Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Byla Nr. N-575-1374-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
N-575-1374-11
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-03331-2009-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 50.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1374/2011Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03331-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 50.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 192¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad L. J. 2009 m. rugsėjo 17 d., apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kliudė ir neleido Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros, numatytos Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neleido vykdyti funkcijų, numatytų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų 16, 16.1 punktuose, įgyvendinant Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų 17.1, 20, 20.2 punktus, neleido atlikti teritorijos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo – apžiūrėti privačios namų valdos sklypo, priklausančio sutuoktiniui R. J.. Šiais savo veiksmais L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 11 d. nutarimu L. J. už ATPK 192¹ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 350 litų baudą. Teismas konstatavo, kad L. J. padarytą teisės pažeidimą įrodo Institucijos pareigūnės tarnybinis pranešimas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, vaizdo įrašas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas dėl priešgaisrinio patikrinimo, R. N. paaiškinimas, įvykio vietos fotonuotraukos, Povilo J. O. paaiškinimas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo šaukimas apeliantei nebuvo įteiktas, be to, šaukimas nebuvo įteiktas ir apeliantės sutuoktiniui, nes jis šaukimą priimti atsisakė, todėl L. J. nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, jame nedalyvavo. Nurodo, kad pareigūnai patikrinimą atliko savavališkai be leidimo, nedalyvaujant nei jai, nei valdos savininkui, o tai reiškia, kad pareigūnams reikalingus duomenis jie susirinko pažeisdami įstatymus ir kitus teisės aktus. Pažymi, kad šiurkščiai pažeista Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, skelbianti, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams piliečiai privalo leisti apžiūrėti ir patikrinti tik jiems priklausančias (o ne svetimas) teritorijas ir tai tik įstatymų, o ne norminių teisės aktų nustatytais atvejais. Informaciją, kad ne apeliantė yra namų valdos savininkė ir kas yra namų valdos savininkas bei kur jis yra ir kada jis bus, pareigūnams suteikė. Taip pat akcentuoja, kad byloje nėra pavedimo atlikti patikrinimą, apeliantei tokio pavedimo pareigūnai taip pat neįteikė. Be to, pabrėžia, kad teismas netyrė byloje esančių įrodymų, nepasisakė, jog jie įrodo administracinio teisės pažeidimo buvimą, pareigūnų veiksmų teisėtumą ir apeliantės veiksmų neteisėtumą.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad L. J. kliudė ir neleido Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams vykdyti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, elgėsi konfliktiškai, nieko nenorėjo klausyti, be perstojo šaukė ir vijo pareigūnus iš kiemo. Pažymi, kad apeliantė galėjo ir turėjo suprasti, jog operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą atlikti atvyko pareigūnai, vykdantys priešgaisrinę priežiūrą. Akcentuoja, jog pareigūnai pagrįstai ir teisėtai atvyko atlikti patikrinimą, tačiau jokie patikrinimo veiksmai atlikti nebuvo dėl minėtų L. J. veiksmų. Nurodo, kad apeliantės argumentai dėl valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti ir neturi reikšmės sprendžiant jos atsakomybės už kliudymą valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams vykdyti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu L. J. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 192¹ straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog neįleidimas ar kitoks kliudymas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams vykdyti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, taip pat valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų ir pareigūnams (darbdaviams) – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija).

Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, nurodo, jog jai nebuvo suteikta teisė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, jog apeliantė buvo netinkamai informuota apie 2010 m. sausio 11 d. vykusį bylos nagrinėjimą. Byloje yra neįteiktas teismo šaukimas su grąžinamuoju pranešimu (b. l. 3), kuriame nurodyta, jog apie teismo posėdį informuotas sutuoktinis, tačiau jis šaukimą priimti atsisakė. Tačiau apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir L. J. suteikta teisė teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos administracinėje byloje dėl kliudymo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams atlikti savo tarnybines pareigas 2009 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančia medžiaga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog L. J. 2009 m. rugsėjo 17 d., apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kliudė ir neleido Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams vykdyti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, vaizdo įrašą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, liudytojų rašytinius paaiškinimus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad incidento metu L. J. atsisakė pareigūnams prisistatyti, barėsi, šaukė, vijo pareigūnus iš kiemo ir kitaip trukdė pareigūnams atlikti savo pareigas. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad nepagrįstai L. J. apeliaciniam skunde nurodo, jog pareigūnų patikrinimas buvo neteisėtas, nesant pavedimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad operatyvinis priešgaisrinis techninis patikrinimas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančioje teritorijoje buvo atliekamas pagal Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavedimą Nr. SP3-893, tačiau jokie patikrinimo veiksmai atlikti nebuvo dėl minėtų L. J. veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus šias aplinkybes iš esmės nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio L. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRičardas Piličiauskas