Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2011-03-15 · Byla Nr. A2.6.-1-829/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-03-15Marijampolės apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-08-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-03-15
Bylos Nr.
A2.6.-1-829/2011
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00190-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Pažeidėjas
S. B.
Advokatai
Romualdas Petras Damušis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS
Administracinio teisės pažeidimo byla: A2.6.-1-829/2011Proceso Nr. 4-40-3-00190-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.7.; 39.2., 52.5.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2011 m. kovo 15 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Eglei Macijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. B., jo gynėjui advokatui Romualdui Petrui Damušiui, išnagrinėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, administracine tvarka už KET pažeidimus bausto devynis kartus, ūkininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas S. B. surašytas už tai, kas jis, 2010-04-01 apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį Citroen Xantia, v/n (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, persekiojamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs vairuotos transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio, kliudė medį, įvažiavo į gyvatvorę kurią išlaužė, taip pat išvažinėjo pievą, apgadino vairuotą automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai yra pažeidė KET 14, 17, 133, 234 punktų reikalavimus.

S. B. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų ir paaiškino, jog 2010-04-01 vakarą buvo namuose ir jokios mašinos nevairavo. Tą dieną V. N. dirbo pas V. M. (duomenys neskelbtini) kaime. Jis taip pat dirbo kartu. Vakare V. M. paprašytas pasiėmė V. N. ir parsivežė jį pas save į namus – į (duomenys neskelbtini) nusiprausti. Pas V. M. nėra vandentiekio. Visa tai buvo nuo 8 iki 9 val. vakaro. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), o jis pats gyvena (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, pirmiausiai pavalgė, V. N. parodė kur vonia, kur jis miegos, o pats su tėvu užlipo į antrą aukštą ir internetu bendravo su broliu ir seserimi, kurie yra išvykę į užsienį. Apie 10 val. tėvas nuėjo miegoti, o jis toliau sėdėjo prie interneto. Apie 12 val. nulipo žemyn ir pastebėjo, kad ant stalo nėra raktų. Išėjęs laukan pastebėjo, kad nėra nė automobilio. O prieš tai V. N. pastoviai skambinėjo jo sugyventinė į telefoną. Kadangi pastarasis telefono su savim neturėjo, pasakojosi, kad žmona jam priekaištaus, kad reikėtų grįžti. Jis šiam pasakė, kad sulauks ryto ir jį parveš. V. N. buvo blaivus. Tą dieną negėrė nei pas jį, nei pas V. M.. V. N. savavališkai paėmęs mašiną išvažiavo. Kadangi buvo ankstyvas pavasaris, jam nėjo pravažiuoti ir pasiekti namus, tai jis apsisukęs grįžinėjo. Ir kaip jam pasakojo, grįžtant atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą, šį stabdė policija. Tada stabdomas policijos pareigūnų, jiems nepakluso ir įvažiavo į čisus, į gyvatvorę, o iš įvykio vietos pasišalino. Kieme neradęs transporto priemonės, skambino į policiją dėl pasigesto automobilio. Pareiškė, kad jis yra nuvarytas. Policijos pareigūnai informavo, kad automobilis jau pas juos, tik jie neturi vairuotojo ir kad transporto priemonė atvežta į „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat jam siūlė atvykti į policijos komisariatą rašyti pareiškimą dėl vagystės. Kadangi suprato, jog tai „bus V. N. darbas, į policiją nevažiavo, pareiškimo dėl vagystės nerašė“. V. N. tą dieną pas jį neatėjo. Dvi dienas pastarojo ieškojo, o po dviejų dienų pats šį į policijos komisariatą atsivežė“. Tą kartą su V. N. pas tėvus važiavo tam, kad V. N. galėtų išsimaudyti, be to jam buvo reikalų pas tėvą. Į papildomą klausimą atsakė, kad tą dieną važiavo pas tėvus, nes apsipyko su žmona ir pasakė jai, kad išvažiuoja pas tėvus nakvoti. (b.l. 75-76, 92).

Liudytojas R. Š. parodė, jog laiko nepamena, tik žino, kad buvo tamsus paros metas. Buvo gautas pranešimas budinčioje dalyje, kad (duomenys neskelbtini) kaime pas vieną pilietį atvažiavo 2 ar 3 mašinos ir nori minėtą asmenį sumušti. Budintis nusiuntė jo ekipažą į tą vietą, kur vyko incidentas. Nuvykus į nurodytą vietą pilietis paaiškino, kad mašinos, kurios buvo pas jį atvažiavusios nuvažiavo viena į kairę pusę, kitą į dešinę pusę. Tuo metu dirbo su patrule Neringa Orintaite ir pastebėjo atvažiuojančią mašiną. Nutarė mašiną sustabdyti. Mašina atvažinėjo priešais juos. N. O. išlipo iš automobilio su stabdymo lazdele stabdyti automobilio, o jis tuo tarpu įjungė švyturėlius. Tačiau priešais atvažiavusi mašina nepakluso reikalavimui sustoti ir pravažiavo pro juos. Tada N. O. greitai įšoko į automobilį, jis transporto priemonę apsuko ir pradėjo persekioti nestojusį automobilį. Minėtą automobilį persekiojo (duomenys neskelbtini) kaimo gatvelėmis. Iš pradžių važiavo paskui, nes buvo atsilikę. Po to automobilį prisivijo. Persekiojama mašina iš vienos gatvės suko į dešinę, ten yra kelio posūkis. Vairuotojas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į čisus ir juos išvertė. Daugiau kitų transporto priemonių nebuvo. Greitis buvo didesnis, nei leidžiama važiuoti. Tik žiūrėjo, kad neatsimuštų į priekyje važiuojančio automobilio galą. N. O. sėdėjo šalia. Kai įvyko įvykis, jų ekipažas nuo persekiojamo automobilio buvo už 15-20 metrų. Po to dar spėjo pastebėti, kad iš automobilio pro vairuotojo dureles iššoko tvirto sudėjimo vyriškis ir nubėgo į sodą. Tuo tarpu N. O. iššoko iš automobilio ir pradėjo vytis bėgantį asmenį. Jis dar apvažiavo iš kitos pusės, kad užkirsti kelią, bet asmuo dingo tamsoje ir jo nerado. Asmuo buvo tvirto sudėjimo, pakankamai aukštas. Jis buvo tamsiai apsirengęs. Bėgančio asmens veido nematė. Tik nugarą. Prie prisivyto automobilio privažiavo iš galo. Pažeidėjo jam niekas neužstojo. Asmuo gyvatvorę nulaužė ir atsidaręs vairuotojo dureles nuo automobilio bėgo į kairę pusę. Įvykio vieta yra nufotografuota. Kojų pėdsakų nerinko, nes ant žolės jų nebuvo matyti. Pirštų antspaudų neėmė. Žino kur S. B. gyvena. Stabdomas automobilis važiavo link jo namų, tik jų neprivažiavo. Kas yra automobilio savininkas išsiaiškino tą patį vakarą. Buvo privažiavę prie S. B. namų, bet visur buvo užgesintos šviesos. Pasibeldus niekas durų neatidarė. Papildomos apklausos metu parodė, kad automobilį persekiojo gatvėmis, tik jų pavadinimų pasakyti negali. Vijosi per 3 gatves. Stabdė vienoje gatvėje, paskui automobilis pravažiavo kita gatve, įvažiavo į trečią gatvę ir paskui nuvažiavo nuo kelio. Nuo stabdymo iki įvykio vietos gali būti 300-500 metrų. Ne 20-30 metrų mašiną vijosi. 20-30 metrų atstumas buvo iki įvažiavimo į antrą gatvę. O ta gatvė buvo 100-200 metrų. O paskui kitoje gatvėje mašina pavažiavo 30-50 metrų ir nuvažiavo nuo kelio (b.l. 76-78, 91).

Liudytojas E. M. paaiškino, kad pats įvykio vietoje nebuvo, protokolą S. B. surašė pagal surinktą medžiagą, pareigūnų tarnybinius pranešimus. S. B. pažeidimų nepripažino, teigė, kad nevairavo. Jis nurodė, kad nevairavo, bet pagal paaiškinimus ir pareigūnų tarnybinius pranešimus mano, kad užteko įrodymų ATP protokolui surašyti (b.l. 78).

Liudytojas V. M. parodė, kad vakare V. N. su (duomenys neskelbtini) išvažiavo pas pastarąjį į namus. Tai buvo vakare. Jie išvažiavo, nes sugalvojo nusiprausti. Negali pasakyti kodėl jie išvažiavo. S. B. ir V. N. jam padėjo stogą dengti. Pas jį – (duomenys neskelbtini) kaime nėra kaip nusiprausti, nes nėra vandentiekio, todėl jie taip nutarė ir išvažiavo. S. B. ir V. N. išvažiavo su Citroenu. Vairavo S. B.. Nepamena kaip su mašina buvo, bet atsimena, kad rytojaus dieną V. N. ieškojo dėl tos mašinos. Daugiau nieko nežino. Kitą dieną V. N. nerado, o paskui (duomenys neskelbtini) pats V. N. susirado dar kitą dieną. V. N. telefonas įvykio dieną buvo pas jį likęs. Neatsimena kada šis telefoną iš jo pasiėmė (b.l. 79).

Liudytojas A. V. B. parodė, kad tą vakarą sūnus grįžo tamsoje. Jis parsivežė draugą, kurio pavardės nežino. Jį (duomenys neskelbtini) vadindavo. Sūnus pasakė, kad per kompiuterį nori pasišnekėti su broliu ir seserimi iš (duomenys neskelbtini), todėl juodu nuėjo ir ilgai kalbėjosi. Tada sūnus paklausė ar jis negalėtų užkurti pečių, vandenį užkaitinti. Jis nuėjo, užkūrė ugnį, kokią valandą kaitino. Kai atėjo, jie dar šnekėjosi su sūnumi. Jam pabodo, todėl išėjo miegoti. Išgėrė vaistus ir nuėjo miegoti. Jam būnant sūnus jokio alkoholio nevartojo. Kol pečius kūrenosi, sūnus ir V. N. buvo viršuje, o kai pašilo vanduo, jis ėjo miegoti, o V. N. – maudytis. Po kurio laiko jį sūnus pabudino ir pasakė, kad jo mašiną nuvarė. Iš pradžių nelabai suprato. Apsirengęs išėjo į lauką, pažiūrėjo, kad tikrai tos mašinos nėra. Sūnus lakstė, bėgiojo. Dar kiek pabuvo lauke, sušalo ir vėl nuėjo į lovą (b.l. 79-80).

Liudytojas V. N. parodė, kad minėtą dieną dirbo pas (duomenys neskelbtini). Taip pat dirbo S. B. ir kažkoks (duomenys neskelbtini). Dengė stogą. Apie 20 val. nuvažiavo pas S. B. išsimaudyti. Buvo blaivas. Jam parodė kur reikės maudytis, kur miegoti. Namo nevažiavo, nes norėjo išsimaudyti. Apie dvyliktą nakties užsimanė pas savo sugyventinę, todėl atsikėlė, pasiėmė nuo staliuko raktelius ir (duomenys neskelbtini) automobiliu Citroen išvažiavo namo. Kiek pavažiavęs pamatė, kad labai šlapia, kad privažiuoti nepavyks, todėl apsisukęs grįžinėjo atgal. Pamatęs priešais policijos švyturėlius, susimėtė ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Su policija prasilenkė iš priekio. Pareigūnai apsisuko ir paskui jį važiavo. Ar prieš tai pareigūnai jį stabdė, neatsimena. Pavažiavo gal 20-30 metrų ir posūkyje nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo į griovį. Dar užkabino tujų gyvatvorę, nes jos augo šalia griovio. Išlipo iš automobilio ir išsigandęs pabėgo. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Bėgo per kiemus į kelią, paskui pagrindiniu keliu link savo namų. Nežino ar pareigūnai jį vijosi. Tą pačią naktį parėjo namo. Tai buvo maždaug 3 val. Per pietus nuėjo pas kaimyną kapoti malkų, o kitą dieną ar netgi tą pačią, atvažiavo (duomenys neskelbtini) ir jis suprato, kad prisidirbo. Su savimi telefono įvykio vakarą neturėjo – jį buvo palikęs darbe. Papildomos apklausos metu liudytojas V. N. parodė, kad „kaip ir praeitą sykį sakė, kai pamatė policijos pareigūnus, iki vieno posūkio buvo gal kokie 200 metrų, iki antro posūkio gal 100 metrų. O nuo tos vietos kai bėgo, kokie 30-50 metrų”. Kadangi buvo šlapia, posūkyje užmetė mašiną. Gal greitis per didelis buvo. „Nuo kelio nulėkė į dešinę pusę – kabino medį ir paskui į tujas davė galas“. Kai mašina sustojo įlėkusi į tujas, pasiėmė raktelius, uždarė duris ir bėgo. Mano, kad važiuojant kokį puskilometrį policininkai jį vijosi, o ar bėgantį vijosi, nematė. Apie tai, kad kliudė medį praeitą kartą nepasakė, nes pamiršęs buvo. Tą dieną kai bėgo, buvo su treningu. Su tuo treningu buvo per akistatą policijoje (b.l. 83, 90).

Liudytoja I. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. 2010-04-01 apie 3 nakties jos sugyventinis V. N. parėjo namo. Buvo išgėręs, bet labai mažai. Su kuo gėrė, neklausė. Sakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Kitą dieną buvo namuose, nieko neveikė, gulėjo. Į pavakarę iš paties sugyventinio sužinojo, kad jis paėmė mašiną ir ja važiavo. Policiją V. N. išsivežė per Velykas. Balandžio 1 d. su sugyventiniui skambino 11 kartų. Ir jis jai skambino kelis kartus (b.l. 84).

Liudytojas R. S. parodė, kad buvo pas V. M. kai jie stogą dengė 2010 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. V. M. jį buvo pasikvietęs, kad patalkavotų, kiemą pažiūrėtų. Sargavo kai stogą dengė. Tada buvo paliktas telefonas vagonėlyje. Telefonas buvo pajungtas krautis ir ant staliuko padėtas. Neprisimena kiek sykių skambino į tą paliktą telefoną, bet skambino ne vieną ir ne du kartus. Atsiliepė. Skambino (duomenys neskelbtini), ji klausė kur (duomenys neskelbtini). Pasakė jai, kad nežino, nes nežinojo kur jis. Negali pasakyti kelis kartus atsiliepė. Gal 3-4 kartus (b.l. 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Nors S. B. nepripažino kaltu dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinės bylos medžiaga: eismo įvykio vietos planu ir foto nuotraukomis, iš kurių matyti pažymėta (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, pakelės medis, esantis gatvės kairėje pusėje, į kurį atsitrenkė automobilis Citroen Xantia, v/n (duomenys neskelbtini) taip pat išlaužytos tujos, į kurias automobilis atsitrenkęs priekiu sustojo (b.l. 3, 4-7). Teismas, vertindamas V. N. parodymus apie tai, kad jis vairavo automobilį Citroen Xantia, bėgdamas nuo pareigūnų pastarojo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, atmeta kaip prieštaraujančius kitų liudytojų parodymams, bylos medžiagai. Visų pirma, iš jau minėtos schemos matyti, kad automobilis į tujas įvažiavo priekiu, nors V. N. teigia, kad „posūkyje užmetė mašiną. Nuo kelio nulėkė į dešinę pusę – kabino medį ir paskui į tujas davė galas“. Kad automobilis į tujas įvažiavo priekiu, patvirtina ir ant automobilio užfiksuoti apgadinimai (b.l. 3). Taip pat matyti, kad automobilis, nuvažiuodamas nuo kelio, prieš tai kliudė pakelėje augusį medį, nors V. N. apie jį pirmosios apklausos metu net neužsiminė. Tik antrosios apklausos metu šią aplinkybę nurodė, paaiškindamas, kad apie tai buvo pamiršęs (b.l. 83, 90). Taip pat V. N. negalėjo tiksliai paaiškinti kaip jį pareigūnai stabdė, kokį atstumą vijosi jam nestojus. Pirmosios apklausos metu V. N. parodė, kad „su policijos pareigūnų automobiliu prasilenkė iš priekio. Ar prieš tai pareigūnai jį stabdė, neatsimena. Pavažiavo gal 20-30 metrų ir posūkyje nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo į griovį“, nors pareigūnas tvirtino, kad automobilį persekiojo net trimis gatvėmis – iš viso galėjo būti 300-500 m. atstumą (b.l. 77, 83). S. B. gynėjo prašymą tenkinus ir apklausus V. N. antrą kartą, šis parodė, kad jį policijos pareigūnai vijosi jau ne 20-30 metrų atstumą, bet apie 350 m (b.l. 90). V. N. ir jo sugyventinės parodymai išsiskyrė ir dėl tos aplinkybės, ar V. N. įvykio vakarą buvo blaivus. V. N. tvirtinęs, kad tą vakarą negėrė ir S. B. automobilį vairavo būdamas blaivas (b.l. 83), nors jo sugyventinė parodė, kad V. N. namo grįžo būdamas išgėręs (b.l. 84). Taip pat jų parodymai išsiskyrė dėl tos aplinkybės, kur V. N. buvo ir ką veikė 2010-04-01. V. N. nurodė, kad sekančią dieną buvo namuose, ėjo pas kaimyną kirsti malkų, o I. K. parodė, kad jos sugyventinis visą dieną buvo namuose, gulėjo (b.l. 84). Taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl sugyventiniui V. N. būnant namuose, su juo nuo 2010-04-01 9 val. 54 min. iki 15 val. 31 min. bendravo net 11 kartų (b.l. 84). V. N. tuo metu teigia, kad jo telefonas buvo paliktas pas V. M. (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 93). Šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00218-10 esančios telefonų išklotinės, taip pat pareigūnų tarnybinis pranešimas, jog iš V. N. priklausančio telefono išklotinių matyti, kad jo gyvenamąją vietą aptarnauja UAB „Tele2“ bokštas Nr. 341, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau 2010-04-01 V. N. 11 kartų bendravo telefonu su savo sugyventine I. K. būdamas į rytus nuo UAB „Tele2“ bokšto Nr. 345, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 50-51, 52, 53). Šių prieštaravimų V. N. pašalinti negalėjo ir paaiškinti, kaip būdamas namuose, o telefoną palikęs pas V. M. Liepalotų kaime, Lukšių seniūnijoje, ką patvirtina aukščiau aptartos išklotinės, sugebėjo 11 kartų bendrauti su sugyventine ir kokiu tikslu. S. B. teigia, kad pastebėjęs iš kiemo nuvarytą jo automobilį suprato, kad tai galėjo padaryti V. N., jo paskui ieškovo dvi dienas, tačiau nenurodė kaip ieškojo, kadangi jam telefonu nė karto neskambino, neaišku kodėl iš karto nevažiavo į jo namus, jei žinojo, kad V. N. nori parvažiuoti namo (baudžiamoji byla 91-1-00218-10, b.l. 46-47, 48-49; b.l. 76). Liudytojas R. S. parodė, kad buvo pas V. M. kai jie stogą dengė 2010 m. kovo 31 d. – balandžio 1 d. „Sargavo kai stogą dengė. Tada buvo paliktas telefonas vagonėlyje. Telefonas buvo pajungtas krautis ir ant staliuko padėtas. Neprisimena kiek sykių skambino į tą paliktą telefoną. Skambino (duomenys neskelbtini), ji klausė kur (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad nežino, nes nežinojo kur jis. Gal 3-4 kartus atsiliepė“ (b.l. 90-91). Iš šių R. S. parodymų matyti, kad V. N. telefonas buvo pas V. M. vykdomose statybose esančiame vagonėlyje (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau jis nenurodė tiksliai kada į minėtą telefoną V. N. sugyventinė skambino, kiek kartų. I. K. neužsiminė, kad bendravo su R. S., teigdama, kad kalbėjosi tik su V. N.. Kadangi R. S. teigimu jis atsiliepęs I. K. pasakė, kad nežino kur yra V. N., ir patvirtino, kad tikrai nežinojo, tikėtina tai galėjo būti po 20 val., kada S. B. su V. N. šių teigimu buvo išvažiavę į S. B. namus. Kitu atveju, R. S. turėjo žinoti, kad V. N. dengia V. M. stogą, kadangi buvo kartu. Tačiau iš telefono skambučių išklotinės matyti, kad nuo 2010-03-31 18 val. 50 min. V. N. telefonu bendrauta nebuvo. Pokalbiai prasideda tik sekančios dienos ryte – 2010-04-01 09 val. 54 min. Iš pačios I. K. parodymų matyti, kad N. N. tuo metu jau buvo namuose, todėl jai skambinėti į jo telefoną, paliktą (duomenys neskelbtini), ir klausinėti kur yra V. N. tikslo nebuvo.

Tuo tarpu pareigūno R. Š. parodymai yra nuoseklūs, detaliai nusakantys įvykio aplinkybes, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Šio asmens suinteresuotumas byloje neįrodytas. Šiuos R. Š. parodymus patvirtina ir kartu su juo buvusi pareigūnė N. O.. Nors jos iškviesti apklausai nepavyko, kadangi policijoje ji nebedirba, išvyko dirbti į užsienį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, pasirašė, kad yra įspėta už melagingų parodymų davimą (baudžiamoji byla 91-1-00218-10, b.l. 73). Ji savo parodymais patvirtina R. Š. teismo posėdžiu duotus parodymus, taip pat papildomai N. O. nurodo, kad privažiavus prie automobilio Citroen, jų automobilio lempos šį apšvietė ir į juos tuo metu atsisuko iš mašinos išlipęs asmuo. Jo veido bruožus, kūno sudėjimą pareigūnė įsidėmėjo, o po dviejų dienų policijoje minėtą asmenį pamačiusi, atpažino. Tai buvo S. B.. V. N. į matytąjį buvo nepanašus ne tik ūgiu, veido bruožais. V. N. buvo tamsiais plaukais, su ūsais, o jos matytas asmuo buvo be ūsų, pliktelėjusia kakta. Tą patį pareigūnė parodė ir akistatos su S. B. metu (baudžiamoji byla 91-1-00218-10, b.l. 74, 75-76).

Teismas, nenuoseklius, vienus kitiems ir bylos medžiagai prieštaraujančius V. N., I. K. taip pat R. S. parodymus, o A.V. B., kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, atmeta, atsakomybėn traukiamo asmens S. B. pateiktą versiją vertintina kaip gynybos pozicija, ir vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad S. B. įvykdė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, jie teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip: pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., kadangi pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino medį, gyvatvorę, pievą. Kadangi pažeidėjas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl jis padarė ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismas S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam 2009-10-09 buvo paskirta administracinė nuobauda – įvykis 2010-04-01 (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.)

Skiriant S. B. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų skaičių, pobūdį – padaryti du pažeidimai, vienas iš jų – labai pavojingas, sukėlęs pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei; į pavojingumo laipsnį – apgadintas medis, gyvatvorė bei paties S. B. vairuotas automobilis; į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas devynis kartus, ne visos iš paskirtų baudų yra sumokėtos, vieną kartą baustas už analogišką KET pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam ir nestojimą policijos pareigūnams, ir skirtini straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų – piniginių baudų vidurkiai. Paskirtos baudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., bendrintinos apėmimo būdu ir galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkiausią iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam S. B. atimama teisė vairuoti transporto priemones, todėl nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestinas vykdyti Marijampolės apskrities VPK (Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d.).

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1142 įsigaliojimo (2011-01-01), todėl pagal minėto įstatymo 25 str., administracinė teisena vyksta ir nutarimo apskundimas numatomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 330 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius du administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausti:

– už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarytą teisės pažeidimą 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio bauda;

– už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarytą teisės pažeidimą 3.500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 3.500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones S. B. atėmimo pavesti vykdyti Marijampolės apskrities VPK.

Nutarimas per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Loreta Masevičiūtė