentėjusiojo A. K., kaltinamojo, bei kitų liudytojų parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis A. K. kartu su kaltinamuoju ir kitais asmenimis vartojo alkoholį, jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,57 ‰ (promilės) etilo alkoholio, suprato, jog kaltinamasis automobilį vairuoja neblaivus, šiems kaltinamojo veiksmams neprieštaraudamas ir važiuodamas drauge, neteisėtiems kaltinamojo veiksmams pritarė ir elgėsi rizikingai.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. S. skiriant BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Atsižvelgdamas į tai, jog nors kaltinamasis L. S. vieną neatsargų nusikaltimą įvykdė būdamas teistu, tačiau šiuo metu yra įvykdęs anksčiau jam paskirtas bausmes, su nukentėjusiuoju D. J. susitaikė, jis jo atžvilgiu pretenzijų neturi, nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies pripažino, pasižadėjo jį atlyginti, pradėjo dirbti, augina vieną nepilnametį vaiką, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui (3 tomas, b. l. 4), teismo posėdžio metu nurodė, kad alkoholio nebevartoja, pasižadėjo jo nevartoti ateityje, paaiškino, kad pakeitė pažiūras, gyvenimo būdą, padarė išvadas ir ateityje nusikaltimų nebedarys, teismas sprendžia, kad nebūtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 10 punktuose numatytas pareigas: tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad faktas, jog nusikalstamą veiką L. S. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (tokios teisės neįgijęs), neužkerta kelio teismui svarstyti dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

L. S. BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis iki nusikaltimo padarymo ir po jo sistemingai darė analogiškus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes 2016 m. spalio 31 d. neblaivus vairavo dviratį, 2016 m. rugpjūčio 15 d. neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus vairavo motorolerį, 2016 m. birželio 2 d. neturėdamas teisės vairuoti vairavo motorolerį, 2018 m. vasario 3 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, nustatytinas maksimalus trijų metų šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Registracijos liudijimą H 033032 (vokas, prie bylos 2 tomo galinio viršelio) nusikaltimo dieną nuosavybės teise priklausė A. K.. Iš VĮ Regitra išrašo apie L. S. turimas ir valdomas kelių transporto priemones matyti, jog duomenys apie šio automobilio pasikeitusį savininką (valdytoją) registre pakeisti 2017 m. kovo 21 d., nuo šios datos transporto priemonės Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku (valdytoju) laikytinas L. S., 2017 m. balandžio 5 d. ši transporto priemonė išregistruota, jos dalyvavimas viešame eisme draudžiamas.

Kaltinamasis teismui nurodė, jog nusikaltimą padarė jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, nes automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusipirkęs, tačiau transporto priemonės nebuvo perregistravęs savo, kaip savininko, vardu.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog L. S. nusikaltimo metu vairavo jam priklausantį, faktiškai naudojamą ir valdomą automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, vadovaujantis BK 72, 281 straipsnio 4 ir 10 dalimis, laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Todėl, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, L. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 1 d., 72 str.) – automobilio Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

2018 m. liepos 12 d. nukentėjusysis A. K. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė nukentėjusiajam priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir subsidiariai iš L. S., taip pat 32 032 negautų pajamų. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iki įvykio buvo visiškai sveikas, darbingas, rūpinosi tiek savimi, tiek savo šeima – sugyventine ir 3 nepilnamečiais vaikais, dirbo Suomijoje, statybos darbus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko darbo, negalėjo metus laiko išlaikyti nei savęs, nei savo šeimos, neteko 50 proc. darbingumo. Buvo reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, pusmetį gulėjo lovoje ir net negalėjo atsisėsti. Gulėjo ligoninėse Kaune, Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje ir galiausiai slaugos skyriuje. Jokios neįgalumo pašalpos negauna. Šiuo metu yra priverstas vėl pradėti dirbti ir rizikuoti savo gyvybe. Įsidarbinimo galimybės labai sumažėjo – darbdaviai nenori neįgalaus darbuotojo, negali sunkiai kelti, kyla nuolatinės problemos su širdimi. Nors po įvykio praėjo jau virš metų, jo sveikata nėra atsistačiusi. Dėl patirtų sužalojimų patyrė neįsivaizduojamą skausmą ir išgyvenimus (2 tomas, b. l. 161– 190).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras jam atlygino 5000 Eur neturtinę žalą, todėl jis šioje byloje prašo iš kaltinamojo jam priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo – 32 032 Eur negautų pajamų, palikti nenagrinėtą, pripažįstant jam teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. S. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog nesutinka dėl negautų pajamų – prašomų 32 000 eurų, o dėl neturtinės žalos sutiktų nukentėjusiajam sumokėti 10 000 eurų dalimis, galėtų mokėti po 150 eurų per mėnesį.

Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2018 m. spalio 16 d. teismui pateikė raštą Nr. S-13812-18-(4.11.), kuriame nurodė, jog civiliniam ieškovui A. K. išmokėjo maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 5 000 Eur. Biuro Žalų administravimo departamentas priėmėm išvadą, kuria konstatavo, jog šiuo metu nėra pagrindo mokėti civiliam ieškovui A. K. papildomas draudimo išmokas, nes nepateikti įrodymai, pagrindžiantys negautų pajamų faktą ir dydį (3 tomas, b. l. 88–89).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl ją įvertinti turi teismas, atsižvelgiant į visus konkrečioje byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus ir ginamos vertybės specifiką, taip pat nukentėjusiojo ir pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Sprendžiant apie nukentėjusiam asmeniui padarytos neturtinės žalos dydį pirmiausia nustatomas bendras konkretus šios žalos dydis, po to sprendžiamas klausimas dėl jos priteisimo iš atsakingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-222/2016).

Teismui nekyla abejonių, o ir nagrinėjamoje byloje tarp dalyvaujančių asmenų ginčo nekilo, jog dėl neteisėtų L. S. veiksmų A. K. patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 646/2017(04) patvirtina, jog eismo įvykio metu A. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies–veido srityje, kairiame petyje, kairėje pažastyje, rankose, liemens srityje, kojose; odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje, krūtinės ląstoje, pilve; krūtinkaulio kūno, krūtinių VI-VII stuburo slankstelių ne neurokomplikuoti, dešinės pusės I-VI ir kairės pusės II-VI šonkaulių lūžiai; plaučių, kairiojo inksto sumušimai; trauminės aortos disekacija (atsisluoksniavimas). A. K. diagnozuoti sužalojimai visumoje dėl trauminės aortos disekacijos (atsisluoksniavimo) pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktą kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 125–127). Po eismo įvykio nukentėjusysis gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, Šiaulių ligoninėje, Naujosios Akmenės ligoninėje, A. K. nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. nustatyta 50 procentų netekto darbingumo (2 tomas, b. l. 190).

Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo L. S. veiksmų nukentėjusysis A. K. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, judėjimo, darbo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamojo amžių, darbingumą, turtinę ir šeimyninę padėtį (darbingas, vykdantis individualią veiklą) teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo A. K. prašoma 20 000 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl ją mažina iki 10 000 Eur.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), arba Biurui ar Biuro atstovui.

Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nukentėjusiajam A. K. jau yra sumokėjęs 5 000 Eur, todėl likusi 5 000 Eur neturtinės žalos dalis, priteistina iš kaltinamojo L. S.. Kaltinamajam išaiškintina, jog vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. priteistą sumą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, antstolio prašyti priteistos sumos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui dėl svarbių priežasčių. Antstolis įvertinęs nuteistojo nurodytas aplinkybes ir, esant pagrindui, dėl priteistos sumos išieškojimo išdėstymo gali kreiptis į teismą.

Nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo – 32 032 Eur negautų pajamų, paliktina nenagrinėta, civiliniam ieškovui išaiškinta teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė 2018 m. spalio 17 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-6237, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. K. sudaro 299 Eur (3 tomas, b. l. 87).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nuteistojo amžių, turtinę padėtį – dirbantis, nėra pagrindo mažinti atstovavimo išlaidų ir jos turi būti visos priteistos iš kaltinamojo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 69–70).

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 2017 m. balandžio 2 d. savanoriško daiktų pateikimo metu L. S. pateikti: džinsinės kelnės, megztinis (1 tomas, b. l. 59–63); A. S. pateikti: striukė, sportinės kelnės, sportinis bliuzonas (1 tomas, b. l. 64–69); R. K. pateikti: striukė, sportinės kelnės, sportinis bliuzonas (1 tomas, b. l. 70–75), 2017 m. balandžio 2 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu buvo pateikti: D. J.: striukė, sportinės kelnės, sportinis bliuzonas; A. K.: striukė, sportinės kelnės, suplėšytas bliuzonas, suplėšyti marškinėliai, apatinės kelnaitės, kojinės, avalynė (1 tomas, b. l. 76–87), 2018 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ir kvitais Nr. 0001370, Nr. 0001372, Nr. 0001371 perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkams;

–2017 m. balandžio 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimti: sportinis pusbatis, mikrodalelės nuo sėdynių (3 vokai), audinio dalys nuo sėdynių (4 vokai), audinio dalis nuo automobilio lubų (1 vokas), rusvos spalvos ėminiai, nuoplovos (4 vokai), bėgių svirties rankena, mobilaus ryšio telefonas su įkrovikliu, magnetolos priekinė dalis, 2018 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ir kvitu Nr. 0001369 perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (1 tomas, b. l. 30–43);

–Transporto priemonės Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas H 033032, esantį voke, prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir L. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, L. S. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams, vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir valstybės naudai konfiskuoti automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas JMBMNCJ1ATU032701, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam L. S. paskirtą kardomąją priemonę – 2017 gegužės 16 d. nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

2017 m. balandžio 2 d. savanoriško daiktų pateikimo metu L. S. pateiktus: džinsines kelnes, megztinį (1 tomas, b. l. 59–63); A. S. pateiktus: striukę, sportines kelnes, sportinį bliuzoną (1 tomas, b. l. 64–69); R. K. pateiktus: striukę, sportines kelnes, sportinį bliuzoną (1 tomas, b. l. 70–75), 2017 m. balandžio 2 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateiktus: D. J.: striukę, sportines kelnes, sportinį bliuzoną; A. K.: striukę, sportines kelnes, bliuzoną, marškinėlius, apatines kelnaites, kojines, avalynę (1 tomas, b. l. 76–87), 2018 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ir kvitais Nr. 0001369, Nr. 0001370, Nr. 0001372, Nr. 0001371 perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, grąžintini savininkams;

2017 m. balandžio 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtus: sportinį pusbatį, mikrodaleles nuo sėdynių (3 vokai), audinio dalis nuo sėdynių (4 vokai), audinio dalis nuo automobilio lubų (1 vokas), rusvos spalvos ėminius, nuoplovas (4 vokai), bėgių svirties rankeną, mobilaus ryšio telefoną su įkrovikliu, magnetolos priekinę dalį, 2018 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ir kvitu Nr. 0001369 perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, sunaikinti kaip menkaverčius;

transporto priemonės Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą H 033032, esantį voke, prie bylos 2 tomo galinio viršelio, perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Civilinio ieškovo A. K. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir iš L. S. A. K. priteisti 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. K. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Civiliniam ieškovui išaiškinti teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Iš L. S. valstybei priteisti 299 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.