- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-63-318-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03216-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- M. K.
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-318/2012
Teisėjas Audrius Cininas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03216-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.; 2.1.15.3.
2012 m. vasario 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams: pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirtas 30 parų areštas. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinus galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. K. priteistą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš M. S. priteista: 5113,28 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. K. naudai; 3486,41 Lt advokato pagalbai apmokėti; Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 124,24 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad 2010 lapkričio 14 d. apie 02.30 val. Jasinskio g. 16 C Vilniuje, prie klubo „Gravity", būdamas neblaivus, kai nukentėjusysis M. K. draugų vedamas ėjo iš klubo „Gravity", lipant laiptais į aikštelę, elgdamasis itin įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė M. K. vieną kartą į veido sritį, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį trijų viršutinių dantų lūžimu su dantenų plyšimu, kraujosruvomis viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p..
Nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi liudytojų J. J., A. K., B. P. parodymais, tačiau, jo nuomone, minėti liudytojai tiesiogiai negalėjo matyti, jog jis sudavė smūgį M. K., nes visi liudytojai nukentėjusįjį pamatė netrukus po to, kai šis neaiškiomis aplinkybėmis buvo sužalotas. Toks besąlygiškas teismo vadovavimasis šių asmenų parodymais yra nepagrįstas.
Nuteistojo manymu, minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra M. K. draugai. Tai pastarieji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl, neįvertinęs šių liudytojų parodymų patikimumo, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, jog teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.).
Apeliantas tvirtina, kad teismas neaiškiais motyvais atmetė su M. S. kartu buvusio liudytojo R. B. parodymus dėl to, kad jis buvo nuteistojo draugas, nes „draugo" kriterijus teismui netrukdė kaip visiškai teisingus vertinti nukentėjusiojo draugų - liudytojų parodymus.
Nuteistasis tvirtina, kad liudytojo J. J. parodymai, jog įvykio metu jis ant nuteistojo kairės rankos krumplio matė nubrozdinimą, prieštarauja policijos pareigūno D. F. atvykusio pagal iškvietimą parodymams, kad tuo metu jokių nubrozdinimų ant M. S. rankų nepastebėjo.
Taip pat nurodo, kad jis po įvykio nepasišalino iš galimos nusikaltimo vietos, laukė policijos pareigūnų. Jo manymu, toks nuteistojo elgesys patvirtina, jog jis iš tiesų nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo. Jis turėjo visas galimybes pabėgti iš įvykio vietos, nes be ten buvusių jo draugų, pastarojo daugiau niekas nepažinojo.
Apeliantas tvirtina, kad su M. K. niekada nebendravo ir jo nepažinojo, todėl kažkoks nepriimtinas nukentėjusiojo elgesys klube, ko pasėkoje pastarajam klubo apsaugininkai pripurškė ašarinių dujų į akis, negalėjo iššaukti nuteistojo agresijos. Jo manymu, įvertinus visas aplinkybes, kyla pagrįstos abejonės, kad M. K. nukentėjo nuo nuteistojo, nes jis galėjo būti sužalotas ir klube konflikto su klubo apsauga metu.
Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. turi būti panaikintas ir byla nutraukta Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Be to nuteistasis tvirtina, kad iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog pastarojo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo asmenį. Nors paskatos buvo galimai chuliganiškos, tačiau jokių kitų veiksmų, kuriais būtų demonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, M. S. nepadarė.
Taip pat M. S. nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Jo manymu, teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma akivaizdžiai per didelė ir nukrypsta nuo suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo panašiose bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. S. viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, veikdamas itin įžūliai, tyčia smogė M. K. 1 smūgį į veido sritį, taip M. K. padarydamas: trijų viršutinių dantų (11,21,22) lūžimus (22-as išmuštas pilnai) su dantenų plyšimu, kraujosruvomis viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. M. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., nes šiais nusikalstamais veiksmais nuteistasis pasikėsino į du baudžiamojo įstatymo saugomus objektus: žmogaus gyvybę ir viešąją tvarką.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-454/2011). Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis su nukentėjusiuoju anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo susiklostę konfliktiniai santykiai. M. S. matė, kad nukentėjusįjį išveda iš klubo draugai ir pats be jokios priežasties smogė jam kumščiu į veido sritį. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad M. S., tyčia smogdamas kumščiu M. K., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Tai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė. Todėl apylinkės teismas šiuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaip tvirtina nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nusikalstamus veiksmus M. S. padarė viešoje vietoje – prie klubo ,,Gravity“ įėjimo durų, aplinkui esant kitų asmenų.
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. reglamentuoja, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas viešoje vietoje tyčia veikė įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis praktikuoja dziudo, boksą, yra dviejų metrų ūgio. Taigi jis, suprasdamas savo fizinį pranašumą prieš nukentėjusįjį, kuriam tuo metu į akis buvo pripurkšta dujų, tyčia, iš chuliganiškų paskatų smogdamas jam kumščiu į veidą, veikė ypatingai įžūliai. M. S. taip veikė kitų žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Tuo jis, be jokios abejonės, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, kurie buvo priversti į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus. Taigi iš nuosprendžio turinio matyti, jog pastarojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Visos šios aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas M. S. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes jis tais pačiais nusikalstamais veiksmais pažeidė ir viešąją tvarką.
M. S. apeliacinio skundo argumentus, kad jis nukentėjusiajam M. K. smūgių nesudavė ir jo nesužalojo, paneigia byloje esantys faktiniai duomenys.
Nukentėjusysis M. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog, su draugais būnant klube „Gravity“, apsaugos darbuotojai jam į akis papurškė ašarinių dujų. Todėl draugų lydinas M. K. išėjo į lauką. Klube niekas nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo. Iš karto prie įėjimo durų užlipus laiptais, šalia stovėjęs M. S. tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, nuo ko nukentėjusysis parkrito ant žemės. Suduodant smūgį jam buvo išmušti trys priekiniai dantys. M. K. asmens parodymo atpažinti metu pagal veido bruožus, t.y. akis, lūpas, tamsius plaukus, akinius, vidutinį kūno sudėjimą, atpažino M. S. kaip asmenį, be jokios dingsties jam trenkusį į veido sritį (t. 1, b.l. 10-11).
Liudytojas A. K. patvirtino nukentėjusiojo parodymus ir paaiškino, kad jis vedė iš klubo „Gravity“ M. K., nes jam apsauginiai į akis buvo pripurškę ašarinių dujų. Lauke, pakilus laiptais, M. S. nukentėjusiajam trenkė vieną kartą į veido sritį, po ko nukentėjusysis parkrito ant žemės. Liudytojas tuo metu stovėjo M. K. iš kairės pusės, todėl jis viską gerai matė, įsidėmėjo M. S. plaukus, veido bruožus. Šiuos parodymus jis patvirtino ir parodymo atpažinti iš nuotraukos metu (t. 1, b.l. 45-46). Liudytojas B. P. patvirtino tas pačias aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad pirmas ėjo jis, nes norėjo iškviesti taksi. Nukentėjusysis ėjo jam už nugaros kartu su A. K.. Staiga B. P. išgirdo duslų smūgį ir tuoj pat atsisukęs pamatė nuo M. K. atsitraukiantį M. S.. Liudytojas B. P. parodymų atpažinti iš nuotraukos metu nurodė, jog nuteistąjį atpažino, pagal veido bruožus, plaukų spalvą (t.1, b.l. 50-51). Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai A. K. ir B. P. iš karto po įvykio atpažino M. S., kaip asmenį, sumušusį M. K.. Jie M. S. stebėjo ne tik smūgio sudavimo momentu, tačiau matė dar maždaug 30 minučių, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Taigi jie turėjo pakankamai laiko įsidėmėti ne tik pastarojo kūno sudėjimą ar ūgį, bet ir veido bruožus, kad galėtų objektyviai smurtautoją atpažinti. Tai patvirtina ir 2010 m. gruodžio 14 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad A. K. jau įvykio vietoje policijos pareigūnams nurodė būtent M. S., kaip asmenį, smogusį į nukentėjusiojo veido sritį (t. 1, b.l. 7). Nors B. P. įvykio metu ėjo priekyje ir M. K. jam buvo už nugaros, tačiau liudytojas išgirdęs duslų smūgį, staiga atsisukęs pastebėjo, kad nuo nukentėjusiojo atsitraukia M. S.. Taigi jo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojo B. P. nurodytai aplinkybei, kad smūgį sudavė būtent nuteistasis. Be to liudytojas J. J. nurodė, kad jis išėjęs iš klubo „Gravity“, lauke pamatė kruviną M. K., kuris pasakė, kad į veido sritį jam smogė M. S.. Tuomet liudytojas apžiūrėjo nuteistojo rankas ir ant jo kairės rankos vidurinio krumplio pamatė šviežią įbrėžimą, ant kurio buvo nesukrešėjusio kraujo (t. 1, b.l. 55-56). Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus, kad M. K. sveikatą nesunkiai sutrikdė M. S., suduodamas vieną smūgį į veido sritį, patvirtina specialisto išvada Nr. G 4331/10 (01), kad būtent įvykio metu 2010 m. gruodžio 14 d. nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 13-14). Nukentėjusysis ir visi šie liudytojai iki įvykio apelianto nepažinojo. Byloje nėra tokių duomenų, kad pastarieji siektų nepagrįstai apeliantą apkalbėti. Be to liudytojų parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs, vieni kitus papildo. Todėl kolegija, įvertinusi visus šiuos faktinius duomenis, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos įrodymai, todėl pagrįstai jais rėmėsi, grįsdamas M. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.
M. S. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų T. M., J. M. ir R. B. parodymus, nes pastarieji patvirtino, jog M. S. nesudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, yra nepagrįsti.
Liudytojas T. M. paaiškino, kad 2010 m. lapkričio viduryje buvo prie klubo „Gravity“ ir išgirdęs balsus „kas trenkė“, atsisukęs pamatė ant laiptų jau gulintį M. K.. Kas sudavė smūgį, pasakyti negali, nes tuo metu buvo nusisukęs nuo klubo įėjimo durų ir kalbėjosi su nepažįstama panele.
Liudytojas J. M. nurodė, kad 2010 m. lapkričio 14 d. prie klubo „Gravity“ su savo draugais M. S., Tomu ir Rimvydu, matė, kaip vieną vaikiną iš klubo išvedė keli jaunuoliai ir kad jis buvo nukritęs ant žemės. Jį vedę vaikinai iš kart apkaltino M. S. nukentėjusiojo sumušimu. Taigi ta aplinkybė, kad nukentėjusįjį vedę jaunuoliai kaip kaltininką nurodė M. S., neprieštarauja tam, jog pastarieji matė, kas konkrečiai smogė M. K..
Nors liudytojas R. B. parodė, kad 2010 m. prie klubo „Gravity“ jis stovėjo per žingsnį nuo M. S., todėl būtų matęs, jei pastarasis būtų trenkęs nukentėjusiajam, tačiau jo šis aiškinimas prieštarauja liudytojo J. M. parodymams, kad R. B. tuo metu buvo kiek toliau nuo nuteistojo, todėl vargu ar galėjo matyti, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Esant šioms aplinkybėms, R. B. parodymai, kad jis buvo labai arti M. S. ir matė visas įvykio aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių.
Esant šioms aplinkybėms, liudytojų T. M., J. M. ir R. B. parodymai, nepaneigia teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartų įrodymų, kuriais apylinkės teismas grindė M. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.
Nuteistasis tvirtina, kad liudytojo J. J. parodymai, jog įvykio metu jis ant nuteistojo kairės rankos krumplio matė nubrozdinimą, prieštarauja atvykusio pagal iškvietimą policijos pareigūno D. F. parodymams, kad tuo metu jokių nubrozdinimų ant M. S. rankų nepastebėjo. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti. M. S. akistatos su nukentėjusiuoju metu pats neneigė, kad jo krumplio srityje sužalojimas buvo. Jis patvirtino, jog jo krumpliai visada ištinę ir nubrozdinti, nes jis dirba apsaugos darbuotoju (t.1. b.l. 90-96). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis patikslino, jog ant rankos sužalojimai tą vakarą galėjo atsirasti, kai ranka buvo prispausta durimis (t.2, b.l. 5-19). Taigi nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nepaneigė aplinkybės, jog pastarojo krumplys įvykio metu buvo nubrozdintas. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, policijos pareigūnas į įvykio virtą buvo iškviestas naktį, t.y. tamsiu paros metu, todėl neatmestina, jog jis šio nubrozdinimo kaltininko krumplio srityje galėjo ir nepastebėti, tuolab, kad liudytojas D. F. neparodė, jog jis būtų specialiai apžiūrinėjęs nuteistojo rankas.
Nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde keliama versija, kad M. K. galėjo sužaloti apsaugos darbuotojai klube „Gravity“, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir prieštarauja pirmiau aptartų įrodymų visetui, todėl atmestina.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiajam M. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti inkriminuoto įvykio metu viešoje vietoje dėl tyčinių M. S. nusikalstamų veiksmų, kumščiu suduodant nukentėjusiajam smūgį į veido sritį. Daryti priešingą išvadą kolegija neturi jokio pagrindo.
Skirdamas nuteistajam M. S. bausmę apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų, bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. M. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra. Pastarasis dirba, yra vedęs. M. S. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Bylos duomenimis, jis praeityje Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu buvo teisiamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b.l. 20), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 126-129). Esant šių aplinkybių visetui, pirmos instancijos teismas M. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskyrė tinkamą bausmės rūšį – areštą, o pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios trukmę nustatė mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už šį nusikaltimą, sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Todėl paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta. Bausmės tinkamai subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, todėl ir subendrinta bausmė nėra per giežta. Be to šios bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu atidėtas.
Kolegijos manymu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl nukentėjusiajam priteisto per ne lyg didelio neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo M. S. nukentėjusiojo M. K. naudai priteisė 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, M. S. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas viešoje vietoje. Jam lūžo priekiniai du dantys su poslinkiu į gomurio pusę, vienas dantis išmuštas pilnai, plyšo dantenos. Teismo nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį smurtas buvo panaudotas matant kitiems asmenims, dėl ko jis patyrė pažeminimą. M. K. vieną priekinį dantį reikėjo implantuoti, kitiems dviems atliktas protezavimas. Padaryti sužalojimai sukėlė ilgalaikes liekamąsias pasekmes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis yra jauno amžiaus, prieš įvykį intensyviai sportavo, žaidė krepšinį, dalyvavo atrankoje į profesionalų lygą, tačiau dėl patirto sveikatos sutrikdymo, to padaryti negalėjo. Patirtų sužalojimų gydymas užtruko ilgą laiką, tęsiamas ir šiuo metu, todėl nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 20 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011). Taigi kolegijos manymu, įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, apylinkės teismo nukentėjusiajam M. K. priteistas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra aiškiai per didelis, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir neprieštarauja šiuo klausimu susiklosčiusiai teismų praktikai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.