Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. S., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(Duomenys neskelbtini) R. S. mirė. R. S. mirties dieną priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarė informavo pareiškėją, jog 2018 metais užvesta paveldėjimo byla pagal VĮ Turto bankas prašymą. Šiuo metu paveldėjimo byla sustabdyta, liudijimas nėra išduotas. Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), gyvena mirusio R. S. sūnus J. S. su šeima. Pareiškėjas nuo 2004 m. rugpjūčio 17 d. iki šiol šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, nuo 2002 m. rugpjūčio 19 iki šiol, tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo pareiškėjo žmona B. S., o nuo 2010 m. liepos 2 d. iki šiol ir pareiškėjo nepilnametis sūnus E. S.. Visi šie asmenys faktiškai gyvena nurodytu adresu. Po tėvo R. S. mirties pareiškėjas moka visus turto išlaikymo ir komunalinius mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu: už komunalinių atliekų išvežimą, elektrą, vandenį, mokesčius namo administratoriui ir kt. pareiškėjas nurodo, kad po tėvo mirties į notarų biurą nesikreipė, nes manė, jog užtenka testamento ir nieko papildomai daryti nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Išnagrinėjus pareiškėjo ir kitų bylos dalyvių rašytinius paaiškinimus, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, palieka sūnui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) R. S. mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad po R. S. mirties liko paveldimas turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas patvirtina, kad po R. S. mirties, (duomenys neskelbtini) į notarų biurą kreipėsi Valstybės įmonė Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2018 m. gegužės 2 d. į notarų biurą kreipėsi R. S. pirmos eilės įpėdinis J. S. su prašymu sustabdyti paveldėjimo liudijimo išdavimą, nes jis kreipsis į teismą. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos išduotų pažymų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. rugpjūčio 17 d. iki šiol šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą pareiškėjas J. S., nuo 2002 m. rugpjūčio 19 iki šiol, tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo pareiškėjo žmona B. S., o nuo 2010 m. liepos 2 d. iki šiol ir pareiškėjo nepilnametis sūnus E. S..

Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo R. S. mirties jis į notarų biurą nesikreipė, tačiau tėvo palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti. Jis ir toliau liko gyventi tėvui priklausiusiame bute, naudojosi palikėjo turtu jį prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, jog pareiškimui neprieštarauja, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais pareiškėjas įrodė, kad jis po savo tėvo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisių, todėl jų kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.