Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-05210-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.6.

2013 m. rugsėjo 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, kuria Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas dalyje dėl D. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142⁵ str. 6 d., panaikintas ir byla nutraukta, likusioje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 160905 D. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 142⁵ str. 6 d., 142⁶ str. 2 d., 142⁸ str. 7 d., ir jam paskirta 875 Lt bauda, nes inspektorius, 2012 m. rugpjūčio 2 d. 14.50 val. patikrinęs automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurioje sumontuotas skaitmeninis tachografas (jo patikra galioja iki 2014 m. vasario 12 d.), nustatė, kad vairuotojas D. J.:

1) nuo 2012 m. liepos 21 d. 23.10 val. iki 2012 m. liepos 22 d. 23.00 val. nepasinaudojo privalomu pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu, trūksta 21.09 val., tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ str. 7 d. (nubaustas 75 Lt bauda);

2) nuo 2012 m. liepos 25 d. 10.18 val. iki 2012 m. liepos 26 d. 20.11 val. kasdieninio vairavimo trukmę viršijo 7.13 val. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁵ str. 6 d. (nubaustas 875 Lt bauda);

3) nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. 18.49 val. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. 04.38 val. nepasinaudojo privalomu pasinaudoti kasdieninio poilsio laikotarpiu, trūksta 1.11 val., tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁶ str. 2 d. (nubaustas 150 Lt bauda).

Tuo D. J. pažeidė 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006, iš dalies keičiančio Tarybos Reglamentų (EEB) Nr. 3821/85 ir Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, 6 str. l d., 8 str. 2 d. ir 6 d.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi D. J. skundą patenkino iš dalies: Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą dalyje dėl D. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 142⁵ str. 6 d., panaikino ir bylą nutraukė.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir bylą nutraukti, nurodo, kad teismas jo kaltę pagrindė remdamasis tik Kassavaitinės kontrolės vizualizacijos (b. l. 75, 76) duomenimis, kurie, anot apelianto, yra nepakankami ir negali būti laikomi pagristi dėl neva apelianto padarytų administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK 142⁸ str. 7 d., ATPK 142⁵ str. 6 d., ATPK 142⁶ str. 2 d. Teismas nevertino D. J. pateiktų argumentų (b. l. 38 – 65, 154 – 175).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. B. teismo posėdžio metu kaltinimus pagrindė prieštaringais ir teisinei logikai prieštaraujančiais argumentais. Jis nurodė, kad protokolą jis surašė pagal Tachoskano programos ataskaitą už svarbiausius 3 pažeidimus (b. l. 171), kuriuos atrinko pagal tai, kokio dydžio sankcija numatyta. Paklaustas jis nežinojo, kas laikoma administraciniu teisės pažeidimu (b. l. 172). Apelianto manymu, dėl to, kad pritrūko 9 min. kassavaitinio poilsio laikotarpio, pareiškėją nubausti pagal ATPK 142⁸ str. 7 d. nėra protingai proporcinga, pagrįsta ir teisinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę numato už kasdienio vairavimo trukmės viršijimą tik nuo 15 minučių (ATPK 142⁵ str. 1 d.). Visa tai akivaizdžiai parodo, jog institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nesivadovavo ir nesilaikė ATPK 248, 257, 284 str. reikalavimų, o taip pat ir Reglamento Nr. 561/2006 10 str. 2 d. nuostatų.

Teismas nutartyje nepateikė visų D. J. skunde dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo nurodytų aplinkybių motyvuoto įvertinimo, o priešingai nutartyje nurodė naujas aplinkybes, kurios iš viso nebuvo tirtos ir įstatymo nustatyta tvarka įvertintos šioje byloje. Tokiu būdu buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, rungtyniškumo principai, taip pat teisė į gynybą, nes neliko aišku, nuo kurių kaltinimų reikia gintis. Valstybinė kelių transporto inspekcija nepriėmė iš apelianto paaiškinimų, tuo pažeidė procesines teises, teisę į gynybą, teisę pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus, kaip tai numato ATPK 272 str. l d.

Teismas neatsižvelgė ir į tai, kodėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai D. J. atžvilgiu nesiūlė taikyti administracinio nurodymo. Apelianto teigimu, visos administraciniam nurodymui ATPK 260¹ str. numatytos sąlygos buvo, tačiau tokia teisė jam neišaiškinta.

Apeliaciniu skundu Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį ir palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente yra aiškiai įtvirtinta vairuotojo pareiga tinkamai naudoti tachografo perjungimo mechanizmą tam, kad būtų tiksliai užfiksuoti visi vairuotojo darbo ir poilsio režimo ypatumai, jokių išlygų ir išimčių dėl kelto bilieto minėtas teisės aktas nenumato. Be to, skaitmeninio tachografo naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kaip turi būti įvedamas kėlimasis keltu, o taip pat paaiškinta, kad frachtavimo įrašymas automatiškai baigiamas, kai transporto priemonė pati pradeda judėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad po to, kai 20.57 val. buvo paspaustas kelio ženklas, buvo užfiksuotas transporto priemonės judėjimas nuo 20.59 val. iki 21.01 val. Dėl to, kad transporto priemonė pajudėjo po kelto režimo įvedimo, jis automatiškai baigėsi, o vairuotojas privalėjo į tachografą dar kartą įvesti informaciją apie kėlimąsi keltu, tačiau to nepadarė.

Teismo nutartyje užfiksuotame pareiškėjo paaiškinimo nurodoma, kad „Mygtukas buvo spaustas, bet jis nepasispaudė, dirbant su technika būna nesklandumų“. Reglamento nuostatose yra aiškiai suformuota vairuotojo pareiga tinkamai naudoti tachografo perjungimo mechanizmą, leidžiantį tiksliai fiksuoti jo veiklos laikotarpius, todėl jis privalo būti atidus ir rūpestingas. Vien tik kelto bilieto turėjimas nėra įrodymas, kad vykstant keltu buvo laikomasi Reglamento 9 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo naudotis normaliu, t. y. mažiausiai 11 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu (jei vairuotojas turi sąlygas ilsėtis gulte arba miegamojoje vietoje), kuris gali būti pertrauktas daugiausiai du kartus kita veikla, bendrai neviršijančia 1 valandos. Ar buvo laikomasi minėtų reikalavimų, galima nustatyti tik jei vairuotojas į transporto priemonėje naudojamą tachografą tinkamai įveda kėlimosi keltu informaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad D. J. pasinaudojo 10.02 val. sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu, nors, remiantis minėta Reglamento nuostata, plaukdamas keltu privalėjo ilsėtis mažiausiai 11 valandų. Šiuo konkrečiu atveju net jei vairuotojas D. J. būtų tinkamai įvedęs kelto režimą iki normalaus, t. y. 11 valandų kasdienio poilsio, jam būtų trūkę 16 min. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Taip pat nėra aiški teismo nutarties rezoliucinė dalis, kurioje teismas nurodė, kad dėl ATPK 142⁵ str. 6 d. numatyto pažeidimo byla nutraukiama, o likęs skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl subendrintos nuobaudos, kuri yra 875 Lt dydžio, nors pagal likusius pažeidimus didžiausia bauda paskirta 150 Lt dydžio.

Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. prašo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį dėl bylos nutraukimo už pažeidimą, numatytą ATPK 142⁵ str. 6 d., palikti nepakeistą. Minėtu atsiliepimu D. J. palaiko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Atsiliepimu Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo D. J. apeliacinio skundo netenkinti, nurodo, kad D. J. klysta teigdamas, kad jis galėjo pasinaudoti sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, nes prieš tai ėjusią savaitę jis pradėjo naudotis kassavaitinio poilsio laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 14 d. 06.37 val. ir ilsėjosi iki 2012 m. liepos 15 d. 20.16 val., t. y. iš viso ilsėjosi 37.39 val., ką patvirtina vairuotojo kortelės nuskaitymo programos pateikiami duomenys. Jeigu pirmą darbo savaitę vairuotojas pasinaudojo trumpesniu nei 45 val. kassavaitinio poilsio laikotarpiu, reiškia kitą paeiliui einančią savaitę jis jau privalo pasinaudoti normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, t. y. ilsėtis ne mažiau nei 45 val. D. J. ilsėjosi 23.51 val., todėl teismas pagrįstai pripažino, kad vairuotojo veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 142⁸ str. 7 d., sudėtį.

Nagrinėjamu atveju teisės į gynybą, nekaltumo prezumpcijos ir rungtyniškumo principai pažeisti nebuvo. D. J. teiginys, kad jam liko neaišku, nuo kurių kaltinimų reikia gintis, yra visiškai nepagrįstas. Jam protokolas surašytas ir baudos paskirtos tik už 3 pažeidimų padarymą. Teismui buvo paaiškinta aplinkybė, kodėl D. J. protokolas surašytas tik už 3 pažeidimus, kai kompiuterinė vairuotojo kortelės nuskaitymo programa užfiksavo 19 pažeidimų. Kadangi protokolas surašytas tik dėl 3 pažeidimų, dėl likusių D. J. gintis neturėjo, todėl teismas pagrįstai netyrė ir nevertino visų kitų pažeidimų, o tik tuos, dėl kurių surašytas protokolas.

Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tiek 2012 m. rugpjūčio 2 d. protokole, tiek ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarime buvo vadovaujamasi vairuotojo kortelės nuskaitymo duomenimis, kurie buvo užfiksuoti pagal UTC +2 laiko juostą, t. y. Lietuvos laiką, tačiau teismui, siekiant aiškumo, buvo pateikta papildoma vairuotojo D. J. kassavaitinės kontrolės vizualizacija tik pagal UTC laiko juostą, nes D. J. vyko iš Airijos, kuri priklauso UTC laiko juostai. Pagal abi laiko juostas jam trūko 1.11 val. kasdienio poilsio, todėl teiginiai, kad skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimo laikas skiriasi nuo kassavaitinės kontrolės vizualizacijoje nurodyto pažeidimo laiko ir kad apylinkės teismas rėmėsi duomenimis, kurie nebuvo užfiksuoti protokole ir nutarime, yra nepagrįsti.

Dėl nepriimto paaiškinimo atsiliepime nurodoma, kad inspekcija negali reikalauti asmens pateikti paaiškinimą, tai pagal ATPK 272 str. 1 d. yra asmens teisė. Nagrinėjamu atveju D. J., atvykęs į inspekciją, raštiško paaiškinimo nepateikė, paaiškinimus teikė žodžiu.

Administracinio nurodymo surašymas nėra galimas, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su nustatytais pažeidimais. Iš protokole esančio D. J. paaiškinimo matyti, kad jis su nustatytais pažeidimais nesutiko, ką patvirtino teismui ir inspektorius, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo įstatyme numatytų sąlygų taikyti administracinį nurodymą.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados pakankamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. J. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 142⁸ str. 7 d., 142⁶ str. 2 d., t. y. nepasinaudojo privalomu pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu, o dėl ATPK 142⁵ str. 6 d. numatyto pažeidimo jo kaltė neįrodyta.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142⁸ str. 7 d.

ATPK 142⁸ str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytų kitų negu ATPK 142⁸ bei 142⁵–142⁷ straipsniuose nurodytų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimus.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 str. 6 d. reglamentuota kassavaitinio poilsio naudojimosi tvarka: per bet kurias 2 paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai 2 normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis 3 savaitės.

Byloje įrodyta, kad D. J. minėtame Reglamente įtvirtinto poilsio režimo reikalavimų nesilaikė, todėl tiek Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo D. J. kaltę padarius ATPK 142⁸ str. 7 d. numatytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad Valstybinė kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarime, apeliaciniame skunde apygardos teismui bei atsiliepime į D. J. apeliacinį skundą nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 21 d. 23.10 val. iki 2012 m. liepos 22 d. 23.00 val. D. J. trūko 21.09 val. iki privalomo pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpio, tačiau apygardos teismas su šia išvada nesutinka ir konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartyje pagrįstai nustatė, jog trūkstamas laikas iki privalomo pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpio – 9 min.

Minėto Reglamento 4 str. išaiškinta, kad savaitė skaičiuojasi nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. Analizuojant byloje pateiktos kassavaitinės kontrolės vizualizacijos duomenis (b. l. 75 – 77) matyti, kad pirmąją darbo savaitę (2012 m. liepos 9 d. – 2012 m. liepos 15 d.) D. J. kassavaitiniui poilsiui skirtas laikas sudaro 46.39 val., o ne 37.39 val., kaip nurodo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Apygardos teismo manymu, inspekcija nepagrįstai į kassavaitinio poilsio laiką neįskaičiuoja 9 val. laikotarpio, kuris minėtoje vizualizacijoje priskirtas ne tik prie kassavaitinio poilsio trukmės, bet ir prie kasdienio. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškai pažymėtas vizualizacijoje laikas kitą savaitę (nuo 2012 m. liepos 21 d. 20.01 val. iki 2012 m. liepos 22 d. 17 val.) priskaičiuotinas prie kassavaitinio, nepagrįsta teigti, kad pirmąją darbo savaitę D. J. nepasinaudojo privalomu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu.

Iš kassavaitinės kontrolės vizualizacijos duomenų matyti, kad antrąją darbo savaitę, t. y. nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. liepos 22 d. D. J. kassavaitiniam poilsiui skyrė 23 val. 51 min., o tai neatitinka Reglamento 4 str. įtvirtinto sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpio ir sudaro ATPK 142⁸ str. 7 d. numatyto pažeidimo sudėtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad D. J. apeliacinio skundo argumentas dėl vizualizacijos duomenų nepakankamumo jo kaltei pagrįsti yra atmetamas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas neturi pagrindo nesiremti byloje pateiktos vizualizacijos duomenimis, kurie, atvirkščiai nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pilnai patvirtina jo kaltę dėl padarytų pažeidimų.

Aplinkybė, kad iki privalomo pasinaudoti kassavaitinio poilsio laiko D. J. pritrūko tik 9 minučių, nesuteikia pagrindo panaikinti nutarties dalyje dėl D. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ str. 7 d., kadangi pagal minėtą straipsnį administracinė atsakomybė kyla už nustatytų reikalavimų pažeidimus, kurių dydis nėra detalizuotas.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142⁵ str. 6 d.

ATPK 142⁵ str. 6 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimą daugiau kaip 4 valandomis.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 str. 1 d. įtvirtinta, kad kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų.

Apygardos teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad D. J. Reglamento 6 str. 1 d. nuostatų nepažeidė, o tuo pačiu nepadarė ATPK 142⁵ str. 6 d. numatyto pažeidimo.

Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, D. J. kaltę paneigia byloje pateiktas 2012 m. liepos 25 d. kelto bilietas, kuriame nurodyta, kad D. J. nuo 2012 m. liepos 25 d. 21:58:22 val. iki 2012 m. liepos 26 d. 05.30 val. keltu lydėjo transporto priemonę (b. l. 28, 164 – 165), ir 2012 m. liepos 25 d. tachometro kvitas, kuriame pažymėta, kad 20.57 val. paspaustas kelto ženklelis, pajudėta nuo 20.59 val. iki 21.01 val. (b. l. 128), kuris kassavaitinėje kontrolės vizualizacijoje neatsižymėjęs (b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, kad kelionė keltu užtruko 7.32 val., o vizualizacijoje pažymėta, jog buvo ilsėtasi iki 2012 m. liepos 26 d. 8.00 val., darytina išvada, kad D. J. pasinaudojo sutrumpintu 10.02 val. kasdienio poilsio laiku. Iš byloje pateiktos vizualizacijos (b. l. 76) matyti, kad analizuojant paros laikotarpį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 25 d. 07.18 val. iki 2012 m. liepos 26 d. 8.00 val. D. J. vairavimo trukmė sudaro 9.35 val. (2.29 val. + 4.07 val. + 2.59 val.), kas atitinka Reglamento 6 str. 1 d., kad kasdienio vairavimo trukmė ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę gali būti pailginta daugiausia iki 10 val.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniame skunde nurodo, kad net jei vairuotojas būtų tinkamai įvedęs kelto režimą, iki normalaus t. y. 11 valandų, kasdienio poilsio jam būtų trūkę 16 min. Pažymėtina, kad šis skundo argumentas neturi reikšmės kvalifikuojant D. J. veiksmus, kadangi jis trauktas administracinėn atsakomybėn už kasdienio vairavimo trukmės viršijimą, o ne poilsio režimo pažeidimus.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142⁶ str. 2 d.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 142⁶ str. 2 d. kyla už kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio poilsio trukmės pažeidimus, kai trūksta daugiau kaip 1 valandos, bet ne daugiau kaip 2 valandų kasdienio poilsio.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 str. 2 d. įtvirtinta, kad per kiekvieną 24 val. laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 val., bet yra trumpesnis nei 11 val., tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu. Minėto straipsnio 4 d. numatyta, kad tarp bet kurių 2 kassavaitinio poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausia 3 sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais.

Byloje esančioje vizualizacijoje (b. l. 77) užfiksuota, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. 15.58 val. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. 01.38 val. D. J. kasdieniam poilsiui skyrė 9.49 val., tačiau minėtu laikotarpiu vairuotojas turėjo ilsėtis 11 val. normaliu kasdieniu poilsiu arba kasdienį poilsio laiką pratęsti, kad susidarytų normalus ar sutrumpintas kassavaitinis poilsio laikas, kadangi tarp 2 kassavaitinio poilsio laikotarpių (nuo 2012 m. liepos 22 d. iki 2012 m. liepos 28 d.; nuo 2012 m. liepos 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d.) D. J. daugiau nei 3 kartus buvo pasinaudojęs sutrumpintu kasdienio poilsio laiku, nepasinaudodamas kassavaitiniais poilsiais. Atsižvelgiant į tai, laikytina įrodyta, kad D. J. minėtu laikotarpiu ilsėjosi 1.11 val. trumpiau nei reikalauja Reglamento nuostatos, o tai atitinka ATPK 142⁶ str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Vairuotoją išteisinančių objektyvių duomenų apeliaciniame skunde nepateikiama, todėl nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį naikinti.

Dėl ATPK 260¹ str. nuostatų netaikymo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. mano, kad jo atžvilgiu nepagrįstai netaikytos ATPK 260¹ str. nuostatos, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia išvada nesutinka.

Pagal ATPK 260¹ str. 1 d. administracinio nurodymo surašymo atveju į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per nurodytą laikotarpį savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Ši nuostata leidžia daryti išvadą, kad jeigu asmuo nesutinka su padarytais pažeidimais, jis nesutinka ir dėl baudos sumokėjimo, todėl tokiu atveju administracinio nurodymo surašymas nėra galimas.

Iš bylos medžiagos (administracinio teisės pažeidimo protokolo, esančio b. l. 45) matyti, kad D. J. su nustatytais pažeidimais nesutiko, todėl Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti administracinį nurodymą.

Dėl subendrintos nuobaudos

Apygardos teismas pažymi, kad, kaip teisingai pastebima Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje panaikindamas dalį nutarimo ir toje dalyje bylą nutraukdamas, nepagrįstai nepateikė išvados dėl galutinės nuobaudos skyrimo, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis keistina, nurodant, kad remiantis ATPK 33 str. nuostatomis, už ATPK 142⁸ str. 7 d. ir ATPK 142⁶ str. 2 d. numatytus pažeidimus D. J. skirtina subendrinta galutinė nuobauda – 150 Lt dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad remiantis ATPK 33 str. nuostatomis, už ATPK 142⁸ str. 7 d. ir ATPK 142⁶ str. 2 d. numatytus pažeidimus D. J. skiriama subendrinta galutinė nuobauda – 150 Lt dydžio bauda.

Nutartis neskundžiama.