- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- A-146-665-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00796-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos kriminalinės policijos biurui
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėja A. Z. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1-4), kuriame prašė panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2012 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 38-TE-37 (toliau – ir Įsakymas Nr. 38-TE-37), kuriuo pareiškėjai A. Z., Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir Biuras) Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajai tyrėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad nuo 2003 m. gegužės 1 d. dirbo Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Biuro NT 3-oji valdyba) vyriausiosios tyrėjos pareigose. Skundžiamas Įsakymas Nr. 38-TE-37 buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsniu ir remiantis Biuro NT 3-iosios valdybos l. e. viršininko pareigas M. S. (toliau – ir Tikrintojas) 2012 m. sausio 31 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 38-IS-11 (toliau – ir Išvada Nr. 38-IS-11), kuri pareiškėjai pateikta susipažinti 2012 m. vasario 2 d. Išvadoje Nr. 38-IS-11 buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo neskelbtini duomenys. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka) 16.4 punktu, pareiškėja 2012 m. vasario 8 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Biuro viršininką, prašydama įvertinti Tikrintojo veiksmus, tačiau į jos pranešimą nebuvo reaguota. Tikrintojas Išvadoje Nr.38-IS-11 be prokuroro leidimo išdėstė ikiteisminio tyrimo neskelbtinus duomenis apie tiriamas, taip pat ištirtas, tačiau teismo neišnagrinėtas baudžiamąsias bylas (cituojami proceso dokumentai ir specialistų išvadų ištraukos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir su jomis susijusius asmenis, žalos dydžius; pateikiami duomenys apie atliktus ir planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jų atlikimo datas; atskleidžiami proceso dalyvių asmens duomenys ir kt.). Pareiškėja 2012 m. vasario 21 d. raštu Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikė prašymą, kuriame prašė įvertinti nurodytus Tikrintojo veiksmus, tačiau atsakymo negavo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šiuos savo argumentus pareiškėja grindė Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. I-86 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 33 punktu, nustatančiu, kad prokuroras turi teisę iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris pažeidė BPK reikalavimus, taip pat rėmėsi Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punkto nuostata, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama gavus prokuroro nutarimą iškelti drausmės bylą apie galimą pareigūno padarytą nusižengimą. Šiuose teisės aktuose aiškiai nurodytos sąlygos, pagrindai ir tvarka, kuria prokuroras inicijuoja tarnybinį patikrinimą ikiteisminio tyrimo pareigūno atžvilgiu - priima nutarimą iškelti drausmės bylą dėl BPK reikalavimų pažeidimų. Pareiškėja nesutiko su Išvadoje Nr. 38-IS-11 pateiktu Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punkto aiškinimu, taip pat Išvados Nr. 38-IS-11 teiginiais dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. P. (toliau – ir Prokuroras) 2011 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 17.2-23899 (toliau – ir Raštas Nr. 17.2-23899) Biuro NT 3-iajai valdybai pateikimo tikslo. Šio Rašto tikslas - paspartinti ikiteisminio tyrimo eigą, o ne inicijuoti drausmės bylos iškėlimą pareiškėjai, kas nepagrįstai nurodoma Išvadoje Nr. 38-IS-11. Pareiškėja akcentavo, kad Prokuroras, kuris organizuoja ir vadovauja baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui, jokių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nenustatė ir drausmės bylos jai neiškėlė.
Pareiškėja paaiškino, kad 2009 metais baudžiamosios bylos dėl VšĮ VEKS veiklos tyrimas pavestas vyriausiajai tyrėjai Ž. P., kuri atrinko buhalterinės apskaitos dokumentus ir pateikė juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialistams ištirti bei išvadai parengti. Tikėtina, kad specialistams buvo pateikti netinkamai atrinkti ir ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nes pareiškėjai pavestos ištirti FNTT specialistų išvados buvo spontaniškos, nenuoseklios, nepilnos, neaiškios, jų teiginiai dubliavosi. Pareiškėja ir dar septyni tyrėjai tiria atskirus epizodus, o už visos bylos tyrimą atsakinga minėta pareigūnė. Įtariamųjų šioje baudžiamojoje byloje nėra, ikiteisminis tyrimas tęsiasi.
Pareiškėja neneigė, kad 2011 m. lapkričio mėnesį teikdama ataskaitą Prokurorui prie jos pridėjo toje pačioje tyrimo grupėje dirbančio tyrėjo atliktų proceso veiksmų dokumentų kopijas, kadangi jos ir kito tyrėjo tiriamose specialistų išvadose esantys teiginiai daugelyje vietų dubliavosi. Apie šį faktą pareiškėja tinkamai ir laiku informavo savo vadovus, gavo jų pritarimą. Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodoma, kad pareiškėja pridėjo prie savo ataskaitos kito tyrėjo atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų dokumentų kopijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Įstatymai nedraudžia naudoti dokumentų kopijas tos pačios bylos skirtinguose epizoduose.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad pagal Rekomendacijų 7.2 punktą ji derino su Prokuroru jai pavestų baudžiamosios bylos epizodų tyrimo eigą. Rekomendacijų 20.1 ir 25 punktuose numatytų nurodymų tiesiogiai iš Prokuroro ar pateiktų per Biuro viršininką negavo. Pareiškėja Biuro l. e. p. viršininko M. S. prašymu pateikė jam baudžiamosios bylos tiriamų epizodų planą, kuriame išdėstė visus atliktus bei planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. M. S. pareiškėjos suplanuotus atlikti ir dar neatliktus tyrimo veiksmus nepagrįstai įvertino kaip tarnybinį pažeidimą, neatsižvelgdamas į tai, kad bylos tyrimas tęsiasi. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes pareiškėja teigė, kad laikinai einantis Biuro viršininko pareigas M. S., kuris pats yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių padalinio pareigūnų darbo organizavimą, turėdamas visas BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno teises ir pareigas, Išvadoje Nr. 38-IS-11 konstatavęs, kad pareiškėja pažeidė BPK normas, iš tiesų pats ignoravo BPK bei kitų teisės aktų reikalavimus ir viršijo jam suteiktus tarnybinius įgaliojimus. Tai, pareiškėjos nuomone, pasireiškė tuo, kad Išvadoje Nr. 38-IS-11 savo iniciatyva nepagrįstai vadovavosi Rekomendacijų nuostatomis, kurios reglamentuoja tik prokuroro įgaliojimus ikiteisminio tyrimo pareigūnų atžvilgiu, neteisėtai pasinaudojo prokurorui suteiktais įgaliojimais ir dėl to pareiškėjai nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
Tarnybinio tyrimo išvada yra paremta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri negali būti atskleista tretiesiems asmenims, todėl pareiškėja teigė negalėjusi turėti atstovą (advokatą), tokiu būdu buvo suvaržytos jos teisės ir pažeistos Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 16.3 ir 37 punktų nuostatos. Remdamasi tais pačiais argumentais pareiškėja teigė negalinti turėti atstovą ir administracinėje byloje
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 17-20) atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad tarnybinis patikrinimas ikiteisminio tyrimo pareigūno atžvilgiu dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo gali būti pradėtas tik pagal prokuroro nutarimą iškelti drausmės bylą. Rėmėsi Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punktu, kuris numato, kad tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas pagal asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Atsakovo nuomone, Rekomendacijų 33 punktas nedraudžia ikiteisminio tyrimo įstaigai pradėti tarnybinį patikrinimą, o tik nurodo, kad prokuroras turi teisę iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris pažeidė BPK reikalavimus.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 buvo aprašytas vyriausiosios tyrėjos A. Z. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00081-08, nurodant gautų specialisto išvadų turinį, jos atliktus procesinius veiksmus bei veiksmus, kuriuos pareiškėja turėjo atlikti, taip pat paminėti kiti pareiškėjos žinioje esantys ir buvę ikiteisminiai tyrimai (Nr.64-1-01056-09, 01-2-00035, 38-1-00022, 38-1-00017-11) nurodant tik jų numerius, atliktų procesinių veiksmų kiekius bei datas. Baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 duomenys tarnybinio patikrinimo metu ir surašant Išvadą Nr.38-IS-11 buvo naudoti gavus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. P. leidimą. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2012 m. vasario 22 d. raštu Nr. 38-S-379 atsakant į pareiškėjos 2012 m. vasario 8 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo Išvadoje Nr. 38-IS-11. Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimą reglamentuoja 2011 m. vasario 10 d. ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijos Nr. I-48, kurių 5 punkte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas – informacijos, esančios ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atskleidimas visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme. Išvada Nr.38-IS-11 nebuvo skelbiama viešai, su ja susipažino tikrinamas asmuo – A. Z., taip pat asmenys, kuriems leidžiama susipažinti pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką.
Dėl pareiškėjos skundo teiginių, esą FNTT specialistams buvo netinkamai pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, o specialistų išvados buvo spontaniškos, nenuoseklios, nepilnos, neaiškios, jų teiginiai dubliavosi, atsakovas pažymėjo, kad šis klausimas išnagrinėtas Išvadoje Nr. 38-IS-11. Specialistų išvadų kokybė kitiems tyrėjams nesutrukdė atlikti jose nustatytų pažeidimų tyrimą bei persiųsti medžiagą prokurorui. Teigė, kad pareiškėjos aukšta kvalifikacija ir ilgametė patirtis bei kompetencija leido jai savarankiškai organizuoti darbą ikiteisminiame tyrime. Tyrėjų A. Z. ir E. M. darbas dubliavosi tik pagal vieną sutartį (2008 m. balandžio 25 d. Nr. T/08/32), tačiau tirdama pažeidimą pareiškėja atliko tik vieną veiksmą – 2011 m. spalio 6 d. liudytojo A. B. apklausą, o kitas tyrėjas jau buvo atlikęs 15 liudytojų apklausas.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta, kad pareiškėjos teiginiai, jog leidus vadovui ji prie ataskaitos pridėjo kito tyrėjo surašytų procesinių dokumentų kopijas, nėra tarnybinio patikrinimo objektas. Išvadoje nebuvo konstatuota, kad šiais veiksmais pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.
Dėl pareiškėjos paaiškinimų, kad Tikrintojas pareiškėjos suplanuotus atlikti ir dar neatliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus nepagrįstai įvertino kaip pažeidimą, neatsižvelgė, kad bylos tyrimas tęsiasi, paaiškino, kad Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta, jog A. Z. 2011 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu buvo pavesta surašyti ir pateikti iki 2011 m. lapkričio 14 d. ataskaitą apie pareiškėjos atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08. Pareiškėja ataskaitą pateikė pavėluotai 2011 m. lapkričio 21 d., ataskaita buvo neišsami, didžioji jos dalis buvo nukopijuota nuo 2011 m. spalio 3 d. ataskaitos, kurią pareiškėja 2011 m. lapkričio mėnesį pateikė Prokurorui, dauguma ataskaitoje nurodytų veiksmų, buvo atlikti ne A. Z., o kito tyrimo grupės vyriausiojo tyrėjo (E. M.). Pareiškėjai buvo pateiktos pastabos dėl ataskaitos neišsamumo, paviršutiniškumo. 2011 m. gruodžio 6 d. A. Z. pateikė papildytą ataskaitą. Pareiškėja pažeidė Rekomendacijų 37.6, 38 punktų reikalavimus. Pareiškėjos teiginiai, esą Biuro l. e. Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos viršininko pareigas M. S. nepagrįstai rėmėsi Rekomendacijomis, atmestini, nes Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti norminiai teisės aktai yra privalomi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu (t. III, b. l. 86-97) pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad pareiškėja atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas. Biuro viršininko 2012 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 38-TE-37, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsniu ir remiantis 2012 m. sausio 31 d. Išvada Nr. 38-IS-11, A. Z. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (t. I, b. l. 5). Tarnybinio nusižengimo sudėtis atskleista Išvadoje Nr. 38-IS-11 (t. I, b. l. 28-41).
Tarnybinių nuobaudų skyrimą policijos pareigūnams reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 26 straipsnis reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes Prokuroras 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr.17.2-23899 (t. I, b. l. 21-22), adresuotu Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iajai valdybai, pareiškėjai neiškėlė drausminės bylos. Išnagrinėjęs Rašto Nr.17.2-23899 turinį, teismas nustatė, kad jame nurodytos bendro pobūdžio aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo, pradėto 2008 m. birželio 12 d. , užsitęsusio tyrimo. Dalis Rašto Nr.17.2-23899 skirta tyrėjos A. Z. darbui. Nurodyta, kad tyrėja daugiau kaip vienerius metus atlieka baudžiamojoje byloje projekto „Ledo misterija“ tyrimą, tačiau tyrimas nebaigtas; tyrėja 2011 m. lapkričio mėnesį pateikė ataskaitą apie jos atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nurodyto projekto, taip pat pagal kitas 4 finansavimo sutartis, tačiau susipažinus su ataskaita paaiškėjo, kad dalis A. Z. surašytų ir jos atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų yra atlikti ne pačios A. Z., o kito tyrėjo; FNTT specialistų išvadose nurodytų dėl šių sutarčių sudarymo ir vykdymo padarytų pažeidimų tyrimas iki 2011 m. gruodžio 12 d. taip pat nebaigtas, neatlikti būtini tyrimo veiksmai, nepateiktas tolimesnio tyrimo planas; pareiškėja tiria ir kitų sutarčių vykdymą, tačiau apie tyrimo rezultatus ataskaita nepateikta. Minėtame Prokuroro rašte nurodyta, kad dėl išvardytų priežasčių būtina įvertinti vyriausiosios tyrėjos A. Z. atliktus tyrimo veiksmus pagal jai paskirtas tirti sutartis; įvertinti šiai baudžiamajai bylai tirti nustatytą terminą ir skirti ypatingą dėmesį nurodytoms sutartims tirti, spręsti dėl pareiškėjai skirtų darbų perdavimo kitiems tyrimą atliekančios grupės tyrėjams. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 3 dalimi ir 176 straipsniu, Rašto Nr.17.2-23899 dėl ikiteisminio tyrimo eigos 1 punktu nurodė ikiteisminio tyrimo metu iki byloje nustatyto termino atlikti 2011 m. gruodžio 12 d. bylos aptarimo metu įvardytų projektų tyrimą atliekant būtinus procesinius veiksmus bei pateikti ataskaitas procesiniams sprendimams priimti; 2-u punktu nurodė įvertinti vyriausiosios tyrėjos A. Z. atliktus dėl jai pavestų ištirti bylos epizodų ikiteisminio tyrimo veiksmus; 3-iu punktu nurodė iki 2012 m. sausio 10 d. pateikti tolimesnio tyrimo baudžiamojoje byloje planą ir jį aptarti su prokuroru. Gavus Prokuroro Raštą Nr.17.2-23899, 2012 m. sausio 6 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 38-PR3-3 (t. I, b. l. 23-24), kurį pasirašė tarnybinį patikrinimą atliekančio padalinio vadovas M. S.. Į bylą pateiktas Biuro viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas, kuriuo M. S. pavesta eiti Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos viršininko pareigas (t. II, b. l. 178). Tai reiškia, kad surašant tarnybini pranešimą M. S. buvo pareiškėjos vadovas. Ši aplinkybė nėra svarbi, nes tarnybinis tyrimas pradėtas Biuro viršininko pavedimu: Biuro viršininkas 2011 m. gruodžio 19 d. rezoliucija Prokuroro Rašte Nr.17.2-23899 nurodė Biuro viršininko pavaduotojai J. I. organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą, o ji tą pačią dieną rezoliucija minėtame rašte pavedė M. S. atlikti tarnybinį patikrinimą (t. I, b. l. 21-22). Šiuo atveju Biuro vadovas ir jo pavaduotoja veikė pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punkto nuostatas ir jų nepažeidė. Pranešime nurodyta, kad pagal Prokuroro Raštą Nr.17.2-23899 Biuro viršininko 2011 m. gruodžio 19 d. pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08. Tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo procedūrą pradėjo Biuro viršininkas. Pareiškėja, susipažinusi su pranešimu, 2012 m. sausio 6 d. surašė prieštaravimą, kuriame nurodė, kad Prokuroras jai neiškėlė drausmės bylos, todėl tarnybinis patikrinimas jos atžvilgiu pradėtas nepagrįstai (t. I, b. l. 25). 2012 m. sausio 11 d., pareiškėja surašė paaiškinimą Biuro viršininkui (t. I, b. l. 26). Teismas vertino, kad aplinkybė, jog Prokuroras pareiškėjai neiškėlė drausmės bylos, yra teisiškai nereikšminga. Rekomendacijų 33 punkte nustatyta prokuroro teisė iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris pažeidė BPK reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad tik tokiu būdu gali būti pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Prokuroras gali iškelti tokią bylą, tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras negali pranešti apie, jo manymu, padarytą tarnybinį nusižengimą, kai pažeidžiamos ne tik BPK normos, bet ir kai netinkamai atliekamos pareigūno pareigybės aprašyme nurodytos jo pareigos. Toks pranešimas (kaip ir bet kuris kitas) įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Šią išvadą teismas pagrindė Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punktu, kuris nustato, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Išvadoje Nr. 38-IS-11 šis Tvarkos punktas pagrįstai nurodytas atsakant į pareiškėjos paaiškinimus, kad jai nėra iškelta drausmės byla.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentus dėl pradėtos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros neteisėtumo, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos vertinant Įsakymo Nr. 38-TE-37 teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 20 punkto nuostatas, tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą pagal šiame punkte nustatytus reikalavimus. 2012 m. sausio 31 d. Išvadoje Nr. 38-IS-11 (t. I, b. l. 28-41), kurią tą pačią dieną išvadą patvirtino Biuro viršininkas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 (taip vadinamos VEKS bylos) ikiteisminio tyrimo aplinkybės, t. y. Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-ios valdybos organizaciniai veiksmai paskirstant bylos epizodus tyrėjams ir kt. Nurodyta, kad baudžiamosios bylos epizodai buvo paskirstyti tyrėjams (buvo sudaryta tyrėjų grupė), atsižvelgiant į tiriamas finansavimo sutartis bei projektus, kuriems įgyvendinti šios sutartys buvo sudarytos; tyrėjams buvo paskirstytos šias sutartis tyrusių specialistų išvados, iš kurių buvo galimybė nustatyti, kokie tyrimo veiksmai atliktini. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės matėsi iš Išvados Nr. 38-IS-11, o taip pat buvo nustatytos teismui apklausus byloje liudytojais kitus šioje byloje dirbančius tyrėjus. Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta, kokių sutarčių tyrimas ir kada buvo pavestas A. Z., kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo būtina atlikti ir kokius veiksmus ji atliko. Pareiškėja neneigė nė vieno Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyto atvejo ir neteigė, kad nurodyto epizodo tyrimas jai nebuvo pavestas, kad ji atliko daugiau ikiteisminio tyrimo veiksmų, nė nurodyta ar kad Išvadoje nurodytų veiksmų nereikėjo atlikti, tačiau aiškino, kad dėl didelio užimtumo, laiko stokos (sirgo, atostogavo, turėjo kitų bylų) šių epizodų tyrimas tęsėsi apie metus. Pareiškėja teigė, kad tokio pobūdžio bylai tai yra normalu, byla nebaigta. Pareiškėja nevisiškai sutiko ir su pavedimų jai davimo datomis ir teigė, kad gavus specialisto išvadą dar negalima pradėti ikiteisminio tyrimo, nes būtina gauti papildomus dokumentus, kuriuos ji gaudavo vėliau nė specialisto išvadą.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08 ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. birželio 12 d. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos kuriant internetines svetaines, taip pat dėl projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vidaus audito metu nustatytų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus, tvarkant buhalterinę apskaitą, panaudojant pinigines lėšas, planuojant ir apskaitant materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl galimo didelės vertės turto pasisavinimo. Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-ios valdybos viršininkė 2009 m. rugpjūčio 6 d. šiai bylai tirti sudarė tyrimo grupę, kurios sudėtis keitėsi. Į šios grupės sudėtį buvo įtraukta A. Z., kuriai 2010 m. spalio 21 d. buvo pavesta atlikti specialisto išvadoje Nr. 5-1/48 nustatytų pažeidimų tyrimą. 2011 m. sausio mėnesį pareiškėjai papildomai pavesta atlikti 2010 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/152 nustatytų pažeidimų tyrimą pagal joje tirtas finansavimo sutartis.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 analizuojami visi minėtose specialistų išvadose nurodyti pažeidimai pagal tirtas sutartis nurodant ką pareiškėja privalėjo tirti pagal atitinkamas sutartis. Pavyzdžiui, pirmajame aprašytame baudžiamosios bylos epizode pateikiamos ištraukos iš specialisto išvados Nr. 5-1/48 dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. finansavimo sutarties Nr. T-/08/77 ir nurodoma, kad reikėjo apklausti asmenis, kurie pasirašė sutartis, darbų priėmimo - perdavimo dokumentus, t.y. apklausti VEKS darbuotojus, kurie pasirašė Kultūros ministerijai pateiktose deklaracijose; nustatyti, kur buvo panaudoti 12 164,71 Lt, kas pasirašinėjo išlaidavimo dokumentus; nustatyti, kur buvo panaudoti nepagrįsti apskaitos dokumentais 1735,98 Lt; apklausti VEKS darbuotojus ir autorius dėl sutarties sąlygų vykdymo. Toliau Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyti A. Z. atlikti veiksmai, jų atlikimo datos 2011 metų birželio – gruodžio mėnesiais. Šios datos yra reikšmingos nustatant tęstinio nusižengimo padarymo laiką, kas svarbu atsižvelgiant į Statuto 26 straipsnio 3 dalies nuostatas. Išvadoje Nr. 38-IS-11 pagal kiekvieną aprašytą epizodą yra galimybė nustatyti, kada pareiškėja turėjo atlikti veiksmus, kurių ji neatliko – daugeliu atvejų tai laikotarpis nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio. Bet kuriuo atveju, kai Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodoma, kad nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d. A. Z. neatliko nė vieno procesinio veiksmo (epizodas pagal VEKS ir Vilniaus savivaldybės 2007 m. kovo 1 d. finansavimo sutartį Nr. A72-139), teismas vertino, kad nusižengimo padarymo data negalėjo būti ankstesnė nė 2011 m. vasario 10 d. Tačiau Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodytas periodas apima ir laikotarpį po 2011 m. vasario 10 d. Taip pat yra ir kituose epizoduose. Toliau Išvada Nr. 38-IS-11 dėstoma tokiu pačiu principu: nurodomi pagal atskiras finansavimo sutartis priklausantys atlikti veiksmai (pažeidimai užfiksuoti specialistų išvadose) bei pareiškėjos atlikti veiksmai arba tai, kad pareiškėja neatliko nė vieno veiksmo. Iš šio aprašymo teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja visais nurodytais atvejais atliko ne visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba neatliko pagal atskirus epizodus nė vieno veiksmo. Pareiškėja neginčijo nė vieno Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyto atvejo, neaiškino, kodėl ji neatliko joje nurodytų ikiteisminio tyrimo veiksmų iki to momento, kai tyrimas buvo perduotas kitam tyrėjui, tik bendrais bruožais nurodė, kad tyrė ir kitas bylas, sirgo, atostogavo, t. y. dėl didelio užimtumo ir laiko stokos negalėjo atlikti visų būtinų veiksmų. Pareiškėja neaiškino, kad, jos manymu, Išvadoje Nr.38-IS-11 nurodyti būtini atlikti tyrimo veiksmai visais atvejais ar atskirais atvejais buvo nereikalingi.
Pareiškėja iš dalies rėmėsi tuo, kad ji bijo atskleisti baudžiamosios bylos tyrimo duomenis, tačiau pareiškėja 2012 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į Prokurorą (t. I, b. l. 87-88) ir nurodė, kokių duomenų iš baudžiamosios bylos jai reikia nagrinėjant šią administracinę bylą. Prokuroras 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr.17.2-9985 (t. I, b. l. 96) pareiškėjai leido panaudoti jos prašomus duomenis nagrinėjant šią bylą. Taigi bylą nagrinėjant teisme pareiškėja turėjo galimybę teikti įrodymus dėl Išvadoje Nr.38-IS-11 nurodytų faktų, aplinkybių, išvadų. Pareiškėja pati pasirinko, kokią baudžiamosios bylos medžiagą jai reikia panaudoti gynybai. Pareiškėja galėjo panaudoti ir tą medžiagą, kuri detaliai aprašyta Išvadoje Nr. 38-IS-11. Pareiškėjai jos prašoma informacija buvo pateikta Biuro NT 3-iosios valdybos 2012 m. gegužės 4 d. raštu Nr.38-2-S-2273 (t. I, b. l. 115). Į bylą buvo pateikta FNTT specialisto 2010 m. balandžio 15 d. išvada Nr. 5-1/48 (t. III, b. l. 18-82), kiti baudžiamosios bylos dokumentai (t. III, b. l. 8-17). Atsakovas neprašė neteikti tos medžiagos susipažinti ir kopijuoti, todėl pareiškėja turėjo galimybių įrodyti, jeigu to siektų, kad Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyti jos neatlikti būtini atlikti veiksmai neturėjo būti atlikti, ar buvo netikslinga juos atlikti. Pareiškėja galėjo prašyti teismo ar Prokuroro pateikti įrodymus iš baudžiamosios bylos, kuriais ji norėtų remtis įrodinėdama, kad Išvadoje Nr.38-IS-11 nepagrįstai nurodomi jos neatlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau to nedarė. Pareiškėja tik bendrais bruožais aiškino, kad specialistų išvados buvo nekokybiškos, kad jiems buvo pateikta netinkama tyrimo medžiaga. Tačiau kitiems tyrėjams nei specialistų išvados, nei tiriamų sutarčių duomenys nesutrukdė atlikti jiems pavestų epizodų tyrimą. Pareiškėja tokio pobūdžio įrodymų neteikė, o savo veiklą teisino dideliu užimtumu, tuo, kad byla iki šiol nebaigta, kad niekam nėra pareikšti įtarimai, o pagal ištirtus epizodus priimami sprendimai nutraukti tyrimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismui nekilo abejonių, kad Išvadoje Nr.38-IS-11 pagrįstai nurodyta kokius procesinius veiksmus pareiškėja privalėjo atlikti pagal turimą medžiagą, kokius ji atliko ir kokių neatliko per vienerius metus iki nuobaudos paskyrimo.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta, kad 2012 m. sausio mėnesį pareiškėja pateikė planą pagal 2007 m. kovo 1 d. finansavimo sutartį Nr. A72-139, šis planas cituojamas, juo planuota apklausti 16 liudytojų ir gauti VšĮ VEKS 2007 m. apskaitos tvarkymo politiką. Nurodyta, kad pagal šį planą įvykdytas tik 1-as punktas (surašant planą 2011 m. gruodžio 29 d. nurodyta liudytoja buvo apklausta). Tai vienas iš paskutinių epizodų, kurio pareiškėja taip pat nenuginčijo.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta, kad pareiškėjai 2011 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu buvo pavesta surašyti ir pateikti iki 2011 m. lapkričio 14 d. ataskaitą apie jos atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr.10-9-00081-08. Pareiškėja nurodyto fakto neginčijo. Pareiškėja ataskaitą pateikė pavėluotai – 2011 m. lapkričio 21 d. Ši ataskaita buvo neišsami, didžioji jos dalis nukopijuota nuo 2011 m. spalio 3 d. ataskaitos, šią ataskaitą pareiškėja 2011 m. lapkričio mėnesį pateikė Prokurorui. Dauguma veiksmų, nurodytų ataskaitoje, buvo atlikti ne pareiškėjos, o kito toje tyrimo grupės tyrėjo (E. M.). Gavusi pastabų dėl ataskaitos neišsamumo, paviršutiniškumo, pareiškėja 2011 m. gruodžio 6 d. pateikė papildytą ataskaitą. Pareiškėja teismui nepateikė jokių konkrečių prieštaravimų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl ataskaitos netinkamo ir ne laiku pateikimo prokurorui, pateikė tik abstrakčius paaiškinimus, kad ataskaitose leidžiama panaudoti kitų tyrėjų medžiagą ir jos teikiamos papildant ankstesnes, kad prokuroras jai jokių pretenzijų dėl šios ataskaitos neišsakė ir pan. Tačiau Išvadoje Nr.38-IS-11 aprašytas faktas patvirtina, kad pavedimas buvo vykdomas netinkamai, dėl to Prokurorui teko grąžinti ataskaitą taisyti.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 aprašytas pareiškėjos 2012 m. sausio 13 d. paaiškinimas. Kvalifikuojant nusižengimą cituojami BPK straipsniai, kurie įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus siekti, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau (BPK 2 straipsnis ir 176 straipsnio 1 dalis), nurodyta, kad BPK 1 ir 18 straipsniuose nustatytas reikalavimas dėl išsamaus proceso (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P11-185/2007), taip pat nurodytas BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas, reikalaujantis atlikti būtinus proceso veiksmus. Dėl šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo nurodyta, kad tie patys reikalavimai yra Biuro viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 38-V-112 patvirtinto vyriausiosios tyrėjos A. Z. pareigybės aprašymo 5 punkte. Nors šis pareigybės aprašymas negaliojo per visą Išvadoje Nr. 38-IS-11 aprašytų nusižengimų (pareigų neatlikimo, netinkamo atlikimo) laikotarpį, tačiau įsigaliojus, jo nuostatos turėjo būti vykdomos, t. y. buvo būtina siekti atlikti tiriamoje byloje procesinius veiksmus, kurie leistų perduoti baigtą tyrimą prokurorui sprendimui priimti – tai nebuvo padaryta.
Dėl pareigų neatlikimo ir netinkamo atlikimo Išvadoje Nr. 38-IS-11 remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje byloje Nr. 2K-1999/2009 pateiktu šios sąvokos apibrėžimu. Įvertinta aplinkybė, kada pareiškėja 2010-2011 metais buvo atostogose pažymint, kad ji žinojo iš anksto apie suplanuotas atostogas, todėl galėjo racionaliai planuoti darbą. Nurodyta, kad pareiškėja nesiėmė priemonių, kad tyrimas būtų atliktas planingai, t. y. nesudarė detalaus tyrimo plano, nenumatė būtinų atlikti procesinių veiksmų ir jų atlikimo terminų, nesiėmė priemonių, kad tyrimas būtų atliekamas kryptingai, neatliko proceso veiksmų, kurių pagalba būtų galima nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes, nesiėmė priemonių, kad tyrimas būtų atliekamas per trumpiausią laiką. Tokią išvadą patvirtina Išvadoje Nr.38-IS-11 išdėstyti faktai ir vertinimai pagal baudžiamosios bylos medžiagą.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 taip pat nurodytas faktas dėl netinkamos ataskaitos pateikimo Prokurorui ir kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Rekomendacijų 37.6, 38 punktų reikalavimus, tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėją minėtų nuostatų nepažeidė. Rekomendacijų 37 punkte nustatyti reikalavimai ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovui veikti pagal savo kompetenciją. Rekomendacijų 37.6 punkte pareiškėjai jokios pareigos nenustatytos ir jokios teisės nesuteiktos. Tas pats pasakytina apie Rekomendacijų 38 punkto nuostatas. Jos, kaip ir 37 punktas, skirtos ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo teisėms ir pareigoms, o 38 punktas tik suteikia teisę pareigūnui, kuris nesutinka su vadovo nurodymais ir pavedimais, ne proceso tvarka tokius nurodymus skųsti tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Nurodyti punktai Išvadoje Nr. 38-IS-11 pateikti ne taip, kaip jie surašyti Rekomendacijose.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta, kad dėl pareiškėjos netinkamo pareigų atlikimo kilo neigiamos pasekmės – baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08 nebuvo per trumpiausią laiką atliktas išsamus tyrimas, atskleista nusikalstama veika, nustatyti tokias veikas padarę asmenys. Pareiškėja teigė, kad byloje iki šiol nėra nustatytas nė vienas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, ir ji negali būti viena kalta dėl visos baudžiamosios bylos tyrimo. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 38-IS-11 aptartas tik pareiškėjai pavestų tirti epizodų tyrimas. Vėliau tyrimas (dalis bylos) buvo perduotas kitiems tyrėjams ir užbaigtas prokuroro nutarimu (tai patvirtino teisme apklausti liudytojai). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėja kaltinama padariusi tarnybinį nusižengimą tik jai pavesto tyrimo apimtyje ir tyrimas nebuvo užbaigtas iki datos, kai pareiškėjai reikėjo atsiskaityti Prokurorui apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Visi neatlikti veiksmai pagal atskirus epizodus Išvadoje Nr. 38-IS-11 aptarti detaliai.
Teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi liudytojų, tos pačios tyrimo grupės tyrėjų E. M. ir Ž. P. parodymais. Liudytojas E. M. parodė, kad tyrimo grupės nariai kiekvienas turėjo savo darbo barą ir terminus, per kuriuos turėjo atlikti darbus, kad tyrimas buvo atliekamas pagal tyrėjams skirtas tirti specialistų išvadas, nes iš jų buvo galima nustatyti, kokius įrodymus reikia rinkti. Pagal tiriamus epizodus būdavo taip, kad atskiriems tyrėjams tą patį liudytoją tekdavo kviesti pakartotinai. Jeigu liudytojas buvo apklausiamas apie bendrus dalykus, tokio liudytojo parodymai galėjo būti dedami ir į kito epizodo tyrimą. Liudytojas parodė, kad pareiškėjos prašymu siuntė jai savo atliktų procesinių veiksmų sąrašą, kažkokius dokumentus, ar siuntė ataskaitą, neatsimena. Kiekvienas tyrėjas savo darbą planuoja pats, tačiau kartais tą planą reikia derinti su kitais tyrėjais, prokuroru, tai daroma, kai reikia prašyti pratęsti terminą. VEKS byloje nebuvo bendro procesinių veiksmų plano, bet buvo nurodytos bendros tyrimo kryptys. Terminus nustatinėjo prokuroras. Liudytoja Ž. P. parodė, kad ji dalyvavo VEKS bylos tyrimo grupėje, nebuvo paskirta pagrindine tyrėja. Visi tyrėjai prieš kiekvieną prašymą dėl termino pratęsimo turėjo surašyti ataskaitas, o liudytoja rašė bendrą ataskaitą. VEKS bylos tyrimas užsitęsė, dėl to buvo sudaryta tyrėjų grupė, išskiriami svarbesni epizodai. Baigti tirti epizodai perduodami prokurorui, kuris priima nutarimą. Byloje nėra nustatytas nė vienas baudžiamos veikos atvejis. Yra priimti sprendimai nutraukti bylą pagal atskirus epizodus. Liudytoja neprisiminė kada specialisto išvados buvo perduotos pareiškėjai, tačiau nurodė, kad specialisto išvada, kurią tyrė pareiškėja, su visais priedais jai turėjo būti perduota 2011 m. pradžioje (2010 m. apie lapkričio mėnesį buvo gauta specialisto išvada Nr. 5-1/48 be priedų). Prokuroras turėjo priekaištų dėl VEKS bylos tyrimo. Iš tyrėjų ataskaitų matyti, kokie veiksmai yra atlikti, kokie neatlikti, ar yra planas, ar jis tinkamai vykdomas. Teismas vertino, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog tyrėjams tinkamai tiriant pavestus epizodus, buvo galimybė užbaigti pavesto epizodo tyrimą ir perduoti medžiagą prokurorui galutiniam sprendimui priimti. Nustatė, kad 2011 m. pradžioje pareiškėja gavo visą tyrimui pradėti reikalingą medžiagą.
Teismas taip pat vertino, ar Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta informacija atitiko byloje esančius dokumentus. Teismas nevertino tų dokumentų, kurie susiję su pareiškėjos kreipimusi nurodant, kad M. S. tarnybinio patikrinimo metu neleistinai panaudojo ikiteisminio tyrimo duomenis, pažymėdamas, kad nes šis klausimas nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.
Nustatė, kad Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-ios valdybos viršininkės 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniu pranešimu Biuro vadovams pranešta, kad minėtos baudžiamosios bylos tyrimui sudaryta tyrimo grupė, į ją įeina A. Z. (t. I, b. l. 69). Biuro NT 3-ios valdybos viršininkės 2010 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu sudaryta tyrimo grupė minėtos baudžiamosios bylos tyrimui (t. I, b. l. 68), į grupę įėjo tyrėja A. Z. Byloje yra A. Z. 2011 m. spalio 3 d. ataskaita apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus (t. I, b. l. 44-49) ir 2011 m. lapkričio 16 d. ataskaita, kuri 2011 m. lapkričio 21 d. perduota Prokurorui (t. I, b. l. 51-62). Palyginęs šias ataskaitas, teismas nustatė, kad jos kartojasi. 2011 m. lapkričio 16 d. ataskaitoje tyrėjo E. M. sutikimu (E. M. 2012 m. sausio 31 d. paaiškinimas, t. I, b. l. 64) pareiškėja pasinaudojo E. M. ataskaitos duomenimis. Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodyta, kad šių dviejų tyrėjų veiksmai dubliuojasi tiriant 2008 m. balandžio 25 d. sutartį Nr. T/08/32. Pareiškėja šioje tyrimo dalyje atliko tik vieną veiksmą – apklausė liudytoją A. B. Tuo tarpu 2011 m. lapkričio 16 d. ataskaitoje atsiskaitant už šios sutarties tyrimą nurodytas tas faktas, kad tyrimas dubliuojasi, tačiau toliau aprašoma, kad buvo apklausti liudytojai, dėstomos nustatytos aplinkybės, nenurodant, ar tai pareiškėjos darbas, ar kito tyrėjo darbas. Ataskaitoje, nenurodydama, ar ji planuoja apklausti nurodytus liudytojus, ar neplanuoja. Pareiškėjos 2011 m. gruodžio 6 d. ataskaita (t. I, b. l. 104-112) patvirtina, kad pavedimas pateikti ataskaitą įvykdytas pavėluotai. Šie dokumentai patvirtino, kad dėl ataskaitos netinkamo pateikimo Išvadoje Nr. 38-IS-11 pagrįstai nurodyta, jog tokios ataskaitos pateikimas laikytinas netinkamu pareigų atlikimu. Ataskaita teikta jau esant naujam pareiškėjos pareigybės aprašymui, kurio 5 punkto pažeidimu ji kaltinama.
Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymas, patvirtintas 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 38-V-112 (t. I, b. l. 70-73), pareiškėjos pasirašytas 2011 m. rugpjūčio 3 d. Pareigybės aprašymo III skyriaus „Veiklos sritis“ 5 punkte nustatyta: „Ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas tinkamai vykdant baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus“. Pareiškėjos pareigų aprašymas buvo patvirtintas ir 2007 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 38-V-80 (t. II, b. l. 99-101). Pareigybės aprašymo 6 punkte pareiškėjai buvo nustatyta pareiga pagal kompetenciją atlikti labai sunkių ir sunkių, sukėlusių platų atgarsį visuomenėje, nusikalstamų veikų ir veikų, kurių tyrimą paveda atlikti generalinė prokuratūra, ikiteisminį tyrimą, vykdyti BK, BPK ir kitų teisės aktų reikalavimus. 16 punkte buvo nustatyta pareiga vykdyti vadovų pavedimus. Taigi ir iki pareigybės aprašymo pakeitimo 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu pareiškėja privalėjo vykdyti BPK nuostatas dėl proceso išsamumo, greito proceso principų įgyvendinimo, būtinų veiksmų atlikimo ir kt.
Byloje yra dokumentai apie pareiškėjos darbo krūvį (kitų bylų tyrimą) ir jos dirbtas dienas (t. II, b. l. 14 -15, 16, 22, 23, 24, 25 (jau po nuobaudos paskyrimo), 17, 18, 19, 20, 21, 26, 27, 34-38, 39-48, 52, 53, 54, 55, 56, 57, t. II, b. l. 102, 103 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsižvelgdamas į Statuto 26 straipsnio 3 dalyje nuostatą, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, nurodė, kad Išvadoje Nr. 38-IS-11 turėjo būti aiškiai apibrėžtas pareiškėjos netinkamo pareigų atlikimo laikotarpis. Nustatė, kad Išvadoje Nr. 38-IS-11 jis nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas ir tai yra Išvados trūkumas, tačiau šio trūkumo teismas nepripažino esminiu, nes iš pateiktų duomenų galima nustatyti aplaidaus pareigų atlikimo laikotarpį. Išvadoje Nr.38-IS-11 pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 20 punkto reikalavimus nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo. Tai reiškia, kad jeigu įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo priimtas 2012 m. vasario 10 d., tyrimo laikotarpis turėjo apimti periodą nuo 2011 m. vasario 11 d. iki nuobaudos paskyrimo dienos. Iš esmės pagal Išvadoje Nr. 38-IS-11 aprašytas faktines aplinkybes galima įvertinti, ar nuobauda paskirta už nusižengimus, padarytus šiuo laikotarpiu. Todėl ir pareiškėjos užimtumas, dirbtas laikas vertintinas tik nurodytu periodu. Pareiškėja buvo atostogose 2011 m. vasario 23 d., 2011 m. vasario 28 d., nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. birželio 10 d. (t. II b. l. 102), sirgo nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. liepos 5 d., nuo 2011 m. liepos 6 d. iki 2011 m. liepos 18 d. (t. II, b. l. 103). Taigi 2011 m. po vasario 11 d. buvo pakankami darbo dienų atlikti Išvadoje Nr.38-IS-11 nurodytus veiksmus VEKS byloje. Teismas dėl Išvadoje Nr.38-IS-11 aptartų kitose pareiškėjos tirtose bylose atliktų veiksmų konstatavo, kad tai nepatvirtino, jog pareiškėja neturėjo jokių galimybių atlikti Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodytus procesinius veiksmus.
Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjos užimtumo ir VEKS bylos tyrimo vilkinimo tinkamai pasisakyta Išvadoje Nr. 38-IS-11 (t. I, b. l. 40, antra pusė 2-a pastraipa), o taip pat nurodant, kad pareiškėja, planuodama atostogas, turėjo atsižvelgti į tai, kokius veiksmus ji privalo atlikti tirdama VEKS bylą ir tinkamai juos susiplanuoti. Pareiškėja nenuginčijo Išvados Nr. 38-IS-11, kad užimtumas negalėjo sutrukdyti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus VEKS byloje. Biuras teismui pateikė išrašą iš 2012 m. sausio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl Biuro 3-iosios valdybos darbo už 2011 metus (t. II, b. l. 169), iš kurio matyti, kad pareiškėja 2011 m. perdavė teismui 1 bylą, joje 12 veikų, 2 įtariamieji, 1 bylą nutraukė, likutis 2 bylos. Palyginus su kitais tyrėjais, tai nėra didžiausias darbo krūvis. Biuro 2012 m. sausio 19 d. vyko Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos ataskaitinis posėdis (posėdžio protokolas, t. II, b. l. 110-112), kuriame iš esmės 3-ios valdybos tyrėjų darbas įvertintas teigiamai, tačiau prie geriausiai dirbusių pareiškėja nebuvo paminėta.
Atsiliepimas
Dėl pareiškėjos argumentų, kad Išvada Nr. 38-IS-11 surašyta netvarkingai, kad teismui pateikti du išvados variantai patvirtina, jog išvada surašyta netinkamai, teismas nustatė, kad Išvados Nr. 38-IS-11 kopija, kurią su atsiliepimu pateikė Biuras (t. I, b. l. 28-41), ir pareiškėjos pateikta kopija (t. II, b. l. 148-161) iš esmės pagal savo turinį yra identiškos, o tai, kad pareiškėjos turimoje kopijoje kiek kitaip išdėstytas jos apdovanojimų aprašymas, nesutrukdė pareiškėjai susipažinti su išvados turiniu. Pareiškėja pasirašė, kad 2012 m. vasario 2 d. susipažino su išvada būtent tame Išvados Nr. 38-IS-11 egzemplioriuje, kurį atsakovas pateikė teismui (t. I, b. l. 41). Teismas nenustatė, kad pareiškėjai pateikta kopija pažeidė jos teisę į gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikta Išvada Nr. 38-IS-11, kiti pateikti dokumentai patvirtino, jog pareiškėja, tirdama jai pavestus ištirti baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 epizodus, savo pareigas atliko aplaidžiai ir tuo pažeidė Biuro viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr.38-V-112 patvirtintos vyriausiosios tyrėjos pareigybės aprašymo 5 punkto reikalavimus. Dėl Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodytų BPK 1, 2 straipsnių, 18 straipsnio 1 dalies pažeidimų teismas konstatavo, kad nurodyti straipsniai neleidžia kvalifikuoti padaryto tarnybinio nusižengimo. BPK 1 straipsnis nustato baudžiamojo proceso paskirtį. Tai bendro pobūdžio norma, kurioje nėra nustatytos jokios elgesio taisyklės, todėl pareiškėja jos pažeisti negalėjo. BPK 2 straipsnis „Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas“, kuris nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiame straipsnyje taip pat nenustatytos konkrečios taisyklės, kurias pareiškėja galėjo pažeisti. BPK 18 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Tai tik ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvokos apibrėžimas, todėl pareiškėja negalėjo padaryti tokio tarnybinio nusižengimo – pažeisti nurodytas BPK nuostatas. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Įvertinus Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodytus faktus, yra pagrindas teigti, kad pareiškėja neatliko būtinų proceso veiksmų, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. BPK 176 straipsnio 1 dalyje pasakyta: „1. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius“. Tyčiniai nusikaltimai pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnį skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Nusikaltimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį priskiriami prie sunkių. Pareiškėja per metus neatlikdama jos tiriamoje baudžiamosios bylos dalyje visų būtinų veiksmų, o pagal atskirus epizodus ir jokių veiksmų, prisidėjo prie to, kad 2008 m. birželio 12 d. pradėta byla, 2012 m. pradžioje (ir iki šiol) nėra užbaigta galutiniu procesiniu sprendimu. Iš Išvados Nr. 38-IS-11 turinio nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja viena kaltinama už visos baudžiamosios bylos tyrimo terminų praleidimą, jų tęsimą, tačiau Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodytos aplinkybės patvirtino, kad dėl pareiškėjos neatliktų veiksmų tyrimas turi būti nepagrįstai pratęsiamas. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kaip Biuras įvertino kitų grupės tyrėjų veiksmus, nes buvo sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjos drausminės atsakomybės.
Išvadoje Nr. 38-IS-11 nebuvo tinkamai nustatytas nusižengimo padarymo laikas, ko reikalauja Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 20 punktas. Šio pažeidimo teismas nelaikė esminiu, dėl kurio skundžiamas įsakymas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Teismas analogiškai vertino perteklinį pažeistų teisės aktų nurodymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, kai jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šiuo atveju iš Išvados Nr. 38-IS-11 turinio buvo galimybė nustatyti, kad nusižengimas tęsėsi nuo 2011 metų vasario mėnesio iki pat išvados surašymo datos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeistas nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalyje.
Pareiškėjai skirta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tai viena švelniausių tarnybinių nuobaudų (švelnesnė tik pastaba). Atsižvelgiant į nustatytų nusižengimų apimtį, o taip pat ir į pareiškėją teigiamai apibūdinančius duomenis (apdovanojimai), kurie nurodyti Išvadoje Nr. 38-IS-11, nėra pagrindo išvadai, kad parinkta nuobauda neadekvati padaryto nusižengimo pobūdžiui, pareiškėjos kaltės laipsniui, sukeltiems padariniams. Teismas konstatavo, kad A. Z. skundžiamas Biuro viršininko 2012 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 38-TE-37, kuriuo Biuro viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsniu ir remdamasis 2012 m. sausio 31 d. Išvada Nr. 38-IS-11, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pašalino kaltinimą, išdėstytą Išvadoje Nr. 38-IS-11, kad pareiškėja pažeidė Rekomendacijų 37.6 ir 38 punktus, BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį.
III.
Pareiškėja A. Z. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 86–87, 104-112) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimo argumentai, kad aplinkybė, jog prokuroras pareiškėjai neiškėlė drausmės bylos, yra teisiškai nereikšminga, prieštarauja imperatyviems Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punkte nustatytiems tarnybinių patikrinimų pradėjimui keliamiems reikalavimams. Apeliantės nuomone, Biuro viršininko pavedimu, remiantis Prokuroro Raštu Nr.17.2-23899 Biuro Nusikaltimų tyrimo 3 valdybai dėl baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 tyrimo eigos, atliktas tarnybinis patikrinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Prokuroras nebuvo iškėlęs pareiškėjai drausmės bylos dėl galimų BPK pažeidimų. Apeliantė, remdamasi Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalimi, BPK 164 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teigia, kad prokuroras, skirtingai nė kiti asmenys, kurie pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punktą gali tik informuoti apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, nustatęs BPK pažeidimus ikiteisminiame tyrime, turi teisę nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą. Prokuroras turi diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui iškeltina drausmės byla. Teismas nepagrįstai prilygino ikiteisminį tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą Tvarkos 6 punkte nurodytiems kitiems asmenimis. Teismas netinkamai vertino Prokuroro Raštą Nr. 17.2-23899. Šis Raštas nėra prokuroro pranešimas, įpareigojantis pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, o rašytinis nurodymas ir pavedimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08 dėl ikiteisminio tyrimo veiksnių atlikimo, kaip tai numatyta Rekomendacijų 25 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nepagrįstai ir neteisėtai pradėtą tarnybinį patikrinimą atlikęs M. S. 2012 m. sausio 6 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo savo iniciatyva išplėtė Prokuroro Rašte Nr.17.2-23899 išdėstytus duomenis ir į minėtą pranešimą nepagrįstai įtraukė tai, kad 2011 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu apeliantei buvo pavesta surašyti ir pateikti (nenurodė, kas pavedė ir kam pateikti) ataskaitą apie apeliantės atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad ji pateikė šią ataskaitą pavėluotai ir kad ataskaita buvo nukopijuota nuo 2011 m. spalio 3 d. ataskaitos, kurią ji 2011 m. spalio 12 d. buvo pateikusi Prokurorui. Taip pat nepagrįstai nurodė BPK 1, 2 straipsnių, 18 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 2 dalies, 176 straipsnio 1 dalies bei Rekomendacijų 37.6 ir 38 punktų reikalavimų pažeidimus. Todėl tarnybinis patikrinimas dėl minėto pareigūno pranešime papildomai nurodytų apeliantės galimų nusižengimų pradėtas nesilaikant Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 12 punkto reikalavimų.
3. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ataskaitos nepateikimas M. S. laikytinas netinkamu pareigų atlikimu. M. S. nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. ėjo Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos l-ojo skyriaus viršininko pareigas. Taigi ataskaitos pateikimo laikotarpiu M. S. nebuvo tiesioginis pareiškėjos viršininkas ir neturėjo įgalinimų kontroliuoti jam nepavaldžių 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjų, tarp jų ir pareiškėjos, tiriamą baudžiamąją bylą bei reikalauti ataskaitų.
4. Apeliantei 2012 m. vasario 2 d. įteiktas susipažinti Išvados Nr. 38-IS-11 tekstas iš kitos lapo pusės surašytas su akivaizdžiais trūkumais, sunkiai įskaitomas ir dėl to nesuprantama jo esmė, Išvadoje be prokuroro leidimo buvo išdėstyti tiriamos baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 ikiteisminio tyrimo neskelbtini duomenys, kurie nebuvo išdėstyti Prokuroro Rašte Nr. 17.2-23899 bei apeliantei paskelbtame 2012 m. sausi 6 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 38-PR3-3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo Tikrintojas ir vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 16, 16.1, 16.2, 16.3, 16.4, 20, 2, 21.1 punktų reikalavimus, o taip pat ir BPK 177 straipsnio nuostatas, dėl kurių apeliantei buvo atimta teisė tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus, nes susipažinimui jai buvo pateikta Biuro viršininko patvirtinta Išvada Nr. 38-IS-11 su joje nurodytu konkrečiu sprendimu dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo paskyrimo.
5. Teismo sprendimo argumentai, esą pareiškėja galėjo prašyti teismo ar prokuroro pateikti įrodymus iš baudžiamosios bylos, kuriais ji norėtų remtis įrodinėdama, kad Išvadoje Nr. 38-IS-11 nepagrįstai nurodomi jos neatlikti tyrimo veiksmai, tačiau to nedarė, neatitinka tikrovės. Apeliantė nurodo, kad susipažinusi su Išvada Nr. 38-IS-11, ji 2012 m. vasario 8 d. pranešimu kreipėsi į Biuro viršininką, informuodama jį apie jo patvirtintoje Išvadoje be prokuroro leidimo panaudotus ir išdėstytus nebaigtos tirti baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo neskelbtinus duomenis, 2012 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Prokurorą su prašymu leisti jai ir jos atstovui (advokatui) viešame teismo posėdyje naudotis ir skelbti tiriamos baudžiamosios bylos Nr.10-9-00081-08 duomenimis. Teismo sprendimo teiginys, kad Prokuroras 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr.17.2-9985 pareiškėjai davė leidimą panaudoti gynybai jos prašomus ikiteisminio tyrimo neskelbtinus duomenis, neatitinka tikrovės, kadangi šiuo raštu Prokuroras raštu leido B Nusikaltimų tyrimo 3-ios valdybos vadovams suteikti pareiškėjai tik bendro pobūdžio duomenis apie baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 tyrimo pradžią, VEKS ūkinės finansinės dokumentų poėmių, užduočių paskyrimo FNTT specialistams pagal paimtus VEKS veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus, specialistų išvadų su visais priedais perdavimo apeliantei datas. Prokurorui 2012 m. balandžio 25 d. raštu Nr.147.2-9634 atsisakius patenkinti pareiškėjos 2012 m. balandžio 23 d. prašymą leisti pareiškėjai ir jos atstovui viešame teismo posėdyje naudotis ikiteisminio tyrimo neskelbtinais duomenimis, apeliantė 2012 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu nurodyti Prokurorui pateikti nebaigtos baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 ikiteisminio tyrimo duomenis į administracinę bylą, tačiau šis prašymas teismo nebuvo patenkintas ir teismo sprendime neišdėstyti atsisakymo motyvai. Apeliantės teigimu, jai – ikiteisminio tyrimo pareigūnei pagal BPK 177 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatas, be prokuroro leidimo draudžiama naudoti ir skelbti nebaigtų tirti baudžiamųjų bylų ikiteisminio tyrimo neskelbtinus duomenis. Todėl, apeliantės teigimu, viešame teismo posėdyje ji tik bendrais bruožais turėjo galimybę paaiškinti situaciją.
6. Pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja daugiau kaip metus atlieka baudžiamojoje byloje projekto „Ledo misterija“ tyrimą. Iš teismo sprendimo argumentų seka, kad apeliantė baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08 atlieka tyrimą viena ir byloje tiriami tik vieno projekto įgyvendinimo pažeidimai. Apeliantė akcentuoja, kad jai (byloje sudarytos tyrėjų grupės narei) buvo pavesta tirti tik nedidelę šios bylos dalį. Projektas „Ledo misterija“ nesusijęs su kitais projektais, tai atskiras projektas, taigi, šio VEKS projekto įgyvendinimo galimų pažeidimų tyrimas jokiu būdu nelėmė kitų projektų įgyvendinimo galimų pažeidimų ikiteisminio tyrimo. Apeliantė teigia, kad tirdama projekto „Ledo misterija“ įgyvendinimo galimus finansinius pažeidimus, atliko visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pradėjus nepagrįstą tarnybinį patikrinimą, minėta baudžiamosios bylos dalis buvo perduota kitam tyrimo grupės tyrėjui. Jis surašė ataskaitą, kurią gavęs Prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl finansinių nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų sudėties nebuvimo įgyvendinant projektą „Ledo misterija“.
7. Baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 dėl VŠĮ „Vilnius-Europos kultūros sostinė 2009“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas pasireiškia išskirtine specifika, sudėtingumu, reikalauja papildomų žinių, specialistų konsultacijų ir toks procesas negali būti atliktas per trumpą laikotarpį (ikiteisminio tyrimo terminas prokuroro pratęsiamas kas tris mėnesius ir nuo 2012 m. gruodžio 12 d. dar bus tęsiamas).
8. Nesutinka su teismo sprendime išdėstytais 2011 m. spalio 3 d. ir 2011 m. lapkričio 16 d. ataskaitų vertinimo kriterijais. Baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 dėl VEKS ūkinės finansinės veiklos ir jos epizodų tyrimo metu dar nenustatyti nusikaltimų ir/ar baudžiamųjų nusižengimų būvimo faktai ir jų sudėtys, byloje nėra įtariamųjų asmenų, ikiteisminis tyrimas nebaigtas ir byloje negauti visi būtini duomenys ataskaitos prokurorui surašymui ir pateikimui. Vadinasi, apeliantės ataskaita negalėjo būti ir nebuvo galutinė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, kaip netinkamą pareigų atlikimą nepagrįstai ir neteisingai vertino faktą, kad dvi 2011 m. spalio 3 d. ir 2011 m. lapkričio 16 d. netiesioginiam vadovui pateiktos apeliantės ataskaitos pasikartoja. 2011 m. spalio 3 d. negalutinę (tarpinę) ataskaitą 2011 m. spalio 12 d. ji perdavė Prokurorui, 2011 m. lapkričio 16 d. netiesioginio vadovo prašymu tą pačią ataskaitą persiuntė jam elektroniniu paštu. Netinkamu pareigų atlikimu teismas nepagrįstai pripažino Išvadoje Nr. 38-IS-11 nurodytą faktą, kad ataskaitoje apeliantė pažymėjo, jog ji ir kitas tyrėjas, kiekvienas atskirai, tiria tuos pačius galimus finansinius pažeidimus analogiškuose VEKS projektuose, tuo dubliuoja vienas kito darbą, bei informavo, kad tyrėjo E. M. apklaustų liudytojų protokolų kopijas ji pridėjo prie savo tiriamos VEKS dalies bylos. Biuro 2012 m. kovo 28 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyta, kad aplinkybė, jog leidus vadovui pareiškėja prie ataskaitos pridėjo kito tyrėjo surašytų procesinių dokumentų kopijas, nėra tarnybinio patikrinimo objektas. Išvadoje Nr. 38-IS-11 nebuvo konstatuota, kad šiais veiksmais pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 114-115) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas išanalizavo teismui pateiktą medžiagą, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes ir jas objektyviai įvertino bei tinkamai pritaikė teisės aktus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
2. Apeliantės argumentai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimo yra nepagrįsti, todėl jie neturi įtakos vertinant skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą.
3. Išvadoje Nr. 38-IS-11 aprašytas faktas, kad pavedimas buvo vykdomas netinkamai, o dėl to prokurorui teko grąžinti ataskaitą taisyti. Teismas padarė pagristą išvadą, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog dėl ataskaitos netinkamo pateikimo Išvadoje Nr. 38-IS-11 pagrįstai nurodyta, kad tokios ataskaitos pateikimas laikytinas netinkamu pareigų atlikimu. Ataskaita teikta jau esant naujam pareigybės aprašymui, kurio 5 punkto pažeidimu ji kaltinama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėją ginčą pareiškėja iškėlė nesutikdama su Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2012 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 38-TE-37, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą įžanginėje dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto remiantis 2012 m. sausio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.38-1S-11. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), skirti tarnybines nuobaudas kompetentingo vadovo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis. Nagrinėjamu atveju Įsakymo Nr. 38-TE-37, kuriuo apeliantei paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamąja dalimi laikyta Biuro viršininko 2012 m. sausio 31 d. patvirtinta Išvada Nr.38-1S-11, o veikų, už kurias apeliantei skirta tarnybinė nuobauda, kvalifikavimu laikytinas Išvados Nr. 38-1S-11 baigiamosios dalies 2 punktas, kuriame pasiūlyta Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajai tyrėjai A. Z. skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą už BPK 1 ir 2 straipsnių, 18 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 176 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant (2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. I-86 redakcija) 37.6 ir 38 punkto bei Nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo patvirtinto Biuro viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr.38-V-112, 5 punkto reikalavimų pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad pareiškėja už BPK 1 ir 2 straipsnių, 18 straipsnio 1 dalies bei Rekomendacijų 37.6 ir 38 punktų pažeidimus nubausta nepagrįstai, todėl šiuos kaltinimus pašalino, likusioje dalyje Įsakymą Nr. 38-TE-37 pripažino pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad tarnybinis patikrinimas jos atžvilgiu buvo atliktas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir išvadomis, kad ji ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08 dėl atitinkamų jai pavestų tirti epizodų atliko aplaidžiai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šias įstatymo nuostatas.
Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Statuto 26 straipsnis (bylai aktuali 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1424 redakcija) nustato tarnybinių nuobaudų rūšis ir pagrindines tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygas. Statute įtvirtinta, kad esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 str.6 d.). Įstatymų leidėjas tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką pavedė nustatyti vidaus reikalų ministrui (Statuto 26 str. 10 d.).Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (procedūrą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (bylai aktuali 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija). Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punktą vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, vada pavesti atlikti tarybinį patikrinimą gali būti asmens skundas, tarnybinis pranešimas, prokuroro nutarimas iškelti drausmės bylą, žiniasklaidoje paskelbta ar kitokia informacija apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, šiuo aspektu teisingai taikydamas materialinės teisės normas, sprendime pagrįstai nurodė, kad prokuroro nutarimas iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą yra vienas iš pagrindų pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Iš Prokuroro 2011 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 17.2-23899 Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iajai valdybai turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju Prokuroras, nustatęs, kad vyriausioji tyrėja A. Z. ilgiau nė vienerius nebaigė tirti jai pavestos ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje bylos Nr.10-9-00081-08 dalies, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 3 dalimi ir 176 straipsniu, 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr.17.2-23899 davė ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 165 str.) privalomuosius nurodymus dėl tolimesnio tyrimo byloje, taip pat nurodė įvertinti vyriausiosios tyrėjos A. Z. atliktus dėl jai pavestų ištirti bylos epizodų ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pagal BPK normas ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (BPK 164 str.1 d.). Apeliantės nurodytame Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta prokuroro teisė nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą. Ši įstatymo nuostata perkelta į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą poįstatyminį teisės aktą – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. I-86 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 33 punktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros prasme nėra svarbu kokia forma prokuroras pagal savo kompetenciją informavo ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovą apie ilgai užsitęsusį apeliantės atliekamą ikiteisminį tyrimą. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei kiti įstatymai dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų tarnybinės atsakomybės procedūros nenumato jokių išimčių. Taigi ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams galioja Vidaus tarnybos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį vienas iš pagrindinių policijos uždavinių – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. BPK 165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Kuriems policijos struktūriniams padaliniams suteikiami įgaliojimai atlikti ikiteisminį tyrimą nustato policijos veiklą reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodyta, kad šios Valdybos uždavinys ir viena iš funkcijų – atlikti ikiteisminį tyrimą priskirtų kategorijų bylose (Nuostatų 6.1 ir 7.2 punktai). Pagal Nuostatų 11 punkto ir Nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos viršininko pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 punktų nuostatas, Valdybos viršininkui, be kita ko, priskirta funkcija organizuoti, koordinuoti, planuoti ir kontroliuoti Valdybos veiklą, jai pavestų užduočių vykdymą; užtikrinti, kad pavaldūs ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliktų per trumpiausią laiką ir atskleistų nusikalstamą veiką; pavesti pavaldiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus; organizuoti ir kontroliuoti prokuroro nurodymų, pavedimų dėl proceso veiksmų ir sprendimų vykdymą. Tarp policijos įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūno ir jo tiesioginio vadovo bei aukštesnių vadovų yra tarnybos teisiniai santykiai, kuriuos apibrėžia Vidaus tarnybos statutas ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Kiekvieno pareigūno tarnybinės funkcijos yra nurodomos jo pareigybės aprašyme. Ikiteisminį tyrimą atliekančių statutinių pareigūnų tarnybos specifika, kurią apibrėžia BPK normos, vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, nėra kliūtis pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, jei yra nustatomas kuris nors iš Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 punkte numatytų pagrindų pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Prokuroro Raštas Nr.17.2-23899 Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 6 prasme Biuro viršininkui buvo pakankamas pagrindas pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl vyriausiosios tyrėjos A. Z. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Atsakovas, pradėdamas pareiškėjos atžvilgiu tarnybinį patikrinimą, kompetencijos neviršijo. Remdamasi minėtais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus, esą atsakovas tarnybinį patikrinimą pradėjo neteisėtai, atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl apeliantės argumentų, esą atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo panaudoti nebaigtos nagrinėti baudžiamosios bylos neskelbtini duomenys, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad tai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo, aktualu, ar atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimo duomenys apie galimai padarytą pažeidimą buvo gauti teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo aspektu bylai yra reikšmingas Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro 2012 m. kovo 26 d. raštas Nr.17.2-7099, kuriuo atsakyta į vyriausiosios tyrėjos A. Z. 2012 m. vasario 21 d. prašymą ištirti Tikrintojo veiksmus, nes, pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleisti ikiteisminio tyrimų duomenys, pažeisti BPK 177 straipsnio reikalavimai. Minėtame Generalinės prokuratūros rašte nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo susipažinta su 2012 m. sausio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 38-1S-11 ir nustatyta, kad Prokuroras leido Tikrintojui naudoti baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 duomenis tarnybinio patikrinimo atlikimui ir išvados surašymui ir kad šių duomenų panaudojimas šiais tikslais atliekant Tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkoje numatytas procedūras (pažymėta, kad Išvadoje Nr. 38-1S-11 kitų ikiteisminių tyrimų nurodyti tik numeriai, atliktų procesinių veiksmų kiekis ir datose) BPK 177 straipsnio reikalavimų ir Rekomendacijų nepažeidžia. Atsižvelgiant į tai, tikrinamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad atliekant tarnybinį patikrinimą duomenys apie pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą buvo gauti nepažeidžiant įstatymų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų, susijusių su bylos tyrimu, vertinimas nepatenka į administracinio teismo kompetenciją (ABTĮ 16 str. 2 d.), todėl spręsdamas dėl individualaus administracinio akto, kuriuo ikiteisminio tyrimo pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda, administracinis teismas skundžiamo akto pagrįstumą ir teisėtumą vertina tarnybinių pareigų tinkamo ar netinkamo atlikimo kontekste. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-60/2005; 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-678/2004 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kaip jau buvo minėta, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi.
Tarnybinio patikrinimo metu dėl Nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos vyriausiosios tyrėjos A. Z. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, atsižvelgiant į Prokuroro 2012 m. gruodžio 15 d. rašte Nr.17.2-23899 pateiktą nurodymą, buvo tikrinama kaip ji vykdė tarnybos pareigas, atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08 dėl jai pavestų tirti epizodų dirbat šioje byloje sudarytoje tyrėjų grupėje. Prokuroro Rašte Nr. 17.2-23899 Biuro Nusikaltimų tyrimo valdybai atkreiptas dėmesys į tai, kad vyriausioji tyrėja A. Z. daugiau nė metai nebaigia tyrimo pagal sutartis Nr. T/08/32, T/08/56, T/08/77, T/08/108, T/08/114 (neatlikti visi būti tyrimo veiksmai, nepateiktas tolimesnio tyrimo planas, 2011 m. lapkričio mėnesį pateiktoje ataskaitoje surašytų ikiteisminio tyrimo veiksmų dalis atlikti kito tyrėjo); dėl kitų sutarčių (Nr. T/08/32, T/07/92, A72-139, T/08/106, T/08/107, T/08/113) nepateikta tyrimo ataskaita. Prokuroro Rašte Nr. 17.2-23899 yra duomenys apie tai, kad minėti duomenys dėl pareiškėjai pavestos tirti bylos dalies buvo konstatuota pagal tą situaciją, kuri nustatyta minėtoje byloje 2011 m. gruodžio 12 d. pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminą.
Išvadoje Nr.38-1S-11 nurodyta, kad pirmasis pavedimas šioje byloje vyriausiajai tyrėjai A. Z. ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovo buvo duotas 2010 m. spalio 21 d. – pavesta atlikti 2010 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje Nr.5-1/48, kurioje aprašytos sutartys Nr. T/08/32, T/08/56, T/08/77, T/08/108, T/08/114, nustatytų pažeidimų tyrimą; antrasis pavedimas duotas 2011 m. sausio 13 d. – pavesta atlikti 2010 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/152 nustatytų pažeidimų tyrimą pagal finansavimo sutartis Nr. T/08/32, T/07/92, A72-139, T/08/106, T/08/107, T/08/113. Išvadoje Nr. 38-1S-11 pateiktas vertinimas dėl vyriausiosios tyrėjos atliktų procesinių veiksmų nuo 2010 m. spalio 21 d. (pirmojo pavedimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08) iki 2011 m. gruodžio 12 d. (Rašte Nr. 17.2-23899 nurodytos ikiteisminio tyrimo kontrolės prokurorui tęsiant ikiteisminio tyrimo terminą datos). Išvadoje Nr. 38-1S-11 pateikti duomenys apie tai, kad per minėtą laikotarpį pareiškėja nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2011 m. vasario 8 d. neatliko nė vieno procesinio veiksmo (šiuo laikotarpiu 2 dienas atostogavo), nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. (šiuo laikotarpiu atostogavo 37 kalendorines derinas) apklausė 21 liudytoją, pateikė 3 užklausas, vieną užduotį, atliko vieną poėmį. Be to, byloje yra duomenys apie tai, kad apeliantė nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2011 m. liepos 18 d. buvo laikinai nedarbinga, t.y. ginčui aktualiu laikotarpiu ji nedirbo iš viso apie du mėnesius (atostogavo ir sirgo). Išvadoje Nr.38-1S-11 taip pat buvo atlikta analizė kaip pareiškėja vykdė 2010 m. spalio 21 d. ir 2011 m. sausio 13 d. pavedimus atlikdama procesinius veiksmus pagal kiekvieną Prokuroro 2012 m. gruodžio 15 d. rašte Nr.17.2-23899 išvardytą sutartį ir nustatyta, kad pagal sutartis T/08/56, A72-139, T/08/106, T/08/107, T/08/113 neatliktas nė vienas procesinis veiksmas. Remiantis šia analize Išvadoje Nr. 38-1S-11 konstatuota, kad vyriausioji tyrėja A. Z. netinkamai atliko tarnybos pareigas, dėl to nebuvo per trumpiausią laiką atliktas išsamus tyrimas, tikrinamoji padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
Išvadoje Nr.38-1S-11 kvalifikuojant pažeidimą nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Biuro viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr.38-V-112, 5 punktą, BPK 1 ir 2 straipsnių, 18 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 176 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 37.6 ir 38 punktų pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais teismas pašalino kaltinimus dėl Rekomendacijų 37.6 ir 38 punktų bei BPK 18 punkto, kuriame apibrėžta ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoka, pažeidimų. Dėl BPK 1 ir 2 straipsnių pažymėtina, kad šiose BPK normose yra įtvirtinti greito proceso principai, kurie netinkamai vykdant pareigas gali būti pažeisti. Tai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma tarnybinio patikrinimo metu.
Į Išvadoje Nr.38-1S-11 nurodytą pareiškėjos Pareigybės aprašymo 5 punktą perkeltos BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatos dėl prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigos užtikrinti greito proceso principą. Pažymėtina, kad Išvadoje Nr.38-1S-11 nurodytos redakcijos Pareigybės aprašymas galiojo mažąją dalį ginčui aktualaus laikotarpio (nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d.). Taigi šios Redakcijos Pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimas galėjo būti konstatuotas tik nuo šio akto įsigaliojimo į ateitį. Ankstesnės redakcijos (2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 38-V-80) Pareigybės aprašymu atsakovas Išvadoje Nr.38-1S-11 nesirėmė ir jokių pažeidimų pagal minėtos redakcijos pareigybės aprašymą nenurodė.
Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kuriomis remdamasis teismas atsakovo Įsakymą Nr. 38-TE-37
pripažino pagrįstu ir teisėtu. Minėta, kad tam, jog valstybės tarnautojas galėtų būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus . Pagal Statuto 26 straipsnio 2 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo sąvoką, tarnybinio nusižengimo būtinasis elementas – kaltė. Valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn už atitinkamą veiką tik esant ko kaltei, todėl tiriant tarnybinį nusižengimą kiekvienu atveju būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Išvados Nr. 38-1S-11 turinys teisėjų kolegijai suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjos kaltės klausimas iš esmės nebuvo tiriamas, apsiribota formaliais teiginiais apie aplaidų pareigų atlikimą. Padarius tokią išvadą yra pateikti duomenys ir apie kitus ikiteisminius tyrimus, kuriuos apeliantė turėjo atlikti tuo pačiu laikotarpiu kaip ir jai pavestoje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08 dalyje. Išvadoje Nr. 38-1S-11 nurodyta, kad 2011 metais apeliantė perdavė Generalinei prokuratūrai sprendimams priimti du baigtus ikiteisminius tyrimus (2011 m. gegužės 12 d. baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00017-11, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m. vasario 18 d., o 2011 m. lapkričio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr.38-1-00022-09, kurioje ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti 2010 m. rugpjūčio 10 d.). Biuro 2012 m. birželio 11 d. pažymoje pateikti duomenys apie apeliantės darbų apimtį minėtose bylose, kurie tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinti. Be to, Išvadoje Nr. 38-1S-11 nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. apeliantei buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.01-2-00035-06. Išvadoje formaliai pažymėta, kad ta aplinkybė, jog vyriausioji tyrėja A. Z. atliko ir kitus ikiteisminius tyrimus neatleido nuo pareigos atlikti išsamų tyrimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00081-08, nors sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės yra reikšmingos visos aplinkybės, kurios gali atskleisti šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento buvimą ar nebuvimą. Greito proceso principas baudžiamajame yra labai svarbus, jo nesilaikymas netoleruotinas, tačiau sprendžiant dėl konkretaus pareigūno tarnybinės atsakomybės nepakanka konstatuoti šio principo pažeidimo faktą, o būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų – pareigūno kaltę. Šis reikalavimas kyla iš Statuto 26 straipsnio 2 punkto ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos 20 punkto reikalavimų Baudžiamajame procese ikiteisminio tyrimas nėra apibrėžtas konkrečiu terminu, o įtvirtintas proceso greitumo principas pagal kurį ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Išvadoje Nr.38-1S-11 nėra duomenų, kad iki 2011 m. lapkričio mėnesio (nurodymo parengti ataskaitą) pareiškėjai buvo duoti prokuroro, ar ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovo nurodymai, kurie apibrėžti atitinkamais terminais bei nurodymu atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Išvadoje Nr. 38-1S-11 minima data – 2011 m. gruodžio 12 d., kaip matyti iš Prokuroro Rašto Nr. 17.2-23899, yra data iki kurios buvo pratęstas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00022-09, tuo pačiu ir toje dalyje, kurioje atlikti ikiteisminį tyrimą buvo pavesta apeliantei. Išvadoje Nr. 38-1S-11 nurodyta, kad pareiškėja neplanavo tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00022-09, 2011 m. lapkričio mėnesį vėlavo pateikti ataskaitą, ją pateikė nekokybiškai parengtą, tačiau nepateiktas teisinis kvalifikavimas, kad tuo pareiškėja pažeidė atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius jos pareigų atlikimą (Pareigybės aprašymą ar kt.). Dėl minėtų priežasčių ši Išvados Nr. 38-1S-11 dalis negali būti laikoma pagrįsta ir jos pagrindu tarnybinė nuobauda negali būti skiriama. Į bylą pateikti įrodymai, kad Biuro Nusikaltimų tyrimo 3-osios valdybos viršininkė 2011 m. spalio 2 d. teikimu, t.y. prieš du mėnesius iki Prokuroro Rašto Nr. 17.2-23899 gavimo, kreipėsi į Biuro vadovą dėl vyriausiosios tyrėjos A. Z. apdovanojimo už nepriekaištingą tarnybą. Teikime aprašyti du jos atlikti ikiteisminiai tyrimai sudėtingose didelės apimties baudžiamosiose bylose, nurodyta, kad šiuo metu ji atlieka du labai sudėtingus ir didelės apimties ikiteisminius tyrimus (bylų numeriai nenurodyti), pabrėžiant, kad vyriausioji tyrėja yra pareiginga, imasi priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką ir kuo išsamiau. Apeliantės tarnybos byloje yra įrašas apie tai, kad atsižvelgiant į šį teikimą, Biuro viršininko 2011 m. spalio 17 d. įsakymu apeliantė buvo apdovanota pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“. Išvadoje Nr.38-1S-11 šis apdovanojimo faktas paminėtas nurodant tik apdovanojimo metus, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad siūlant pareiškėją apdovanoti už nepriekaištingą tarnybą, ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovams, kuriems pavaldi apeliantė, buvo žinomi duomenys apie tai, kaip ji vykdo savo pareigas, atlikdama ikiteisminį tyrimą jai pavestoje baudžiamosios bylos Nr. 10-9-00081-08 dalyje ir pateikti apeliantei palankūs vertinimai dėl tarnybos pareigų atlikimo. Minėtų aplinkybių visuma ir atsakovo pozicijos, išdėstytos labai artimu laiku surašytuose dokumentuose nenuoseklumas dėl apeliantės tarnybos pareigų atlikimo, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl Išvados Nr.38-1S-11 teiginio, kad ji tarnybos pareigas atliko aplaidžiai, pagrįstumo. Esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo tarnybinėn atsakomybėn asmens naudai. Nenustačius valstybės tarnautojo kaltės tarnybinė atsakomybė negalima. Tarnybinės nuobaudos skyrimas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nenustatyta valstybės tarnautojo kaltė, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Tai esminis procedūrinis pažeidimas dėl kurio pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda pripažintina paskirta nepagrįstai, neteisėtai. Konstatavus šią aplinkybę kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nelaikytini reikšmingais ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą, t. y. patenkinant pareiškėjos skundą ir panaikinant skundžiamą įsakymą (ABTĮ 140 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendž i a:
pareiškėjos A. Z. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2012 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 38-TE-37.
Sprendimas neskundžiamas.