- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-395-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08646-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- R. R., J. R., G. M., D. R., I. R.
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-395-622/2012
2012 m. birželio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. R. bei atsakovų J. R. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams G. M., D. R., J. R., I. R., R. R., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarei V. K., Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarui G. B., DNSB „Gulbė“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2010-04-16 mainų sutartis, sudaryta tarp atsakovų G. M. ir D. R., J. R., 2010-04-20 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų G. M. ir I. R., bei 2010-06-14 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų D. R., J. R. ir R. R., yra niekinės ir negaliojančios; pripažinti 2010-04-16 sutartį, pagal kurią atsakovė G. M. išmainė 27/50 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 33 000 Lt į atsakovų D. R. ir J. R. ¼ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), įvertinta šalių 33 000 Lt, pirkimo–pardavimo sutartimi; perkelti ieškovui V. S. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2010-04-16 pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė G. M. pardavė, o ieškovas V. S. pirko 27/50 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), už 33 000 Lt; priteisti iš ieškovo V. S. atsakovei G. M. 33 000 Lt; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai, siekdami išvengti įstatymo numatytos ieškovo pirmenybės teisės pirkti parduodamą atsakovės G. M. buto dalį, sudarė du apsimestinius sandorius, dengiančius tikrąjį sandorį – pirkimo–pardavimo, neketinant pasiekti iš jų išplaukiančių teisinių padarinių, nes jais neišreikšta tikroji dalyvių valia. Atsakovė G. M. iš esmės sudarė savo buto dalies pirkimo–pardavimo sandorį, pažeidžiant ieškovo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisę pirkti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-16 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad butas iki ginčo mainų sutarties sudarymo buvo ieškovo V. S. ir atsakovės G. M. bendroji dalinė nuosavybė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovų G. M. ir J. R., D. R. sudaryta mainų sutartimi mainyti nekilnojamieji daiktai – 27/50 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); praėjus 3 dienoms po mainų sutarties sudarymo, atsakovai J. R., D. R. 2010-04-20 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė už 33 000 Lt atsakovei I. R. ¼ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o nagrinėjant bylą teisme 2010-06-17 dovanojimo sutartimi atsakovai D. R., J. R. padovanojo atsakovei R. R. 70 740 Lt vertės 27/50 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad ginčo mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas atsakovams siekiant pridengti kitą sandorį – 27/50 buto dalių pirkimo–pardavimo sandorį, kuris su atsakovais D. R., J. R. galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, jeigu ieškovas, t. y. bendraturčiai, nebūtų įgyvendinę jiems įstatymo nustatytos pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą buto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad mainų sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis ir dovanojimo sutartis vėliau buvo sudarytos ir su kitais asmenimis, nei mainų sutartimi, įvertinus ginčo sandoriuose dalyvavusius asmenis – artimi giminaičiai, pasekmes, laiko tarpą ir nustatytą tikslą, nekeičia nurodytų teismo išvadų. Teismas, konstatavęs, kad mainų sutartis, 2010-04-20 pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis yra apsimestiniai sandoriai ir jais siekta pridengti pirkimo–pardavimo sandorį, pažeidžiant ieškovo V. S. pirmenybės teisę pirkti bendraturčiui priklausančią dalį, mainų sutartį kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią G. M. pardavė V. S. 27/50 buto dalis už 33 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. prašo panaikinti 2011-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškovo V. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pridedamus rašytinius įrodymus. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus – 2010-03-23 Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės I. M. liudijimą bei atsakovės G. M. 2010-02-02 pareiškimo kopiją ir antstolės padėjėjos A. S. 2010-03-17 aktą Nr. 0004/10 apie procesinio dokumento įteikimą, kurie turėjo esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui – šiais dokumentais buvo galima įrodinėti, kad ieškovo V. S. teisės, numatytos CK 4.79 straipsnyje nėra pažeistos bei darytina išvada, kad jis pats vengė gauti informaciją apie tai, kad turi bendraturčio pirmumo teisę pirkti parduodamas G. M. buto dalis. Nesutinka, kad šių dokumentų vėlesnis pateikimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą ir nurodo, kad apie šių įrodymų egzistavimą sužinojo tik posėdžio metu. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai jai priteisė 189 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidas, kadangi jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantai J. R. ir G. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo V. S. ieškinį atmesti ir priteisti iš jo visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priimti naujus įrodymus. Apeliantai nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės – visų ginčijamų sandorių pasekmė buvo ginčo buto dalių dovanojimas, o ne pirkimas–pardavimas su to pasekmėmis, kurios naudingos ieškovui. Nurodo, kad 2010-04-16 tarp šalių G. M. ir D. ir J. R. buvo pasirašyta turto dalies mainų sutartis, kuri atitiko tikrąją šalių valią ir buvo patvirtinta notariškai, todėl bendraturtis V. S. neturėjo pirmenybės teisės ir jam nebuvo privaloma pranešti apie sudaromą mainų sutartį. Nesutinka, kad manų sutartimi sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, t. y. įsigijo pigesnį turtą mainais už savo brangesnį turtą, kadangi 54/100 buto dalys adresu (duomenys neskelbtini), nėra brangesnis turtas, nes kita šio buto dalis, priklausanti ieškovui I. S. yra paversta šiukšlynu. Nurodo, kad V. S. pirmenybės teise pirkti parduodamo buto dalį nepasinaudojo. Pažymi, kad skundžiamame sprendime nenurodoma, kokias įstatymo pagrindais 2010-04-20 pirkimo–pardavimo sutartis ir vėliau sekusi dovanojimo sutartis pripažintos negaliojančiomis, todėl teismo išvada perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas yra nepagrįsta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti antstolės V. D. padėjėjos A. S. 2010-03-17 akto apie procesinio dokumento teikimą, patvirtinantį G. M. ketinimus perleisti bendrosios dalinės nuosavybės dalį V. S..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas V. S. teismo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepaaiškinama, kaip iš aplinkybės, kad G. M. 2004 m. siūlė ieškovui V. S. pirkti jos buto dalį, išplaukia išvada, kad 2010-04-16 mainų sutartis nėra apsimestinė ir fiktyvi arba sudarant mainų sandorį nebuvo pažeistos bendraturčio teisės. Pažymi, kad 2010-02-05 kreipimosi pas notarę I. M. su pranešimu, jog G. M. ruošiasi parduoti savo buto dalį už 33 000 Lt patvirtina, kad G. M. tikroji valia buvo parduoti buto dalį, o ne mainais įsigyti reikalingą jai kitą turtą, todėl mainų sandorio tikroji valia neatitinka santorio esmės, o sandoris sudarytas fiktyviai. Pažymi, kad G. M. nurodė notarei klaidingą V. S. adresą, todėl pranešimas adresatui įteiktas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip apsimestinių, siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sandorį ir taip aplenkti bendraturtį – ieškovą, kad šis nepasinaudotų įstatymo nustatyta pirmenybės teise pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys.
Apeliantai G. M. ir J. R. pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, bylą teisėjų kolegija apeliacinius skundus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Iš VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2010-04-16 pažymos matyti, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), 46/100 dalys nuosavybės teise priklausė ieškovui V. S., o 54/100 dalys nuosavybės teise priklausė atsakovei G. M. (t. 1, b. l. 145). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-04-16 atsakovai D. R., J. R. ir G. M. sudarė mainų sutartį, kuria išmainė G. M. nuosavybės teise priklausiusias 27/50 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į D. R. ir J. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią ¼ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 80–83). 2010-04-20 atsakovė G. M. jai nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei I. R. (t. 1, b. l. 84–86). 2010-06-17 dovanojimo sutartimi atsakovai D. R., J. R. padovanojo atsakovei R. R. 27/50 dalis jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 130–135). Ieškovo teigimu, 2010-04-16 tarp atsakovų G. M. ir D. R., J. R. sudaryta mainų sutartis, 2010-04-20 tarp atsakovų G. M. ir I. R. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinės ir negaliojančios, kadangi neatitinka šalių tikrosios valios ir yra apsimestiniai sandoriai, dengiantys tikrąjį pirkimo–pardavimo sandorį, taip pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį. Taip pat ieškovo teigimu 2010-06-14 dovanojimo sutartis tarp atsakovų D. R., J. R. ir R. R. sudaryta tik dėl akių, turint tikslą išvengti teisių į mainais įsigytą ginčo turtą galimo perkėlimo ieškovui. Taigi iš esmės ieškovas nurodo, kad ginčo sandoriais buvo pažeista CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta jo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį.
CK 4.79 straipsnio 1 dalis numato bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda; kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą; kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). Taigi, šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintos bendraturčio pirmenybės teisės tinkamas įgyvendinimas užtikrinamas numatant bendraturčio, turinčio tokią pirmenybės teisę, informavimą apie kito bendraturčio ketinimą parduoti dalį bendrąja nuosavybe esančio turto. Šio straipsnio nuostatų tikslas – užtikrinti, kad turto dalis, esanti bendrąja nuosavybe, nebūtų perleidžiama pašaliniam asmeniui, prieš tai nesuteikus galimybės tą turtą įsigyti bendraturčiui tokia pačia kaina ir sąlygomis. Tai reiškia, kad nustatant, ar buvo pažeista CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą bendro turto dalį, būtina nustatyti esminę reikšmę turinčia faktinę aplinkybę – ar bendraturtis buvo informuotas apie pirmumo teisę pirkti kito bendraturčio parduodamą bendro turto dalį.
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostata nagrinėjamu atveju buvo pažeista. Apeliantė R. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2010-03-23 Klaipėdos 4-ojo notarų biuro notarės I. M. liudijimą apie pareiškimo teikimą bei įrodymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – antstolės V. D. padėjėjos A. S. 2010-03-17 aktą apie procesinio dokumento teikimą. Šiuo dokumentu įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovas V. S. antstolės padėjėjos buvo informuotas apie G. M. pareiškimą, kad vadovaujantis CK 4.79 straipsniu jis, kaip bendraturtis, turi teisę pirkti G. M. nuosavybės teise priklausančią buto dalį adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2011-05-23 teismo posėdžio metu nepagrįstai atsisakė prijungti šiuos įrodymus prie bylos, kadangi atsakovai šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes apie jų egzistavimą sužinojo tik posėdžio metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-05-23 teismo posėdžio metu atsakovų G. M. ir J. R. atstovas paaiškindamas, kad praėjusio teismo posėdžio metu buvo išgirsta, kad ieškovas neigia faktą, kad jam buvo siūlyta pirkti buto dalį, pateikė prašymą prijungti prie bylos duomenis, kad ieškovui apie siūlymą pirkti buto dalį buvo pranešta oficialiai. Teismas nutarė netenkinti ir neprijungti pateiktų dokumentų prie bylos, kadangi atsakovai turėjo šiuos įrodymus anksčiau, tačiau į bylą anksčiau jų neteikė (t. 2, b. l. 147–148).
CPK 181 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad šioje byloje yra keli atsakovai. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Rungimosi principo laikymasis užtikrina šalių lygiateisiškumą, teisėjų nešališkumą. Šis principas taip pat užtikrina šalių teisę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir taip pasiekti įrodinėjimo tikslą. Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Civilinėje byloje įrodymais yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatytos faktinės aplinkybės, ar bendraturtis buvo informuotas apie pirmumo teisę pirkti kito bendraturčio parduodamą bendro turto dalį, nustatymas turi esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir teisingam tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Taigi atsakovų teismo posėdžio metu pateikti duomenys vertintini kaip svarbus įrodymas, teiktas įgyvendinant procesinę teisę ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, vien aplinkybė, kad šiuos įrodymus buvo galima pateikti anksčiau, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti įrodymus, galinčius turėti esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Jei teismui nagrinėjant bylą būtų išsiaiškinta aplinkybė, kad ieškovas tikrai žinojo apie atsakovės G. M. bendrosios dalinės nuosavybės dalies pardavimą ir nepasinaudojo savo pirmenybės teise šią dalį pirkti, būtų teisinis pagrindas ieškinį atmesti. Todėl teismas turi išsiaiškinti aplinkybę buvo ar nebuvo ieškovui, kaip bendraturčiui, pranešta apie bendro turto dalies pardavimą, kaip to reikalauja įstatymas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nepriėmus atsakovų pateiktų nurodytų įrodymų, šios aplinkybės visapusiškai netyrė ir priimdamas skundžiamą sprendimą dėl jos nepasisakė, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar nereikėtų iškviesti ir apklausti liudytoja antstolės V. D. padėjėją A. S. Šiuos klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.