- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- AN2-542-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01010-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. S.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 20 d. nutarimo K. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. S. (toliau – K. S.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad jis 2020 m. kovo 19 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Ford S-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais padaręs turtinę žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs. Tokiais veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 104, 219, 220 punktų reikalavimus. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi K. S. paskirta galutinė nuobauda – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Šalies argumentai
2. Skunde apygardos teismui K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant jokių objektyvių ir pakankamų įrodymų byloje, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, K. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir tokiu būdu neteisėtai pritaikė neproporcingas ir protingumo principams prieštaraujančias nuobaudas – piniginę baudą (1400 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Pasak apelianto, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent jis vairavo automobilį VW Transporter 2020 m. kovo 19 d. įvykio metu, kad apskritai nukentėjusiojo automobilis Ford S-Max buvo apgadintas su K. S. priklausančiu automobiliu, ir juo labiau, nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių K. S. tyčinius ir kaltus veiksmus, tariamai pasišalinant iš eismo įvykio vietos, t. y. nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno apeliantui inkriminuoto nusižengimo požymio.
2.2. Apelianto teigimu, byloje nėra surinkta nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris pagrįstų jo kaltę. K. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime formaliai išvardino visą bylos medžiagą, nurodydamas, kad tokie byloje esantys įrodymai pagrindžia K. S. kaltę, tačiau nevertino jo 2020 m. birželio 1 d. paaiškinimo bei 2020 m. birželio 1 d. transporto priemonės apžiūros protokolo, kuriame nurodyta, kad nerasti jokie K. S. priklausančio automobilio defektai. Teismas rėmėsi Ž. B. (toliau – Ž. B.), kuris tariamai nukentėjo per eismo įvykį, parodymais, bei policijos pareigūnų G. J. ir V. P. parodymais. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo apklaustas nei vienas nesuinteresuotas asmuo, neatlikta įvykio vietos apžiūra, nerasta jokių eismo įvykio pėdsakų (automobilio dalių), eismo įvykis neužfiksuotas vaizdo kameromis, o galiausiai, policijos pareigūnai, kurių tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis grindžiama K. S. kaltė, nepateikė telefoninių pokalbių įrašų, kuriais taip pat yra grindžiama apelianto kaltė.
2.3. Skunde apeliantas nurodo, kad su jam inkriminuojamais nusižengimais nesutiko ir paaiškino, kad apskritai nepamena, jog būtų vairavęs automobilį VW Transporter įvykio dieną ir, kad būtų padaręs eismo įvykį. Tiek pareigūnams telefonu, tiek 2020 m. birželio 1 d. paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu jis nurodė, kad transporto priemonę nuomoja po 20 – 30 Eur per dieną bei ja kartais naudojasi draugai, tačiau pirmosios instancijos teismas tokią versiją vertino kaip gynybinę, iškeltą bylą nagrinėjant teisme.
2.4. K. S. teigimu, byloje netinkamai ir neteisėtai atliktas asmens atpažinimas, kadangi jis atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei ANK nuostatas. Apeliantas nurodo, kad iš to seka, jog jo tariamas atpažinimas, laikytinas neatitinkančiu įrodymų leistinumo reikalavimo ir jais teismas negalėjo vadovautis, priimdamas procesinį sprendimą. Pasak K. S., įvykio dieną, 19.00 val. buvo tamsu ir eismo įvykio metu Ž. B. negalėjo nurodyti asmens, vairavusio automobilį VW Transporter, juolab, kad nukentėjusysis nurodė, jo K. S. jis atpažino iš lieso kūno požymių, o teisme nurodė, kad iš netvarkingos barzdos ir apšepusios šukuosenos.
2.5. Skunde nurodoma, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, kad būtent eismo įvykio metu buvo apgadintas Ž. B. priklausantis automobilis su K. S. priklausančiu automobiliu. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 1 d. transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad fiksuojant apeliantui priklausančio automobilio apžiūrą nebuvo rasta jokių automobilio defektų, kurie įprastai būna automobiliui patekus į eismo įvykį. K. S. teigimu, byloje esantis pareigūno G. J. tarnybinis pranešimas yra abejotino patikimumo ir jame nurodytos aplinkybės niekuo nepargrįstos. Policijos pareigūnas nepateikė teismui telefoninio pokalbio įrašo, vykusio tarp pareigūno ir apelianto 2020 m. kovo 26 d. Apelianto teigimu, šio pokalbio metu jis nežadėjo pareigūnams pristatyti automobilio, nes tuo metu buvo paskelbtas visuotinis karantinas ir pats policijos pareigūnas liepė nevažiuoti apeliantui į policiją. K. S. nurodo, kad jis turėjo izoliuotis namuose, o pareigūnams nurodė tikslią savo buvimo vietą, į kurią jie galėjo atvažiuoti ir apžiūrėti automobilį apeliantui nedalyvaujant dar 2020 m. kovo mėnesį. Be to, pareigūnai turėjo visas galimybes nulupti plėvelę nuo automobilio ir įsitikinti, kad po ja nėra paslėpta jokių defektų, tačiau tai padaryta nebuvo.
2.6. K. S. teigimu Ž. B. paaiškinimai dėl jo automobiliui padarytų apgadinimų yra prieštaringi. Pareigūnams jis nurodė, kad buvo apgadintas jo automobilio bamperis, o apklausiamas teisme nurodė, kad buvo apgadintas ne tik bamperis, tačiau ir vairuotojo pusės priekinis sparnas. Pasak apelianto, neracionalus Ž. B. paaiškinimas, kad po eismo įvykio apgadinimų jis nepastebėjo, nes buvo tamsu. Be to, po eismo įvykio Ž. B. neliko eismo įvykio vietoje, o nuvažiavo toliau ir tik tuomet iškvietė policijos pareigūnus.
2.7. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas esminis ir būtinas ANK 426 straipsnyje numatytas požymis – tiesioginė tyčia, dėl ko K. S. negali būti pripažintas įvykdęs minėtą nusižengimą. Be to, automobilis VW Transporter yra pakankamai didelis ir jį vairavęs asmuo galėjo paprasčiausiai nepajausti susidūrimo, todėl net ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad automobilį VW Transporter vairavęs asmuo tai padarė tyčia.
2.8. Skunde K. S. nurodo, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas, apeliantas prašo peržiūrėti jam paskirtų nuobaudų teisingumą. Jo manymu, pirmosios instancijos teismo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams bei automobilio konfiskavimas yra neproporcinga, nes neatitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio. K. S. manymu, piniginė nuobauda būtų pakankama sankcija.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. S. apeliacinis skundas atmetamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog K. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus 426 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje.
5. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skunde bei skundžiamame nutarime išdėstytus argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.
7. Nagrinėjamu atveju K. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį buvo patrauktas už tai, kad jis 2020 m. kovo 19 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją eismo juostą, kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Ford S-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais padaręs turtinę žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs. Tokiais veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 104, 219, 220 punktų reikalavimus. K. S. teigimu nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent jis vairavo automobilį VW Transporter 2020 m. kovo 19 d. įvykio metu, kad apskritai nukentėjusiojo automobilis Ford S-Max buvo apgadintas su apeliantui priklausančiu automobiliu, ir juo labiau, nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių K. S. tyčinius ir kaltus veiksmus, tariamai pasišalinant iš eismo įvykio vietos, t. y. nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno apeliantui inkriminuoto nusižengimo požymio. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai patvirtina 2020 m. kovo 19 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybes. Iš byloje esančio G. J. tarnybinio pranešimo (b. l. 3 – 4) matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. jis buvo paskirtas tirti eismo įvykį, kuriame 2020 m. kovo 19 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini). ant (duomenys neskelbtini) tilto automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, kliudė pirmąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ir iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos su automobiliu pasišalino. Tiriant eismo įvykį buvo nustatyta, kad automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. S.. 2020 m. kovo 26 d. susisiekus su K. S. telefonu ir paklausus kas 2020 m. kovo 19 d. apie 19.00 val. galėjo naudotis jo automobiliu VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis atsakė, kad jis tik pats važinėja savo automobiliu, paklausus kur būtų galima atvažiuoti ir apžiūrėti jo automobilį, jis žadėjo tą pačią dieną pats atvykti į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių, kad būtų galima apžiūrėti automobilį bei pateikti paaiškinimus dėl eismo įvykio, tačiau K. S. neatvyko, į skambučius neatsiliepė, į elektroninius laiškus neatrašė, o nuvykus į deklaruotą gyvenamą vietą nebuvo galimybės patekti į laiptinę, kieme automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo. 2020 m. birželio 1 d. K. S. į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių (vairavo pats), o apžiūrėjus jo automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nerasta jokių apgadinimų, kurie galėjo likti po eismo įvykio, kadangi visas automobilis buvo apklijuotas spalvota plėvele, apdažytas (b. l. 10), nors 2020 m. gegužės 8 d. užfiksuotas KET pažeidimas su tuo pačiu automobiliu, tačiau automobilis tuo metu buvo baltas, neapklijuotas ir neapdažytas (b. l. 11). Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 78) matyti, kad Ž. B. priklausantis automobilis Ford S-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas. Fotonuotraukos padarytos eismo įvykio vietoje. Teismo vertinimu, būtent šios aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina tai, kad 2020 m. kovo 19 d. K. S. sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, į policijos komisariatą asmuo atvyko tik po daugiau nei dviejų mėnesių, o jo automobilis, kaip nurodyta aukščiau, buvo apklijuotas lipdukais ir apdažytas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiu būdu asmuo bandė paslėpti automobiliui padarytus apgadinimus. Nors skunde apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnas nepateikė telefoninio pokalbio garso įrašo, kurio metu K. S. jam nurodė, kad tik jis pats važinėja automobiliu VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad policijos pareigūnas turėtų suinteresuotumą apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad 2020 m. birželio 1 d. paaiškinime (b. l. 14) K. S. nurodė, jog tikslių aplinkybių nepamena, o jei koks kitas asmuo vairavo automobilį, jo nurodyti negali dėl per didelio laiko tarpo, praėjusio po eismo įvykio, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis jau iškėlė versiją, kad minėtą automobilį nuomoja ir negali pasakyti, kas tuo metu galėjo vairuoti automobilį. Nors byloje ir yra pateikta nuotrauka iš Facebook, kurioje matyti, K. S. priklausantis automobilis nuomojamas, tačiau iš minėtos fotonuotraukos nėra matyti, kada šis skelbimas buvo patalpintas į internetinį puslapį, todėl nėra pagrindo teigti, kad šį automobilį buvo galima išsinuomoti ir eismo įvykio dieną – 2020 m. kovo 19 d. Tokie apelianto teiginiai, kad jis eismo įvykio metu nevairavo automobilio, taip pat tai, kad jis negali nurodyti kas tuo metu minėtą automobilį vairavo, nors pats teigia, kad užsiima šio automobilio nuoma, niekuo nepagrįsti. Apelianto byloje iškeltos versijos prieštaringos, jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, priešingai nei policijos pareigūnų ar nukentėjusio Ž. B. parodymai, kurie pagrįsti byloje surinktais objektyviais įrodymais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie K. S. paaiškinimai laikytini gynybos versija, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstinas.
8. K. S. teigimu, byloje netinkamai ir neteisėtai atliktas asmens atpažinimas, tačiau teismas pažymi, kad toks veiksmas nagrinėjamoje byloje ir nebuvo atliekamas pagal BPK nuostatas, kaip tai numatyta ANK 593 straipsnio 2 dalyje. Nekyla abejonių, kad asmeniui, važiuojančiam antra eismo juosta ir kliudant pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį, pastarojo vairuotojas gali puikiai įsidėmėti antrąja juosta važiavusio automobilio vairuotoją. Nors K. S. ir nurodo, kad eismo įvykio metu buvo tamsu ir buvo neįmanoma pastebėti kito automobilio vairuotojo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykis įvyko ant P. Vileišio tilto, kuris tamsiuoju paros metu yra gerai apšviestas, todėl jo teiginiai, kad dėl tamsaus paros meto Ž. B. negalėjo matyti kitame automobilyje esančio vairuotojo, atmestini kaip nepagrįsti.
9. K. S. teigimu Ž. B. paaiškinimai dėl jo automobiliui padarytų apgadinimų yra prieštaringi. Pareigūnams jis nurodė, kad buvo apgadintas jo automobilio bamperis, o apklausiamas teisme nurodė, kad buvo apgadintas ne tik bamperis, tačiau ir vairuotojo pusės priekinis sparnas. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad po eismo įvykio Ž. B. pastebėjo ne visus automobilio apgadinimus yra logiška ir pagrįsta. Juo labiau, tai, kad Ž. B. neiškarto pastebėjo jo automobiliui padarytus apgadinimus, nekeičia ir K. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų esmės.
10. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas esminis ir būtinas ANK 426 straipsnyje numatytas požymis – tiesioginė tyčia, dėl ko K. S. negali būti pripažintas įvykdęs minėtą nusižengimą, tačiau apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime išdėstytomis išvadomis, jog atsižvelgiant į Ž. B. priklausančiam automobiliui padarytus apgadinimus (braukimo žymes ant automobilio priekinio bamperio ir kairės pusės priekinio sparno), K. S. neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų pagrindu yra pilnai įrodyta, kad K. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
11. K. S. nesutinka ir su jam paskirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams bei automobilio konfiskavimu, teigdamas, kad šios priemonės yra neproporcingos jo tariamai padarytam administraciniam nusižengimui. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 25 d. K. S. buvo atimta teisė vairuoti (iki 2020 m. balandžio 6 d.), tačiau naują administracinį nusižengimą jis padarė būtent vairuodamas automobilį, nors teisės tai daryti tuo metu neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje jo atžvilgiu taikytina ANK 28 straipsnyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismo vertinimu nei pati administracinio poveikio priemonė, nei jos terminas (12 mėnesių) nėra neproporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, taip pat būtina atsižvelgti ir į K. S. asmenybę. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro (b. l. 30 – 46) matyti, kad jis yra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles, taip pat linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, todėl jo asmenybė charakterizuojama neigiamai. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju K. S. šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, nes vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta, padaręs eismo įvykį ir turtinę žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl automobilio konfiskavimas jam paskirtas pagrįstai manant, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymu, dėl ko K. S. pripažino padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Apeliantui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidžia. Asmuo savo apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad teismas įrodymus vertino netinkamai, dėl ko nepagrįstai pripažino jį padarius administracinius nusižengimus, tačiau tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti ir tuo pagrindu apygardos teismas K. S. apeliacinį skundą atmeta, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.