Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-413-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
1-413-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
O. Č.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Rasai Glovickytei- Liobienei,dalyvaujant kaltinamajai O. Č., jos gynėjui advokatui D. F. (D. F.),prokurorui Artūrui Survilai,vertėjai Audronei Adomavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ukrainietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. rugsėjo 30 d. apie 11.26 val. Taikos gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 177 O. Č. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos kraujyje buvo 3,40 promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu O. Č. parodė, kad kaltinimo esmę ji supranta, dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo kaltę ji pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse ji buvo svečiuose, kur ji išgėrė apie 250 ml viskio. Ryte jis grįžo namo. Šio įvykio išvakarėse savo automobilį ji buvo pastačiusi ant žalios vejos kitame kieme, taigi norėdama perstatyti automobilį ji sėdo už vairo ir pradėjo važiuoti. Bevairuodama automobilį ji trenkėsi į kitą automobilį. Ji yra išsituokusi, gyvena su mama ir vaikais. Jos santykiai su mama yra geri, su mama ji nesipyksta. Ji klauso mamos, pastaroji daro jai teigiamą įtaką. Ji mamą gerbia. Toks įvykis daugiau nepasikartos. Tai, kad ji būdama neblaivi sėdo už automobilio vairo, buvo jos klaida. Ji labai gailisi dėl to, ką ji padarė.

Teisiamojo posėdžio metu O. Č., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jos gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu O. Č. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 21.30 val. pastato, esančio Taikos g. 177, Vilniuje, kieme prie draugo namų ant vejos ji paliko savo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuėjo pas draugus į svečius. Svečiuose ji išgėrė apie 250 gramų viskio. Namo ji grįžo 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 4 val. Kitą dieną atsikėlusi apie 10 val. ji nutarė perstatyti automobilį į parkavimo aikštelę ir išsikviesti taksi, kad galėtų nuvykti į darbą. Ryte alkoholio ji negėrė ir nevalgė. Ji sėdo už savo automobilio „Volkswagen Passat“ vairo ir važiavo. Bevažiuodama ji kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį „Mazda“. Ji neatsimena, kaip tai tiksliai įvyko. Ji pamena, kaip prie jos priėjo moteris ir vyras. Kažkuris iš pastarųjų atidaręs vairuotojo dureles iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius. Ji liko sėdėti automobilyje, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Pastarieji davė jai pūsti į alkotesterį, po to nuvežė į priklausomybės ligų centrą, kur paėmė kraujo mėginį (b. l. 35, 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, jog 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 11.30 val. jis išėjo iš namų ir ėjo link savo automobilio „Mazda“, stovėjusio prie išvažiavimo iš kiemo. Eidamas jis išgirdo, kad moteris, stovinti vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje priešais namą, prašo, kad jis sustabdytų automobilį, ir parodė į kiemu važiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes pastarasis atsitrenkė į automobilį „Mazda“ ir šį apgadino. Minėtas automobilis „Volkswagen Passat“ važiavo lėtai, todėl jis priėjo prie automobilio ir atidarė priekines keleivio dureles. Jis iš karto pajuto iš automobilio salono sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotoja automobilyje važiavo viena. Jam kilo įtarimas, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Tuomet vairuotoja sustabdė automobilį. Jis vairuotojai pasakė, kad ši atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį, tačiau vairuotoja tai neigė. Tuomet vairuotoja bandė važiuoti link išvažiavimo iš kiemo, tačiau prie automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pribėgo vyras ir moteris, kažkuris iš šių ištraukė automobilio raktelius. Tuo tarpu jis fotografavo automobilį, kad būtų išsaugoti pastarojo valstybiniai numeriai, jeigu vairuotoja pasišalintų, bei skambino bendruoju pagalbos telefonu pranešdamas apie įvykį. Kol jis laukė policijos pareigūnų, automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja vaikščiojo aplink savo automobilį. Vairuotojos eisena buvo nelygi, judesiai nekoordinuoti ( b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val. ji su dukra buvo vaikų žaidimo aikštelėje priešais pastatą, esantį Taikos g. 177, Vilniuje. Ji išgirdo smūgio garsą, lyg automobilis dugnu į kažką atsitrenktų. Po to sekė antras toks pats smūgio garsas. Atsisukusi į pusę, iš kurios sklido garsas, ji pamatė, kad nuo vejos į kiemo pravažiavimą bando įsukti tamsios spalvos automobilis „Volkswagen“. Sukdamas į kairę minėtas automobilis atsitrenkė į šiam iš dešinės stovintį kitą automobilį ir apgadino pastarojo priekines keleivio dureles. Atsitrenkęs minėtas automobilis „Volkswagen“ užgeso ir porą minučių stovėjo. Ji matė, kad minėtą automobilį vairuoja moteris. Pastaroji automobilyje buvo viena. Po keleto minučių minėta moteris pradėjo važiuoti atbula, tačiau vis užgesdavo automobilio variklis. Tai kartojosi keletą kartų. Po to moteris, sėdėjusi už automobilio „Volkswagen“ vairo, pradėjo važiuoti link išvažiavimo iš kiemo. Tai pastebėjusi ji priėjo prie kelio ir stovėdama tarp kelkraštyje priparkuotų automobilių taip, kad automobilio „Volkswagen“ vairuotoja ją matytų, rodė gestais, kad ji vairuotoją mato ir kad ši sustotų prie kelkraštyje stovinčių automobilių. Moteris privažiavo iki jos ir sustojo į jos nurodytą vietą. Tuo metu iš paskos automobiliui „Volkswagen“ link išvažiavimo iš kiemo važiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas išlipęs iš savo automobilio priėjo prie automobilio „Volkswagen“ vairuotojos. Prie pastarosios priėjo ir ji. Ji atidarė automobilio „Volkswagen“ vairuotojo dureles. Iš automobilio salono pasklido alkoholio kvapas. Automobilio vairuotoja atrodė nesiorientuojanti, pastarosios kalba buvo nerišli, akys paraudusios. Tai jai sukėlė įtarimą, kad vairuotoja yra neblaivi. Tuomet ji paprašė vairuotojos ištraukti automobilio raktelius ir pastaruosius atiduoti jai, tačiau vairuotoja tai daryti atsisakė. Tuomet ji iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius ir laikė juos, kol atvyko policijos pareigūnai. Tuo pat metu pro šalį ėjo vyras, kurio ji paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Kol ji laukė policijos pareigūnų, automobilio vairuotoja vaikščiojo po kiemą reikalaudama grąžinti automobilio raktelius. Vairuotojos eisena buvo nekoordinuota. Po to vairuotoja atsisėdo į automobilį ir pastarajame sėdėjo tol, kol atvyko policijos pareigūnai (b. l. 27).

Specialistas, ištyręs O. Č. kraują, paimtą 2018 m. rugsėjo 30 d. 12.40 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją 3,40 promilės etilo alkoholio (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad O. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jos pačios, taip pat liudytojų V. Š., O. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 11.26 val. Taikos gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 177 O. Č. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos kraujyje buvo 3,40 promilės etilo alkoholio.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 281 straipsnio 7 dalis.

Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,

baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad O. Č. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 3,40 promilės etilo alkoholio, taigi O. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu O. Č. paprašė būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją T. Č. atsakomybei pagal laidavimą. O. Č. nurodė, kad T. Č. yra jos mama, jos gyvena kartu, mama jai yra autoritetas. Jos šneka dažnai, bendrauja, ji visada išklauso mamos patarimų, mokymų. Po šio įvykio ji su mama šnekėjo daug, ji išklausė moralą, kad negalima to daryti, ir dabar jos apie tai šneka.

Teisiamojo posėdžio metu T. Č. paprašė perduoti O. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji nurodė, kad ji yra atsakinga, sąžininga, jos santykiai su dukra O. Č. yra artimi, šilti, jos kartu gyvena, daug bendrauja, ji daro O. Č. teigiamą įtaką, kalba, kokios galėjo būti pasekmės. O. Č. supranta, ką padarė, ir labai dėl to išgyvena. Ji žino, kad O. Č. laikysis įstatymų, tikrai pasimokė.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 40 straipsnis.

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

O. Č. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką O. Č. padarė pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. O. Č. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. O. Č. nėra teista (b. l. 57), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 58, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog O. Č., jai skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jos galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja sutinka būti O. Č. mama T. Č.. T. Č. nėra teista, administracine tvarka nebausta. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pati O. Č., T. Č. jai yra autoritetas, ji klauso T. Č. patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad T. Č. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima O. Č., su kurią kartu gyvena, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką O. Č., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus O. Č., padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos T. Č. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:BK 41 straipsnis:

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

O. Č. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jos kraujyje daugiau nei aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad O. Č., transporto priemonę vairuodama neblaivi, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad O. Č. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga O. Č. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija O. Č. kraujyje (3,40 promilės) daugiau nei aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei daugiau nei du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi O. Č. nustatytinas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 1 d., t. y. nuo dienos, kai O. Č. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimas.

Teismas taip pat pažymi, kad O. Č. nusikaltimą padarė naudodamasi automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio O. Č. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso O. Č. (b. l. 18). Minėta, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko O. Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

BPK 151 straipsnio 1 ir 8 dalis.

1. Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.

8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Ikiteisminio tyrimo metu O. Č. skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. 1. 44), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad O. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš O. Č. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0641959, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos O. Č. nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad O. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino O. Č. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

O. Č., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos T. Č. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti O. Č. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 1 d., bei konfiskuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

O. Č. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. R0641959 paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino O. Č. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- panaikinti.

Išaiškinti O. Č. ir T. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti O. Č., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas