- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-507-133-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-507-133/2008
Teisėjas Algimantas Šimkaitis Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.9.
2008 m. gruodžio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, Rūtai Baltušninkaitei, Daivai Aliulienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorams Danai Rutkauskaitei, Virgilijui Čirpui, išteisintajam E. B., gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. išteisintas pagal jam pateiktą BK 183 str. 1 d. numatytą kaltinimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. B. teismui buvo perduotas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., kaltinant tuo, kad 2005 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas AB (duomenys neskelbtini), esančios Jonavoje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: DSL tinklo įrangą: modemą + routerį Linksys WAG54G 4xUTP + wireless 802.11g, spliterį AMPK0007, bevielį tinklo adapterį Linksys WAG54G 802.11g PCMCIA ir orgtechniką: GPS imtuvą Garmin eTrex Euro įgytą 2005-07-12 iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal sąskaitą faktūrą ser. B50 Nr.0505823, kurių bendra vertė 1009,84 Lt, kompiuterio sisteminį bloką su monitoriumi „ACER AL1715 ms 17“, įgytus 2005-08-10 iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal sąskaitą faktūrą LMT0000108, kurių bendra vertė 3500 Lt ir šiais savo veiksmais padarė AB (duomenys neskelbtini) bendrą 4509,84 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno m. apylinkes teismo 2008-05-22 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį. E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir paskirti bausmę - 50 (penkiasdešimt) MGL dydžio (6250 litų) baudą bei priteisti iš E. B. AB (duomenys neskelbtini) naudai 3821.90 Lt.
Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai daro išvadą, kad E. B. inkriminuoti kaip pasisavinti daiktai galėjo būti pagrobti nenustatytų asmenų jau perdavus turtą administratoriui - V. A., kuris neužtikrino priimto turto apsaugos, netinkamai atliko savo pareigas. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. B. jam inkriminuotos kompiuterinės įrangos pagal 2005-11-30 turto priėmimo - perdavimo aktą V. A. neperdavė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įrodymais nustatyta, to neneigia ir E. B., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietose, būdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įmonės vardu, pagal nurodytas PVM sąskaitas - faktūras (ser. B50 Nr.0505823 ir LMT0000108), įgijo kaltinime nurodytą kompiuterinę įrangą, kuri buvo apskaityta bendroves buhalterinėje apskaitoje (E. B., D. K. parodymai). Išteisintasis E. B. teigia, kad minėtą kompiuterį surinko, pristatė į bendrovę ir juo naudojosi savo kabinete, o netrukus iki turto perdavimo, sudėjo į dėžę, kurią pastatė buhalterės kabinete ir vėliau perdavė V. A. pagal minėtą 2005-11-30 turto priėmimo- perdavimo aktą. Iki įsigyjant naują kompiuterį, bendrovėje buvo tik vienas kompiuteris, kuriuo naudojosi buhalterė. Tačiau šiuos E. B. parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai.
Iš 2005-11-30 turto priėmimo - perdavimo akto matyti, kad buvo perduoti: inventorinis numeris ..400705", pavadinimas ..kompiuteris", eksploatacijos pradžia ..2004.4". balansinė vertė „3295.00" Lt; inv.nr. "400707", „kompiuterio sisteminis blokas". ,.2005.8". „2266,95"; inv.nr."400708". „monitorius". ..2005.8". ..699.15". Tai yra faktiškai individualūs požymiai (pavadinimas, sudedamosios dalys, gamykliniai nr. ar pan.) nenurodyti. Ši aplinkybė patvirtina V. A. parodymus apie tai, kad perduodamas turtas buvo sutikrintas faktiškai pagal inventorinius numerius.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad patikrinimui pateikta kompiuterinė įranga, kurių inventoriniai numeriai „400707" ir „400708", jų technines charakteristikos atitiko pagal 2004-04-06 sąskaitą-faktūrą nr.LEB 2927444 įsigytą įrangą, o pagal inventorinį numerį „400705"- atitiko kompiuterį, įsigytą 1997-11-21 pagal sąskaitą-faktūrą nr.SAA 0433268. E. B. inkriminuotos pasisavintos kompiuterinės įrangos pagal pateiktas sąskaitas- faktūras ser. B50 Nr.0505823 ir LMT0000108 patikrinimo metu nerasta.
Iš sąskaitų - faktūrų nr.LEB 2927444 ir nr.SAA 0433268 matyti, kad jose nurodytos kompiuterines įrangos charakteristikos (techniniai duomenys) atitinka UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatytiems.
Liudytoja bendrovės buhalterė D. K. parodė, kad iki E. B. inkriminuojamos kompiuterinės įrangos įsigijimo bendrovėje buvo naudojami du kompiuteriai. Vienu, pirktu 2004 m. naudojosi ji, tvarkė buhalterinę apskaitą, o kitas, kuris jau buvo nurašytas, buvo pas A. P.. 2005 m. direktorius E. B. atnešė sąskaitas - faktūras įsigyto kompiuterio užpajamavimui. E. B. liepė ištaisyti inventorinius numerius - ant jos naudojamo kompiuterio uždėti naujo kompiuterio, kurio nematė, inventorinį numerį. Ant savo kompiuterio inventorinį numerį užklijavo ji pati, o ant A. P., lygtai, pats E. B.. Pas E. B. kabinete naujo kompiuterio nematė. Iki turto perdavimo E. B. jos kabinete nebuvo nieko pasidėjęs. V. A. turto perdavimo metu neperspėjo, nes galvojo, kad E. B. pats pasakys. Apie tai, kad perduotas ne tas kompiuteris. V. A. pasakė vėliau.
Liudytojas V. A. parodė, kad priimdamas turtą iš direktoriaus E. B., sutikrino akte nurodytas pozicijas vizualiai su natūroje esančiais daiktais. E. B. parodė vieną kompiuterį kabinete pas D. K., o kitą- pas A. P.. Daiktų skaičius ir inventoriniai numeriai atitiko. Vėliau, tikrinant dokumentus, kilo įtarimas, kad pagal įsigijimo metus vienas kompiuteris atrodo per senas. Todėl kompiuterių įsigijimo dokumentus ir kompiuterius nuvežė į firmą (duomenys neskelbtini), kurios darbuotojai ir nustatė, kad pagal sąskaitas-faktūras ser. B50 Nr.0505823 ir LMT0000108. įsigytos kompiuterines įrangos tarp pateiktų dviejų kompiuterių, nėra. Kadangi pats neturi specialių žinių, pasitikėjo E. B..
Prokuroro nuomone, liudytojų D. K., V. A., A. P., G. D., L. F. M., M. K., A. V., A. V., N. K.. Č. G. parodymai nuoseklūs, papildo vieni kitus, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Liudytojo K. S. parodymai apie tai, kad jis kelis kartus dirbo su E. B. direktoriaus kabinete su nauju kompiuteriu, vertinti kritiškai, kadangi nenustatyta kokius dokumentus liudytojas padėjo rengti, be to, visa informacija, susijusi su bendroves finansine būkle, apskaita buvo kaupiama buhalteres D. K. darbo kompiuteryje. Taip pat, vertinant liudytojo K. S. ir E. B. parodymus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal sąskaitas-faktūras ser. B50 Nr.0505823 ir LMT0000I08 programinė įranga įgyta nebuvo.
Tokiu būdu, pirmos instancijos teisme ištirtų aplinkybių visuma įrodo E. B. kaltę pasisavinus jo žinioje esantį svetimą turtą, civilinis ieškinys 3821,90 litų pagrįstas dokumentais ir tenkintinas.
Skiriant bausmę, prokuroras prašė atsižvelgti į tai, kad nėra E. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, padarytos žalos dydį, žala neatlyginta, nusikalto pirmą kartą, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti išteisintojo E. B. atsikirtimai apeliacinį skundą.
Išteisintasis savo atsikirtimuose nurodė, jog skundas atmestinas dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo. Kaltinamajame akte nebuvo pateikta jokių neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos sudėtį. Išteisintojo nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, kuriais pripažįstamus ir neneigiamus turto įsigijimo dokumentus, siekiama pateikti kaip kaltės įrodymus. Visas turtas pagal perdavimo aktą buvo perduotas bankroto administratoriui, kuris tapo atsakingas už jam patikėtą turtą, todėl teismas pagrįstai tai įvertino, kaip aplinkybę nepatvirtinančią jo kaltės. Išteisintasis taip pat nurodo, kad nei vienas liudytojas, nors jų parodymai ir yra prieštaringi, nepaliudijo, kad matė, jog išteisintasis pasisavino turtą. Net gi dalis liudytojų, kaip paaiškėjo tyrimo metu, patys, padedant kitiems asmenims, savinosi įmonės turtą, vienus daiktus pakeisdami kitais, ne visą turtą taip pat ir užpajamavo bankroto administratorius, tačiau tai tyrimo nedomino. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, įmonė buvo pirkusi vienokius kompiuterius, tačiau ekspertizei nuvežti kitokie, kurių įmonė nebuvo pirkusi, be to, ekspertizė atlikta įmonės, kuri neturi jokių teisių atliki ekspertizes. Išteisintasis nurodo, jog apelianto skunde nėra konstatuota, kad V. A. į teisėsaugos institucijas kreipėsi praėjus 5 mėnesiams po turto perėmimo ir kad apklausose V. A. kategoriškai nurodė apie visą įmonės turto perėmimą be trūkumų, jo patikrinimą ir atitikimą dokumentams bei perdavimo-priėmimo akto perdavimo pasirašymą.
Išteisintojo nuomone, tyrimas buvo atliktas šališkai ir nekompetentingai, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnams akivaizdžiai nepakako kompetencijos įmonių buhalterinės apskaitos, turto inventorizavimo, perdavimo klausimais, kadangi pareikštų kaltinimų suma akivaizdžiai neatitinka nei įmonės balanso, nei pareikšto civilinio ieškinio sumų. Taip pat pareiškiami prašymai papildyti ikiteisminį tyrimą akistatomis atmetami, tuo klausimu teismo nutartis prokurorų buvo nevykdoma.
Išteisintasis savo atsikirtimuose, nurodė, kad tiriant baudžiamąją bylą, buvo pažeisti BPK 44 str. 5 d., 218 str. 4 d., 219 str., 220 str., 226 str. 3 d., 245 str. 235 str., EŽT konvencijos 6 str. Prokuroro parodymų įtakoje, teismas įpareigojo užbaigti ikiteisminį tyrimą iki 2007-03-01, terminų nebuvo laikytasi, todėl pasibaigus ikiteisminio tyrimo atlikimo laikui, kaltinamasis aktas nebeturi teisinės galios, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nuosprendį.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.
Apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde pateiktos prielaidos, o ne įrodymai, neginčijamai ir tiesiogiai patvirtinantys išteisintojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Prokuroro skundo apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė dėl teismo nevertintų dokumentų 1997-11-21 PVM sąskaitos- faktūros ser. SAA Nr. 0433268 ir PVM sąskaitos–faktūros ser. LEB Nr. 2927444, iš kurių matyti, jog AB (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku įsigijo kompiuterinę įrangą, šiuo atveju, E. B. kaltę negalėtų nei patvirtinti, nei ją paneigti. Tai buhalteriniai dokumentai daugiau vos ne dešimties metų senumo, kuomet E. B. bendrovėje nedirbo ir su jokios kompiuterinės įrangos pirkimu nebuvo susijęs. Tai, kad E. B., dirbdamas bendrovėje 2005 m. antrąjį pusmetį direktoriaus pareigose, įgijo kaltinime nurodytą kompiuterinę įrangą pagal sąskaitas-faktūras B50 Nr. 0505823 ir LMT 0000108, ir kuri buvo apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, patvirtina tiek E. B., tiek buhalterė D. K., bei tai atsispindi 2005-11-30 turto priėmimo-perdavimo akte, kur nurodyta, jog perduodamas kompiuteris - inv. Nr. 400705, eksploatacijos pradžia 2004.4, balansinė vertė 3295,00 Lt, kompiuterio sisteminis blokas - inv. Nr. 400707, 2005.8, 2266,95 , monitorius - inv. Nr. 400708, 2005.8, 699.15 ir tai patvirtina, jog toks turtas buvo, vadovaujantis tiek pavadinimais, tiek inventoriniais numeriais. Jokių neatitikimų ar netikslumų tarp įrangą charakterizuojančių duomenų nebuvo nenustatyta.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir vertina tai, jog 2005-11-30 turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo E. B. perdavė, o V. A. priėmė bendrovės turtą pagal „Pagrindinių priemonių 2005 m. spalio 31 d. sąrašą“, buvo sudaręs ne E. B., o buhalterė D. K., kuri pati, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikus teisminį įrodymų tyrimą, patvirtino, jog perdavimo dokumentai buvo ruošiami pagal buhalterinius duomenis, pagal jos sudarytą turto perdavimo aktą patį turtą apžiūrinėjo tiek E. B., tiek V. A. vizualiai ir tuomet jokių įtarimų dėl duomenų neatitikimo pagal nusidėvėjimo ar kitokius vizualiai matomus parametrus konstatuota nebuvo. Duomenų, kad būtų užfiksuoti neatitikimai su buhalteriniais dokumentais, nustatyta taip pat nebuvo. Tai, kad bendrovėje, iš liudytojos D. K. parodymų, iškėlus bankroto bylą, nebuvo atlikta inventorizacija, įmonėje buvo neapskaityto, bet nurašyto turto, o neapskaitytą turtą iš įmonės kas nors paimdavo, o taip pat likviduojant turtą aktai nebuvo rašomi bei pati D. K. buvo pasisavinusi bendrovės neapskaityto turto, nepatvirtina, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) E. B. teišdirbęs pusę metų-nuo 2005-06-05 iki 2005-12-23, neabejotinai padaręs jam inkriminuojamą veiką. Juolab iki E. B. įsidarbinimo bendrovėje, 2005-05-23 buvo likviduotas ir išardytas (ilgalaikio turto likvidavimo aktas Nr. 251) 1997-11-27 įsigytas kompiuteris PC pagal s/f SAA Nr. 0433268, kurio likvidavimo aktą patvirtino tuometinis įmonės direktorius P. J.. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad įmonėje buvo tvarkomasi aplaidžiai, neatsakingai kur kas anksčiau nei joje pradėjo dirbti E. B..
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas smulkmeniškai ir atidžiai išanalizavo liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo šių parodymų prieštaringumą, kurie nebuvo pašalinti ir atlikus teisminį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuomet liudytoja D. K., nurodydama, jog kopijavimo aparatas (dėl kurio kaltinimas nebuvo pareikštas) buvo įmonėje ir buvo apskaitytas, bet į priėmimo –perdavimo aktą neįtrauktas ir tuoj pat patvirtino jo nurašymo faktą. Prieštaravimų neišvengta ir apklausiant apeliacinėje instancijoje liudytoją V. A., kuris teismo posėdyje, atsakydamas į prokuroro klausimą dėl turto akto paruošimo nurodė, jog jį paruošė E. B., kuomet pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas nurodė, jog perduodamo turto sąrašus sudarė buhalterė D. K..
Administratorius V. A. turto trūkumą pastebėjo, nors kompiuterio perėmimo metu jokių įtarimų jam nebuvo kilę, skirtingų jo apklausų duomenimis praėjus nepilnam mėnesiui iki ketveriems mėnesiams po turto perėmimo datos. Kompiuterius patikrinimui buvo nuvežęs į Kupiškį, kur jie buvo apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) specialistų, jokia ekspertizė atklikta nebuvo, nes bendrovė tam neturi licencijos. Pagal apžiūros duomenis, buvo apžiūrėti kompiuteriai, kurie iš vis bendrovėje nebuvo apskaityti. Kolegijos nuomone, reikšminga ir tai, jog su E. B. nebuvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis, ką priešingai teismui teigė administratorius V. A. ir kuris turto perdavmo-priėmimo aktą 2005 m. gruodžio mėn. vertino kaip inventorizaciją bei prisiėmė atsakomybę už jo apsaugą, tokiu būdu, E. B. bendrovės valdymas pasibaigė ir už visą bendrovės turtą tapo atsakingas administratorius. Tačiau, kaip matyti iš jo parodymų duotų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jam susirgus, į teismą nesikreipta, ligos metu jokio kito asmens turto apsaugai paskirta nebuvo, todėl pagrįstai galima teigti, jog administratoriaus ligos laikotarpiu turtas buvo neapsaugotas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, kaip nereikšmingus, atmetė darbuotojų G. D., L.E. M., M. K., A. V., A. V., N. K., Č. G. parodymus. Tai, kad liudytojai teigė buvus jų nepalankų požiūrį į E. B., kaip vadovą, jokiu aspektu negali nei paneigti, nei patvirtinti E. B. kaltę ar nekaltumą. Net gi priešingai, neigiamas darbuotojų nusistatymas prieš vadovą, gali įtakoti siekį jam kenkti, kaip asmeniui. Liudytojo K. S. parodymų, vien tik todėl, kad patvirtina aplinkybę, jog jis kelis kartus dirbo su E. B. direktoriaus kabinete su nauju kompiuteriu, visiškai atmesti negalima ir dėl aplinkybių, kurios tikėtina, kad jam įsidarbinus (kas vėliau neįvyko) administratoriumi, galėjo būti atskleistos, kaip nepalankios darbuotojams, kurie naudojosi įmonės turtu ne tik pačioje bendrovėje.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje konstatuoti ir nepašalinti prieštaravimai, kurių nepavyko pašalinti ir apeliacinėje instancijoje, abejonės, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai, byloje nėra surinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių E. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kuria pripažįstama, jog E. B. išteisinamas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, yra visiški pagrįsta ir teisėta, ir apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu negali būti priimamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.