Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2013 m. spalio 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 28 d., pabaiga – 2016 m. rugsėjo 28 d.

A. Z. Komisijai buvo pristatytas 2015 m. sausio 22 d., tačiau tąkart Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam bei rekomendavo jam tęsti darbą ir konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo. 2015 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistojo skundas dėl komisijos nutarimo atmestas.

Pakartotinai apsvarsčius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Z. galimybę, 2015 m. birželio 10 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. 59-140, jam siūloma taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kartu taikant šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų tam tikru metu, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016 m. rugsėjo 28 d., gydytis priklausomybės ligas esant sutikimui bei kitus įpareigojimus – teismo nuožiūra.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime nurodoma, kad ankstesnes Komisijos rekomendacijas nuteistasis pagal galimybes įvykdė. A. Z. anksčiau teistas šešis kartus. Pirmi trys teistumai išnykę. Vieną kartą skirti pataisos darbai, kartą taikytas lygtinis nuteisimas laisvės atėmimu, privalomai įjungiant nuteistąjį į darbą (sąlygas pažeidė), kartą taikytas lygtinis paleidimas (sąlygų nepažeidė), kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (sąlygos pažeistos). Amžius pirmojo teistumo metu – 27 metai. Nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Dėl dabartinio nusikaltimo savo kaltę pripažįsta. Nuteistojo gyvenime būta neapgalvotų poelgių. Išgėręs linkęs prarasti savitvardą, elgtis agresyviai. Kai kurias problemines sritis pripažįsta, kai kurias neigia. Ne visada tinkamai įvertindavo veiksmų pasekmes. Šiuo metu formuluoja ateities tikslus, susijusius su darbine veikla, parama vaikams. Pažįstamų ratas panašių pomėgių, patirties. Nusikaltimus atlikdavo vienas. Turi savų paaiškinimų negatyviems poelgiams. Į priežiūrą reaguoja tinkamai. Būdamas pataisos namuose alkoholio nevartoja. Lankė savipagalbos grupes, paskaitas priklausomybių tematika. Į Vilniaus pataisos namus atvyko 2013 m. gruodžio 13 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, buvo baustas, nuobauda šiuo metu negalioja. Kartą jis ir skatintas. Jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų. Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, lankė AA susirinkimus, dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose. Lankydamas Lietuvos kalinių globos draugijos projektą dalyvavo šio projekto vykdomose veiklose, taip pat dalyvavo mentorystės veikloje, bendravo su draugijos savanoriais. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, staliaus padėjėjo kvalifikaciją įgijo dalyvaudamas Kalinių globos draugijos projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“, dirba darbininku (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Darbo stažas apie 7 metus. Turėjo ir darbinio nestabilumo laikotarpių. Pagal vykdomuosius raštus skolingas 897,12 Eur, išieškota 40,26 Eur. Teismo nuosprendžiu priteistas ieškinys: 353,34 Eur J. N. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 144, 81 Eur D. M. neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis nevedęs, turi du vaikus, su kuriais stengiasi palaikyti ryšius. Išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką - 59 balai (vidutinė).

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam A. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. A. Z. yra atlikęs būtiną dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, dalyvavo įvairiose adaptacijos, integracijos ir kitose elgesio korekcijos programose, dirba, stengiasi palaikyti socialinius ryšius su vaikais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta pagal OAsys metodiką, yra vidutinė – 59 balai. Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. Z. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Vis tik, pažymėtina, jog teismų praktikoje pirmiau nurodytos aplinkybės bei nuteistojo elgesys vertinamas tik kaip lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau negali būti absoliučiu pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog sprendžiant, ar patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. Z., būtina atsižvelgti į daugelį aplinkybių, tarp jų ir į tai, ar šis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu. Šių aplinkybių visuma turi būti pakankama išvadai, jog A. Z. daugiau nenusikals ir pritaikius jam lygtinį paleidimą bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad A. Z. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš artimą asmenį (BK 140 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 1 dalis) bei du nesunkius nusikaltimus valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 286 ir 290 straipsniai). Matyti, jog A. Z. iki paskutiniojo nuosprendžio teistas šešis kartus, trys pirmieji teistumai išnykę, jo teisei priešingi veiksmai įprastai pasireiškia agresijos ir įvairaus smurtinio pobūdžio išpuoliais prieš artimos aplinkos asmenis, be to, kartą jis ir pasipriešino pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykusiems policijos pareigūnams bei juos įžeidė. A. Z. ankstesniais nuosprendžiais skirtos ir su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kartą taikytas lygtinis paleidimas, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas. Nepaisant to, jis suteiktų galimybių pasitaisyti neįvertino, turėdamas neišnykusį teistumą bei pažeisdamas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, netrukus nuo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio pakartotinai nusikalto, todėl buvo pasiųstas atlikti ir ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog A. Z. teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo neįvertino, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos švelnesnės bausmės jo elgesiui neturėjo jokios teigiamos įtakos, jis iš esmės nesugeba valdyti savo emocijų, yra agresyvus, linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms teisės bei moralės normoms, todėl yra pakankamai pavojingas visuomenei. Kaip nurodoma nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje, ankstesnės nusikalstamos veikos išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Nors Komisijos nutarime teigiama, kad dėl dabartinio nusikaltimo A. Z. kaltę pripažįsta, iš bylos medžiagos matyti, jog vykstant teisminiam procesui, jis veiką padaręs prisipažino tik iš dalies (asmens byla, b. l. 20), todėl pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistasis išties tinkamai vertina savo teisei priešingus poelgius, geranoriškai prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Kaip nurodoma ir Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis stokoja savikritikos, kai kurias problemines sritis neigia, turi savų paaiškinimų negatyviems poelgiams ir tai tik dar labiau stiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nuteistojo gebėjimo objektyviai ir kritiškai vertinti pasirinkto elgesio modelį, poelgių pasekmes. Pastebėtina ir tai, jog A. Z. pirmą kartą nusikalto būdamas 27 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo gana jauname amžiuje. Šią aplinkybę teismas taip pat vertina neigiamai. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimo. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog A. Z. vieną kartą skatintas, tačiau kartą jis ir pažeidė režimo reikalavimus, tiesa nešiurkščiai. Nors drausminė nuobauda ir nebegalioja, minėtas pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas sudaro pagrindą manyti, jog A. Z. nerodė pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaištingai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis dirba, jis vis dar turi ir nepadengtų skolų, taip pat nerodo didelių pastangų padengti civilinius ieškinius. Matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OAsys metodiką, įvertinta 59 balais, t. y. jis priklauso vidutinei rizikos grupei, kuri, palyginus su ankstesniu įvertinimu (asmens byla b. l. 42), išliko nepakitusi, nei kiek nesumažėjo, ir ši aplinkybė pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę nuteistasis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo nusikalstamus veiksmus įtakojo alkoholio vartojimas ir tai vertinant kartu su Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybe, kad jo draugų ir pažįstamų ratas panašių pažiūrų, pomėgių bei patirties, išlieka pagrįsta rizika, jog išėjęs į laisvę bei grįžęs į netinkamų vertybinių nuostatų aplinką jis vėl ims vartoti alkoholį ir, praradęs savikontrolę, vėl nusikals.

Atsižvelgiant į nuteistojo A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius teistumus, apibūdinančius jo asmenybės pavojingumą visuomenei, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aptartas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis pakankamai įvertino savo gyvenimo būdą, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti ir netikslinga asmenį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, įvertinus tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, jog A. Z. pavojingumas visuomenei dar nėra išnykęs, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 59-140, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 59-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Z..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.