- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- I-4580-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03795-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Rusexport“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 10.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovo atstovui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rusexport“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Rusexport“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014-07-15 sprendimą Nr. S-132 (7-76/2014); 2) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014-04-14 sprendimą Nr.1A-176; 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2014-01-16 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190035S (b. l. 1–9).
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Departamentui pateikė skundą dėl Muitinės 2014-01-16 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr.4LM190035S (toliau – ir 2014-01-16 ataskaita). Išnagrinėjęs skundą, Departamentas Ataskaitą patvirtino.
Pažymi, kad prieš sudarydama sandorius su prekių pardavėju iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – ir KLR), Bendrovė raštu kreipėsi Muitinę, nurodydama išsamią informaciją dėl planuojamų įsigyti prekių. Muitinė 2013-04-15 raštu atsakydama Bendrovei, nurodė, jog informacijos apie galimus importo mokesčių tarifų pasikeitimus neturi. Gavusi Muitinės patvirtinimą, jog planuojamai importuoti prekei taikoma 0 % trečiųjų šalių muito norma, Bendrovė importavo KLR kilmės prekes, klasifikuojamas 8541 40 90 Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijoje.
Bendrovė nurodo, kad deklaracijomis Nr. 13LTLG3OOOIMOO2184 (2013-07-09), Nr. 13LTLG3000IM002572 (2013-08-05) ir Nr. 13LTLU9000IM01C998 (2013-08-05) įformino importą importuotoms prekėms – fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms), deklaruotas prekių pardavėjas (eksportuotojas) – Jinhua Dokio Technology Co. LTD (adresas Qiubin industry zone – Jinhua Zhejiang, Kinija). Muitinė po pusės metų atliko patikrinimą ir prekėms apskaičiavo 11,8 % antidempingo muitą, kadangi šioms prekėms importo metu buvo nustatytas taikytinas muitas.
Šalies argumentai
Nesutikdama su 2014-01-16 ataskaita, Bendrovė Muitinės departamentui pateikė skundą, išdėstydama argumentus dėl klaidinančio muitinės išaiškinimo, apskaičiuoto muito neteisėto įskaitymo bei dėl 1992-10-12 Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), nuostatų dėl muito grąžinimo arba atsisakymo jį išieškoti taikymo.
Muitinės atsakyme Bendrovei buvo nurodyta, kad „saulės elektrinės fotovoltiniai moduliai klasifikuotini 8541 40 90 Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijoje, kuriai taikoma 0 % trečiųjų šalių muito norma bei standartinis 21 % PVM tarifas“, ir kad „informacijos apie galimus mokesčių tarifų pasikeitimus muitinė neturi“.
Pareiškėjos nuomone, Departamentas jai taiko aukštesnius muitų teisės aktų suvokimo standartus nei institucijai, kuri yra atsakinga už muitų teisės aktų įgyvendinimą. Aiškindamas ir vertindamas tą pačią informaciją, t. y. pranešimą apie vykdomą tyrimą, Departamentas Bendrovei taiko apdairaus ir rūpestingo ūkio subjekto kriterijų bei cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2863/2011. Pažymi, kad, teikdama nuorodą į minėtą nutartį, Komisija nevertina Bendrovės argumentų, susijusių su Departamento jai taikomų aktualių teisės aktų ir pradėto antidempingo tyrimo reikšmės supratimo aukštesnių standartų nei sau pačiam. Nepagrįstas Komisijos teiginys, kad Muitinės veiksmai vertintini tik kaip „nesiėmimas prognozuoti“ galimų apmokestinimo pokyčių. Muitinės teiginys, kad ji „neturi informacijos apie galimus importo mokesčių tarifų pasikeitimus“, yra ir klaidingas ir klaidinantis. Komisijos teiginiai ir išvada nepagrįsti, kadangi Bendrovė neturi specialiųjų žinių.
Pareiškėja pažymi, kad Muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus pranešime Nr. (LM34)-20/14-1116 taip pat nėra nurodytas įskaitymo teisinis pagrindas. Tokie neteisėti teritorinės muitinės veiksmai pažeidžia Bendrovės teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 39–42) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjos argumentai dėl Muitinės 2013-04-15 atsakymo atmestini. Vietos mokesčių administratorius, pareikšdamas, kad duomenų dėl galimų importo mokesčių tarifų pasikeitimų nėra, buvo teisus. Minėto atsakymo surašymo metu buvo žinoma tik apie oficialiai paskelbtą Europos Komisijos tyrimą, kurio baigtis nebuvo aiški. Tai, kad toks tyrimas buvo pradėtas, reiškė tik įtarimą dėl galimo antidempingo fakto buvimo, tačiau tuo metu nebuvo pagrindo tvirtinti, kad tas tyrimas bus teigiamas, ir jeigu taip, kokio dydžio antidempingo muitas bus taikomas. Kaip buvo pirmiau minėta, Europos Komisijos 2012-09-06 pranešimas buvo paskelbtas oficialiajame žurnale, todėl pagrįstai preziumavo, kad Bendrovė buvo susipažinusi su viešai paskelbtu teisės aktu.
Pažymi, kad pareiškėja, sudarydama sutartis su prekių pardavėju, turėjo žinoti, jog pradėtas Europos Komisijos tyrimas, kuris gali sąlygoti galutinio antidempingo muito nustatymą. Apdairus ir rūpestingas ūkio subjektas, atsižvelgdamas į Europos Komisijos pradėtą tyrimą, turėjo šias aplinkybes numatyti sudarydamas sutartį, t. y. sudaromoje sutartyje galėjo nustatyti atitinkamas išlygas su prekių pardavėju tam atvejui, jei pareiškėjos importuojamoms prekėms bus taikomi kiti nei sutarties sudarymo metu mokesčiai. Minėta sutartimi pareiškėja prisiėmė ir atitinkamą riziką dėl papildomos mokestinės prievolės atsiradimo. Pažymi, kad pareiškėja sutartį dėl prekių pirkimo iš KLR bendrovės „Jinhua Dokio Technology Co, Ltd“ pasirašė 2013-04-19, t. y. po Europos Komisijos 2012-09-06 pranešimo paskelbimo.
Atsakovo teigimu, teisėtų lūkesčių užtikrinimo principas ginčo atveju sietinas ne su sutartinių santykių tarp ūkio subjektų atsiradimo momentu, o su prekių pateikimo muitiniam įforminimui data. Aplinkybė, kad pareiškėja sudarė sutartį su prekių pardavėju, įsipareigojo įsigyti prekes sutartyje nustatytomis sąlygoms, nesudaro pagrindo tikėtis, kad sutarties vykdymo metu Europos Bendrijos mokesčių politika nesikeis.
Pareiškėja, deklaruodama prekes, apmokestintas laikinuoju antidempingo muitu, privalėjo suprasti, kad teisės aktai numato galutinio antidempingo muito taikymą. Pažymi, kad galutinis antidempingo muitas buvo didesnis nei laikinasis, tačiau, atsižvelgus į 2013-12-02 Tarybos įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 1238/2013 nuostatas, mokėtino muito suma išliko tokia pati kaip ir muitinio įforminimo metu.
Pareiškėja savo galimas mokestines prievoles užtikrino sumokėdama 48 022 Lt piniginį užstatą. Vietos mokesčių administratorius, atsiradus prievolei sumokėti apskaičiuotus antidempingo muitus, sumokėtą užstatą panaudojo minėtiems importo mokesčiams padengti.
Mokestinės nepriemokos užskaitymas iš mokesčių mokėtojo sumokėto užstato, atsakovo manymu, nelaikytinas priverstiniu išieškojimu, jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti mokesčių mokėtojo teisių, o pareiškėjos argumentas dėl galimybės rinktis, kaip sumokėti skolą – iš užstato ar kitų lėšų, yra nepagrįstas.
Pareiškėjai, kaip ir kitiems ūkio subjektams, importuojantiems arba numatantiems importuoti į Bendriją produktus, numatytus Europos Komisijos 2012-09-06 pranešime apie antidempingo tyrimą, turėjo būti žinoma apie tyrimo pradžią iš oficialiai paskelbto Europos Komisijos teisės akto, o prievolės papildomai informuoti apie Bendrijos priimamus teisės aktus muitinė neturi. Teisės akto nežinojimas negali būti laikomas ypatinga situacija, tuo labiau negali sukelti teisėtus lūkesčius.
Įvertinus tai, kad pareiškėja pripažįsta nežinojusi nei apie antidempingo tyrimo pradžią, nei apie laikinųjų antidempingo muitų įvedimą, jos negalima laikyti atidžia ir rūpestinga importuotoja.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 43–44) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1238/2013, importuojamiems KLR kilmės arba iš šios valstybės siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims, klasifikuojamoms Kombinuotosios Nomenklatūros kodu 8541 40 90 31, nustatomas galutinis antidempingo muitas – 53,4 %. Minėto Reglamento 2 str. 2 d. numato, jog sumos, viršijančios galutinę antidempingo muito normą, nerenkamos, Bendrovės importuotoms prekėms buvo pritaikyta 11,8 % muito norma ir galutinai surenkama muitinio įforminimo metu apskaičiuota antidempingo muito suma – 48 022,00 Lt.
Muitinei atsakymo surašymo metu buvo žinoma tik apie oficialiai paskelbtą Europos Komisijos tyrimą, kuriuo baigtis nebuvo aiški ir tai reiškė tik įtarimą dėl galimo antidempingo fakto buvimo, tačiau tuo metu nebuvo galima nuspėti, ar tyrimas bus teigiamas, ir jei taip, tai kokio dydžio antidempingo muitas bus taikomas. Kadangi Europos Komisijos 2012-09-06 pranešimas buvo paskelbtas Oficialiajame žurnale, preziumavo, kad pareiškėja buvo susipažinusi su viešai paskelbtu teisės aktu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad Bendrovė 2013-04-08 pateikė Muitinei prašymą išaiškinti, kokie importo mokesčiai bus taikomi importuojant į Lietuvą fotovoltinius saulės elektrinės modulius, pagamintus Kinijoje (priedo b. l. 42). Parašyme nurodoma, kad šios prekės bus importuojamos 2013 m. birželio mėnesį.
Departamento 2014-04-14 sprendimu Nr. 1A-176 pareiškėjos skundas dėl 2014-01-16 ataskaitos panaikinimo atmestas kaip nepagrįsta (b. l. 23–25).
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Muitinė 2014-01-16 ataskaitą, Departamento 2014-04-14 sprendimą ir Komisijos 2014-07-15 sprendimą pagrįstumo bei pagrįstumo.
Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamos Muitinės 2014-01-16 ataskaitos, kuri laikytina viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Taigi, nagrinėjamu atveju, teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamų aktų tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.
Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, kad Europos Komisija 2012-09-06 oficialiame leidinyje paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų KLR kilmės fotovoltinių modulių ir kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių inicijavimą. Taigi, Bendrovė, būdama apdairi bei rūpestinga verslininke, turėjo galimybę įvertinti importo mokesčių pasikeitimo riziką, papildomai pasidomėti išankstine informacija apie taikytinas tarifines priemones. Pareiškėjai 2013-04-19 su KLR bendrove Jinhua Dokio Technology Co. LTD sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, minėtas Komisijos pranešimas jau buvo paskelbtas, todėl ji galėjo numatyti, jog galimai bus įvesti antidempingo muitai.
Kita vertus, Muitinės 2013-04-15 atsakymo pateikimo metu ginčo prekėms galiojo 0 proc. importo muitų tarifas ir tai teisingai pažymėta nurodytame rašte. Todėl Muitinės 2013-04-15 atsakymas negali būti laikomas klaidinančiu ar neišsamiu. Be to, joks teisės aktas neįpareigoja Muitinės informuoti mokesčių mokėtojus, kuriems buvo suteikiama informacija muito tarifus, apie vėlesnius importo muitų pasikeitimus.
Pažymėtina, kad pareiškėjai apskaičiuotų importo muitų nepriemoka susidarė ne dėl Muitinės klaidos, todėl Bendrijos muitinės kodekso 220 str. 2 d. b punkto nuostatos, nustatančios paskesnio muito įtraukimo į apskaitą draudimą, ginčo atveju negali būti taikomos.
Europos Teisingumo teismo praktikoje, aiškinant Bendrijos muitinės kodekso 239 str. nuostatas, numatančias galimybę grąžinti muito mokesčius atsisakyti šiuos mokesčius išieškoti, ne kartą akcentuota, kad minėtame straipsnyje įtvirtintas bendras nešališkumo principas taikytinas situacijoms, kuriose gali atsidurti importuotojas palyginti su kitais ūkio subjektais užsiimančiais ta pačia veikla; tokios situacijos siejamos su ypatingų padėčių buvimu, kai iš susidariusių konkrečių aplinkybių aišku, kad apmokestinamojo asmens padėtis yra išimtinė, palyginti su kitais prekybininkais, vykdančiais tokią pat veiklą, ir kad jeigu tokios aplinkybės nebūtų susiklosčiusios, jis nebūtų patyręs žalos, susijusios su muitų įtraukimu į apskaitą (1999-09-07 sprendimas byloje C-61/98 „De Haan“, 2001-05-10 sprendimas jungtinėse bylose ir kt.).
Taigi, tam, kad muito grąžinimas ar atsisakymas išieškoti būtų pagrįstas, būtina įrodyti ne tik ypatingos situacijos, bet ir apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo nebuvimą suinteresuoto asmens veiksmuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad Bendrovės padėtis nelaikytina išimtine ar skirtinga nuo kitų ūkio subjektų, vykdžiusių analogiškų prekių importą, todėl Bendrijos muitinės kodekso 239 str. nuostatos ginčo atveju netaikytinos.
Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2004-04-02 įsakymu Nr. 1B-293 patvirtintų Vienkartinės garantijos naudojimo muitinėje taisyklių 6.1 p., piniginis užstatas yra viena iš muitinei suteikiamų garantijų. Minėtų taisyklių 11 p. numatyta, kad piniginis užstatas pripažįstamas grąžintinu teritorinės muitinės sprendimu, jeigu visos mokestinės prievolės atžvilgiu įvykdytos Bendrijos muitinės kodekso 199 str. 1 d. nurodytos sąlygos, t. y. išnyksta skola muitinei.
Taigi, piniginio užstato panaudojimas mokestinės nepriemokos užskaitymui yra galimas, o šiuo užstatu mokesčių mokėtojas negali disponuoti, kol nėra sumokama muitinei skola.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, jog ginčijama Muitinės ataskaita Bendrovei importo muitai apskaičiuoti pagrįstai bei teisėtai, pripažintina, kad pareiškėjos sumokėto piniginio užstato užskaitymu jos teisės niekaip nebuvo pažeistos.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Muitinė 2014-01-16 ataskaitoje faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Remiantis tais pačiais motyvais atmestinas ir skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2014-04-14 bei Komisijos 2014-07-15 sprendimus, kurie priimti įstatymo nustatyta ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjos keliamą ginčą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Rusexport“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.