- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- A-439-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01566-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Ž. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 4898 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 12 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis. Keturvietėje kameroje Nr. 204 buvo laikomas su dar 4 asmenimis, taigi jam trūko vietos, negalėjo judėti, pasimankštinti. Kameros sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, tualetas atviras, kameroje nebuvo šilto vandens ir lentynėlės prie kriauklės. Kreipėsi į tardymo izoliatoriaus pareigūnus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau pareiškėjo skundai nebuvo registruojami ir į nusiskundimus niekas nereagavo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsakovas pažeidė LR Konstitucijos 21 str., Konvencijos 3 straipsnį, pareiškėjas patyrė moralinę žalą, kuri pasireiškė dvasinius sukėtimu, fiziniais skausmais, depresija. Prašė skundą tenkinti, atlyginti neturtinę žalą, kurią įvertino 4898 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 236, kur ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų, tačiau kameroje laikomų asmenų skaičius kito. Ploto normatyvas buvo pažeistas neilgą laiko tarpą, todėl minėtos aplinkybės negalėjo padaryti žymesnio poveikio pareiškėjo sveikatai, be to, pareiškėjui buvo suteikti pasivaikščiojimai, jis galėjo eiti į dušą, naudotis sporto kiemeliu, kompiuterių klase. Paaiškino, kad kameras valyti privalo patys jose laikomi asmenys, be to, jos yra reguliariai remontuojamos, jų stovį tikrina Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai. Higienos palaikymui suimtieji aprūpinami sanitarinėmis priemonėmis, o sanitarinis mazgas kameroje yra atitvertas.
Atsakovo atstovas prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pateikė dėl pareiškėjo teigimu netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 12 d., taip pat įvertinęs atsakovo atstovo prašymą pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį, nurodė, jog nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.
Nurodė, kad pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes įvertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno tardymo izoliatoriuje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto, sanitarinių bei higieninių sąlygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją.
Nurodė, jog administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Atsižvelgęs į tai teismas nusprendė kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį, nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 12 d., žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi 2015m. rugpjūčio 17 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį.
Taip pat pirmosios instancijos teismas remdamasis CK 1.131 str. 2 d. nuostatomis, įvertino pareiškėjo nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis kaip subjektyvias ir nesvarbias bei nusprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Konstatavo, kad atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog jo atžvilgiu ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikomas, nes jis nežinojo apie savo pažeistas teises. Mano, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas tik nuo pasikreipimo į teismą dienos. Mano, jog jo atžvilgiu netinkamos kalinimo sąlygos buvo sudarytos tyčia. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą.
Atsakovo atstovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo įkalinimo įstaigoje.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.
Ieškinio senatis yra nustatyta Lietuvos nacionalinėje teisėje, todėl nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ją gali taikyti.
Pareiškėjas siekia, neturtinės žalos atlyginimo už jo laikymą netinkamomis sąlygomis Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 12 d.. Tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 18 d.. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, kad ieškinio senatį prašė taikyti Kauno TI.
Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą motyvuoja jog senaties terminas negali būti taikomas, kadangi pareiškėjas nežinojo apie savo teisių pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Pareiškėjo argumentai, kad senaties terminas negali būti taikomas, kadangi pareiškėjas nežinojo apie savo teisių pažeidimą, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė didelį diskomfortą, nepatogumus. Jei pareiškėjas jautė diskomfortą, emocinę depresiją, pažeminimą, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nesikreipimo į teismą laiku nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjo motyvas dėl negalėjimo kreiptis į teismą laiku, kadangi tuo metu nežinojo apie savo teisių pažeidimą, atmestinas, kadangi būdamas apdairus ir rūpestingas pareiškėjas turėjo realias galimybes, domėtis teisės aktais, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų nesuteiktos sąlygos domėtis įstatymais ir teisės aktais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos.
Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.
Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pagrįstai taikė ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmetė.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.