Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, o būtent: per pastaruosius trejus metus nuolat žodžiais terorizavo savo sutuoktinę L. B. (Černavskienę) bei grasino susidoroti. Ne vieną kartą be priežasties buvo pristatęs peilį prie kaklo ir laikydamas peilį rankose, taip savo elgesiu rodydamas pakankamai pagrindo, kad grasinimai gali būti įvykdyti, grasino nužudyti sutuoktinę L. B.. Taip pat jis 2010-10-03 apie 12.00 val., Paturio k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r. sav., namuose be priežasties panaudodamas fizinį smurtą, laikydamas rankoje montiruotę, sudavė ja savo sutuoktinei L. B. per nugarą, o jai atsisukus ranka trenkė į veidą, ko pasėkoje išmušė dantų karūnėlę, nuskėlė I-ą viršutinį dantį, taip padarydamas L. B. stiprų fizinį skausmą bei išgąstį. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-07-14 nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, jog teismas nevisapusiškai atskleidė veikų objektyviuosius požymius ir jo kaltės turinį, neištyrė esminių bylos aplinkybių ir nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nuo 2007 m. pabaigos iki dabar sistemingai terorizavo savo žmoną, grasino jai susidorojimu ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Skunde teigiama, jog teismas neįvertino visų nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos, įrodymų vertinimą atliko šališkai ir neteisingai. Nesant byloje patikimų įrodymų, kad L. B. padarė nusikalstamą veiką, o būtent tokią veiką, kokia yra konstatuota 2011-01-12 kaltinamajame akte, teismas nepagrįstai pakeitė kaltinime nurodytą L. B. veiksmų datą. Teismas nepagristai nuosprendyje teigia, kad kaltinamajame akte yra nurodyta, kad jis terorizavimą vykdė nuo 2005 m. Nuteistojo teigimu, kaltinamajame akte apskritai konkreti data dėl terorizavimo nėra nurodyta, todėl jis mano, kad teismas neturėjo teisės, neturėdamas jokių įrodymų ir neištyręs šios aplinkybės, keisti laikotarpį dėl jo galimos nusikalstamos veikos, tuo pažeisdamas LR BPK 20 str. 4 d. nustatytas įrodymų gavimo ir patikrinimo taisykles. Apelianto teigimu, byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus.

Skunde L. B. pažymi, kad teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl jo padarytų galimai nusikalstamų veiksmų 2010 m. spalio 3 d., taip kaip yra nurodyta kaltinamajame akte, o būtent dėl panaudoto fizinio smurto žmonos atžvilgiu. Teigia, jog nagrinėjant bylą teisme jo žmona L. B. teismui parodė, kad jis jos atžvilgiu tą dieną smurto nenaudojo, su ranka netrenkė į veidą, ko pasėkoje buvo išmušta dantų karūnėlė ir nuskeltas viršutinis dantis. Teismui jo žmona paaiškino, kad dantis jau senai yra nuskilęs. Liudytojai P. A. ir V. K. taip pat teisme paliudijo, kad žmonos dantis jau buvo nuskilęs seniau. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo žmona teisme davė parodymus ne apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, nes jokių objektyvių įrodymų neturėjo, o tik apie jų buitinius konfliktus. Taip pat teismui ji paaiškino, kad pareiškimo policijos įstaigai apie L. B. veiksmus jos atžvilgiu ji pati nerašė. Pareiškimą surašė Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono darbuotojai ir jai davė tik pasirašyti, nes nesant jos atžvilgiu smurto, jai nebūtų pagrindo būti pensione.

L. B. manymu, teismas nepakankamai išanalizavo įrodymų, surinktų viso bylos nagrinėjimo metu, o ypač ikiteisminio tyrimo instancijoje, visumą. Apeliantas teigia, jog teismo nuosprendis grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu duotais jo žmonos parodymais visiškai neišsakant argumentų dėl jų patikimumo ir dėl to, kas lemia jų nevienodumą. Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors teisme jo žmona apie jos terorizavimą nieko nesakė.

Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje motyvuotai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, pagal kurį teismas mano, kad jo kaltė yra įrodyta. Nebuvo nustatyta jo nusikalstamos veikos objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teismas nepasisakė nuosprendyje ir apie tai, kokie būtent jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip žmonos terorizavimas, kaip sisteminis bauginimas ir grasinimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 p. 5 d., apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

LR BPK 219 str. nurodyti reikalavimai, keliami kaltinamajam aktui. Kaltinamajame akte prokuroras privalo nurodyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens duomenis, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. LR BPK 219 str. 4 p. reikalauja kaltinamajame akte nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Susipažinęs su bylos medžiaga bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatytomis aplinkybėmis, apygardos teismas daro išvadą, kad byla grąžintina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis aktas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010-10-12 Šalčininkų rajono PK buvo gautas L. Č. (Borsak) pareiškimas, kuriuo ji prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn L. B. dėl jos sumušimo ir grasinimų susidoroti. Pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad jos vyras L. B. ją nuolat terorizuoja, o 2010-10-03 ją sumušė ir išmušė dantis.

L. B. buvo atiduotas teismui kaltinant jį pagal LR BK 145 str 2 d. dėl to, kad jis sistemingai žodžiais terorizavo L. B. (Černiauskienę) ir jai grasino, t.y. per pastaruosius trejus metus nuolat žodžiais terorizavo bei grasino įvairiais būdais susidoroti. Ne vieną kartą be priežasties buvo pristatęs peilį prie kaklo ir, laikydamas peilį rankose, taip savo elgesiu rodydamas pakankamai pagrindo, kad grasinimai gali būti įvykdyti, grasino nužudyti sutuoktinę L. B.. O taip pat, 2010-10-03 apie 12.00 val., Paturio k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r. sav., namuose be priežasties panaudodamas fizinį smurtą, laikydamas rankoje montiruotę, sudavė ja savo sutuoktinei L. B. per nugarą, o jai atsisukus ranka trenkė į veidą, ko pasėkoje išmušė dantų karūnėlę, nuskėlė I-ą viršutinį dantį, taip padarydamas L. B. stiprų fizinį skausmą bei išgąstį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. atsako asmuo, kuris padarė vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų – terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. L. B. buvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis sistemingai baugino savo sutuoktinę L. B. naudodamas psichinę prievartą. Pažymėtina, jog sistemingu asmens bauginimu teismų praktikoje laikomi ne mažiau nei 3 kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai, siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę.

Viena iš esminių kaltinamojo teisių baudžiamajame procese yra teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas. Tik žinodamas kokių konkrečių veiksmų padarymu yra kaltinamas, kaltinamasis turės procesines galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl kaltinamajame akte kaltinimas turi būti suformuluotas tiksliai, laikantis BPK 219 str. nurodytų reikalavimų.

Nors prokuroro pateiktame kaltinime nurodyta, kuo pasireiškė L. B. nusikalstama veika (laikydamas peilį rankose, pristatęs peilį nukentėjusiajai prie kaklo grasino nužudyti, žodžiais teorizavo ir grasino susidoroti), tačiau nenurodyta nei nusikalstamos veikos padarymo vieta, nei laikas. Kaltinimo formuluotės „per pastaruosius trejus metus nuolat“ ir „ne kartą“ yra abstrakčios, iš jų neaišku, nuo kokių konkrečiai kada ir kur atliktų veiksmų padarymo kaltinamasis turi gintis. Siekiant, kad nebūtų pažeistos kaltinamojo procesinės teisės, šios aplinkybės kaltinamajame akte privalo būti kuo tiksliau nurodomos, kas nagrinėjamuoju atveju nebuvo padaryta. Be to, kaip minėta, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už sistemingą žmogaus bauginimą, turi būti nustatyti ne mažiau nei 3 kartus pasikartoję konkretūs kaltinamojo veiksmai, siekiant kitam žmogui sukelti nerimą, stresą ar baimę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. B. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad 2010-10-03 apie 12.00 val., Paturio k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r. sav., namuose be priežasties panaudodamas fizinį smurtą, laikydamas rankoje montiruotę, sudavė ja savo sutuoktinei L. B. per nugarą, o jai atsisukus ranka trenkė į veidą, ko pasėkoje išmušė dantų karūnėlę, nuskėlė I-ą viršutinį dantį, taip padarydamas L. B. stiprų fizinį skausmą bei išgąstį. Šis epizodas, nors nurodomas kaip atskiri L. B. veiksmai, kaltinime atskirai nekvalifikuotas, o įtrauktas į kaltinimą pagal BK 145 str. 2 d. Pažymėtina, kad BK 145 str. numatyto nusikaltimo sudėtis neapima nei sveikatos sutrikdymo, nei fizinio skausmo sukėlimo.

Byloje esančioje 2010-10-21 specialisto išvadoje (b.l. 13) nurodyta, kad L. B. buvo padarytas vieno danties vainiko nuskilimas bei vieno danties panirimas paveikus kietu buku daiktu, galimai L. B. nurodytu laiku (2010-10-03). Nors, kaip nurodyta specialisto išvadoje, tokio pobūdžio sužalojimas sveikatos sutrikdymus nevertinamas, tačiau iš L. B. parodymų matyti, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į tai, minėtame epizode L. B. veiksmuose galimai yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, nenustatytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, ko pasėkoje buvo skubotai surašytas LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamąją bylą prokurorui.