- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1212-601/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- D. P., V. P.
- Atsakovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui D. P., ieškovų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovei L. Š., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-199/2010 pagal ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei L. Š., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei projektavimo sąlygų gavimo be atsakovės sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė: 1) pagal jų pateiktą M. Ruzgio firmos „Lituka“ projektą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis: 1.1) D. P. - 662 kv. m. žemės, pažymėtos indeksu „B“ ir 208,75 kv. m, pažymėtos indeksu „E“. 1.2) V. P. - 239 kv. m. žemės, pažymėtos indeksu „C“ ir 51,25 kv. m. žemės pažymėtos indeksu „E“.1.3) L. Š. - 41 kv. m. žemės, pažymėtos indeksu „A“ ir 125 kv. m. žemės, pažymėtos indeksu „E“; 2) pripažinti ieškovams teisę be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sąlygas ir leidimą ūkio pastato statybai, adresu (duomenys neskelbtini), pagal teismui ir atsakovei pateiktą UAB „Sava erdvė 2008 metų projektą Nr. PR-08-37.“
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovui gyvenamojo namo, ūkio pastatų, pažymėtų plane indeksais 2I1m, 4I1m, 6I1m, kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 7/8 dalys, ieškovei šioje namų valdoje nuosavybės teise pastatai neįregistruoti, o atsakovei 1/8 dalis (1 t., b. l. 20-22). Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1327 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11610/13270 dalys, o atsakovei priklauso kaip naudotojai 1660/13270 dalys, nes ji nuosavybės teisės į žemę nekilnojamojo turto registre neįregistravo (1 t., b. l. 23-24). Iš namų valdos apskaitos kortelės matyti, kad 1977-11-25 namų valdoje (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamas namas 1AIm, ūkio pastatai 2I1m, 3I1m, 4I1m, 6I1m, tačiau iš nekilnojamojo turto registro banko išrašo matyti, kad ūkio pastato 3I1m šioje namų valdoje nėra (1 t b. l. 20-22, 92, 93). Nustatyta, kad ūkio pastatas 3I1m buvęs namų valdoje, 1998-08-18 kadastrinių matavimų duomenimis, yra nugriautas, be to, teisės į jį yra išregistruotos 1998-09-18, šią aplinkybę patvirtina ir 2009-10-09 fotonuotrauka, o tai reiškia, kad jo namų valdoje nėra, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovas ketina statyti ūkio pastatą ant 3I1m ūkio pastato pamatų bei neleidžia jai naudotis dalimi pamatų. Byloje yra pateikti ieškovų projektai dėl naudojimosi žemės sklypu bei dėl ūkio pastato statybos. Atsakovė priešieškinio ir projekto dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nepateikė. Byloje pateiktas namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 0,1327 ha planas, kuris yra suderintas su visomis atitinkamomis institucijomis, yra ieškovo bei atsakovės parašai (1 t., b. l. 19). Iš ieškovų pateikto projekto dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, parengto M. Ruzgio firmos „Lituka“ matyti, kad dalis žemės sklypo pažymėta raide „E“, t. y. bendro naudojimo kelio plotas yra 205 kv. m., bendro naudojimo kelias atsakovei sudaro 102,50 kv. m, bendro naudojimo kelias ieškovams sudaro po 51,25 kv. m., viso žemės po pastatais sklypo dalis yra 180 kv. m., ieškovui sudaro 157,50 kv. m plotas, atsakovei sudaro 22,50 kv. m, žemės sklypo dalis 41 kv. m, pažymėta indeksu „A“ paskiriama naudotis atsakovei, žemės sklypo dalis 662 kv. m, pažymėta indeksu “B“ paskiriama naudotis ieškovui, žemes sklypo dalis 239 kv. m., pažymėta indeksu „C“ paskiriama naudotis ieškovei. Tokiu būdu, viso atsakovei paskiriama naudotis 166 kv. m. žemės, ieškovui paskiriama naudotis 870,75 kv. m, ieškovei paskiriama naudotis 290,25 kv. m., t. y ieškovams paskiriama naudotis 1161 kv. m. žemės, atsakovei 266 kv. m., kas atitinka žemės sklypo plotui bei ieškovams nuosavybės teisės priklausančioms dalims 11610/13270 bei atsakovei priklausančioms 1660/13270 dalims. Prie šio projekto pateiktas koordinačių žiniaraštis, bei aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad plotas tarp koordinuotų žemės sklypo taškų Nr. 34, 35,36, 37, 38, 39 yra 149 kv. m. (t. 1, b. l 80, t. 2, b. l. 22). Teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas projektas atitinka šalių nuosavybės gyvenamojo namo, ūkio pastatų, kitų statinių tenkančioms idealioms dalims, atitinka ieškovams žemės sklypo priklausančioms nuosavybės, o atsakovės kaip žemės naudotojai idealioms žemės sklypo dalims. Be to, dėl gyvenamojo namo bei ūkio statinių 4I1m, 6I1m išdėstymo žemės sklype, įėjimo į patalpas, atsakovei suteikiamas priėjimas prie visų pastatų sutinkamai su jai priklausančia kaip naudotojai žemės sklypo dalimi, t. y. jos apimtyje, pažymėtoje indeksu „E“, po namų atsakovei paskiriamas naudotis žemės sklypas, kuris atitinka jai priklausančiai namo daliai bei žemės sklypo daliai, žemės sklypas pažymėtas raide „B“ paskiriamas naudotis atsakovei prie atsakovei priklausančios namo dalies patalpos, sutinkamai su jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsakovės argumentas, jog ieškovas neleidžia jai naudotis žeme namų valdoje niekuo nėra pagrįstas, atsakovė šiam argumentui įrodyti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė visą laiką naudojosi jai priskirta žeme, pažymėta indeksu „B“ 41kv.m., o atsakovė nenurodė konkrečiai kokia žemės sklypo dalimi vis dėl to ji naudojosi kaip gyveno namų valdoje, iki tol, kol ieškovas tapo šios namų valdos bendraturčiu, nes ieškovas paveldėjo po savo tėvo mirties dalį namų valdos tik 2002 m. Iš 2008-11-26 pranešimo matyti, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl jos sutikimo dėl garažo bei ūkio pastato statybos, kuris buvo išsiųstas atsakovei 2008-11-28 (1 t, b. l. 25, 26,27). Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, o gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovų pateiktas projektas žemės sklypo naudojimuisi sukelia patogumą naudotis žemės sklypu, kadangi yra priėjimai prie visų pastatų esančių šiame žemės sklype, atsakovei suteikiama galimybė nevaržomai prieiti prie ūkio pastatų, įeiti į namą, jai skirtas žemės sklypas „B“ randasi prie jos gyvenamosios patalpos. Ieškovai, atsakovės kaip savininkės gyvenamojo namo dalies, ūkio pastatų, kitų statinių, dalies žemės sklypo naudotojos teisių bei teisėtų interesų nevaržomai naudotis savo turtu, nėra pažeidę. Teismas laikė nepagrįsta atsakovės atstovo nuomonę, kad jai turėtų būti suteikta mažiau bendro kelio ploto, o daugiau žemės sklypo, kad jai nereikalinga prieiti prie ūkio pastatų, kadangi daugiau skirti atsakovei žemės sklypo nei jai yra atkurtos nuosavybės nėra galimybių, nes būtų pažeistos ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypo jiems priklausančias dalis. Iš pateiktų įrodymų, akivaizdu, jog ieškovams priklauso žymiai daugiau žemės nei atsakovei, atsakovės nuomonė neva jai priklauso pusė žemės sklypo yra nepagrįsta, nes prieštarauja byloje bei jos priede, namų valdos nekilnojamojo turo byloje esantiems įrodymams. Ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas sutampa su bendrasavininkams tenkančiomis žemės sklypo dalimis bei gyvenamojo namo dalimis, yra optimalus, racionalus, patogus, atsakovei priklausančių pastatų dalys randasi atsakovei skirtinoje žemės sklypo dalyje, praėjimas iki jų atsakovei suteiktas. Ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas nepažeidžia atsakoves kaip savininkės namo, kitų statinių, ūkio pastatų dalies, žemės sklypo 1660/13270 dalies naudotojos teisių, yra patogus ir netrukdo šalims naudotis savo žemės sklypo dalimi. Šalių dalys yra nevienodos, atsakovei priklauso žymiai mažesnė dalis šio žemės sklypo, kaip jau minėtą, pagal žemės dalių dydį atsakovei yra paskirta naudotis žemės sklypo dalis prie jos dalies statinių lygiaverčiai jos daliai ir lygiaverčiai sklypo dalių funkciniai paskirčiai. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas sprendė, kad nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą bei pripažinimo teisės be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sąlygas, leidimą ūkio pastato statybai, pagal ieškovų pateiktą projektą, nepažeidžia atsakovės kaip žemės sklypo dalies bei pastatų dalies bendraturtės/naudotojos/ teisių bei teisėtų interesų, be to, imperatyvių teisės aktų normų reikalavimų, todėl teismas 2009-06-01 patikslintą ieškinį dalyje dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, pripažinimo ieškovams teisės be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statybai ūkio pastato (duomenys neskelbtini), patenkino, dalyje, dėl pripažinimo ieškovams be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sąlygas bei leidimą garažo statybai (duomenys neskelbtini), priėmė ieškovų atsisakymą bei šioje dalyje bylą nutraukė. Patenkinus ieškinį dalinai, iš dalies bylą nutraukus, nes ieškovai atsisakė dalies ieškinio, kadangi atsakovė po bylos iškėlimo davė sutikimą dėl garažo statybos, iš atsakovės priteistinos valstybei 62,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti bei atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Motyvuose nurodo:
1) naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, ieškovai naudodamiesi atsakovės neįgalumu, neleidžia jai naudotis žemės sklypu ir tuo pažeidžia jos kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkės teises;
2) ieškovų paruoštas ūkinio pastato projektas, kuriuo numatyta statyti ūkinį pastatą ant ūkinio pastato 3I1m pamatų, kurį ieškovas neteisėtai nugriovė, pažeidžia atsakovės nuosavybės teises;
Atsiliepimas
3) nepriklausomai nuo to ar buvęs 3I1m ūkinis pastatas nugriautas ar ne, likę pamatai laikytini statiniu, ir kaip daiktas negali pereiti ieškovo nuosavybėn, aplinkybė, kad gavęs atsiliepimą į ieškinį, ieškovas pamatus apvertė statybinėm atliekom ir žemėmis negali būti pagrindas tenkinti jo ieškinį;
4) nepagrįsta teismo išvada, kad namų valdoje žemės sklypas priklauso dviems bendraturčiams, kadangi jis priklauso atsakovei (1660/13270 dalis), ieškovei (5805/13270 dalis) ir ieškovui (5805/13270 dalis) bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu, bendro naudojimosi žemė turėjo būti paskirstyta lygiomis dalimis trims žemės sklypo bendrasavininkams;
5) teismas sprendime nenurodė, kodėl 3 žemės sklypo savininkams skyrė ne vienodai bendro naudojimosi žemės ploto, pagal projektą bendro naudojimosi žemės – kelio, yra numatyta 205 kv. m., teismas atsakovei bendro naudojimosi kelio paskyrė 102,5 kv. m., ieškovams po 51,25 kv. m., dėl ko, atsakovei nepagrįstai, dirbtinai iki 41 kv. m. buvo sumažintas daržo žemės plotas (atsakovei apskirta naudotis daržo žemės sklypo dalis mažesnė negu jai priklauso pagal teisės normas);
6) žemės plano brėžinyje nėra nurodyti išmatavimai, dėl ko negalima spręsti, kokio ploto yra paskirtas atsakovei žemės sklypas;
7) aplinkybė, kad atsakovė dėl seno amžiaus ir blogo sveikatos neturėjo galimybės paruošti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto ir nepareiškė priešieškinio, negali būti pagrindas patenkinti neteisėtus ieškovų reikalavimus;
8) atsakovė yra sumokėjusi 130 Lt žyminio mokesčio, kadangi ji yra senyvo amžiaus, gyvena tik iš senatvės pensijos, dėl blogos turtinės padėties, turėtų būti atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) ieškovams priklauso didesnė nuosavybės dalis nei atsakovei, jie gyvena ginčo valdoje, kasdien naudojasi ir rūpinasi žemės sklypu, tuo tarpu atsakovė gyvena jai nuosavybės teise priklausiančiame bute Partizanų g. 106-52, Kaune, žemės sklypu valdoje nesirūpina, jo nenaudoja;
2) 3I1m ūkinis pastatas dėl susidėvėjimo ir nepriežiūros pats nugriuvo ir iš viešojo registro buvo išregistruotas. 1998-09-18 atliekant kadastrinius matavimus valdoje ūkinio pastato nebebuvo, tuo tarpu ieškovui nuosavybės teisės į pastatus atsirado vėliau: 2002-04-11 paveldėjimo teisės liudijimo ir 2006-12-18 pirkimo - pardavimo sutarties bei priėmimo - perdavimo akto pagrindais;
3) buvęs ūkinis pastatas 3I1m buvo pastatytas be pamatų, o projekte nurodyta naujo ūkinio pastato statybos vieta „pamatai“, tam kad atsakovė galėtų orientuotis apie būsimo statinio statybos vietą;
4) apeliantė nepateikė įrodymų, kuo jos teises pažeis ieškovo numatyta ūkinio pastato statyba, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą reiškia ieškovo teisės į rekonstrukciją ginčijimą (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064);
5) pastatai nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso tik ieškovui ir atsakovei, todėl bendro naudojimo žemę po pastatais ar aplink juos yra pagrindas skirti naudotis tik ieškovui ir atsakovei, bet ne ieškovei, neturinčiai nuosavybės teisės į pastatus;
6) atsakovei priklauso tik 1660/13270 žemės sklypo (arba 166 kv. m.), pagal paruoštą projektą yra siūloma jai paskirti atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A" - 41 kv. m., bendrai po pastatais - 22,50 kv. m. ir bendro naudojimo 51,25 kv. m. (kad patekti prie gyvenamojo namo 4AI1 ir dviejų ūkinių pastatų). Atsižvelgiant į tai, kad pastatai išsidėstę ne vienoje vietoje, būtinas patekimas prie jų, aplink 1 m pločio žemės, o atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis yra labai maža (0,13 dalių), pagal projektą jai paskiriama naudotis netgi didesniu žemės sklypu nei jai iš viso priklauso. Teismui pateiktame projekte yra nurodyti koordinačių taškai, mastelis;
7) byla teisme nagrinėjama nuo 2009 m. sausio mėnesio., todėl atsakovė turėjo realias galimybes pateikti kitą naudojimosi tvarkos projektą bei pareikšti priešieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė apeliacinį procesą nutraukti, nes apeliacinis skundas pasirašytas neįgalioto asmens arba atmesti apeliacinį skundą, o atsakovė prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis procesas negali būti nutrauktas, nes paduotas apeliacinis skundas pasirašytas advokato V. Mikšos, kuriam yra suteikta tokia teisė 2010 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 21 (2 t., b. l. 71). Pateiktame susitarime nurodyta, kad pavedimo esmė yra surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti teisme, kas yra pakankamu pagrindu daryti išvadą, jog apeliacinį skundą pasirašė turintis tokią teisę asmuo. Pažymėtina, kad CPK 59 str. nėra imperatyvios nuostatos, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojime būtų atskirai aptarta dėl apeliacinio skundo pateikimo galimybės. Be to apeliantė dalyvaudama teismo posėdyje, prašė patenkinti apeliacinį skundą, tuo patvirtindama tinkama jos teisių atstovavimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovui, gyvenamojo namo, ūkio pastatų, pažymėtų plane indeksais 2I1m, 4I1m, 6I1m, kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 7/8 dalys, o atsakovei 1/8 dalis (1 t., b. l. 20-22). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo 2008-11-05 matyti, kad žemės sklypo 0,1327 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovams nuosavybės teise priklauso 5805/13270 dalys, ieškovui nuosavybės teise priklauso dar 5805/13270 dalys, o atsakovei kaip naudotojai priklauso 1660/13270 dalys žemės sklypo. Tokiu būdu, viso ieškovams priklauso 0,1327 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11610/13270 dalys (0,87 dalių), o atsakovei priklauso kaip naudotojai 1660/13270 dalys (0,13 dalių) (1 t., b. l. 23-24).
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir dėl leidimo gavimo ūkinio pastato statybai ant ieškovams priskirtos naudotis žemės be atsakovės sutikimo.
Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą, todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia jo dalimi nustatymą. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 str., kur įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pateiktas ieškinys, pagal pateiktą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, neatitinka interesų derinimo, proporcingumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Nėra atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, kas aiškiai riboja atsakovės galimybę naudotis konkrečia sklypo dalimi pagal savo turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, įgiję žemės sklypą atitinkamomis dalimis, turi teisę nustatyti sklype bendro naudojimo plotą, o likusį žemės sklypą naudoti proporcingai jų nuosavybės teisės į žemės sklypą daliai (CK 4.81 str.). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai nepagrįstai, prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, į atskirų izoliuotų ginčo šalių žemės sklypo plotus įtraukė bendro naudojimo plotus, tuo žymiai (nepagrįstai) sumažindami atsakovei tenkančią naudotino žemės sklypo dalį. Pagal byloje pateiktą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą (1 t., b. l. 80), bendro naudojimo kelio plotas yra 205 kv. m., iš kurio atsakovei priskirta - net 102,5 kv. m., žemės po pastatai - 22.5 kv. m. (1/8 dalis) ir faktiškai naudotino - tik 41 kv. m., kai tuo tarpu ieškovui D. P. bendro naudojimo kelio priskirta - tik 51 kv. m. (kaip ir ieškovei V. P.), žemės po pastatais - 157,5 kv. m. (7/8 dalys), o faktiškai naudotino - 870,75 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklauso 0,13 bendro 1327 kv. m. žemės sklypo dalių, į tai, kad nustatytas bendras naudotinas plotas - 205 kv. m., kuris neturi būti įtrauktinas į šalims priskirtiną naudoti žemės plotą, kad atsakovės žemės dalis po pastatais yra 22,5 kv. m., akivaizdu, jog neatsižvelgta į turimas nuosavybės teisėmis žemės sklypo dalis, t. y. priskirtinas naudotis atsakovei neproporcingai mažas žemės sklypas pagal turimą nuosavybės teise žemės sklypą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieškovų pateiktą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą ieškinys negali būti patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. p.). Atmetus ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, negali būti sprendžiamas ir tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl leidimo gavimo ūkinio pastato statybai ant ieškovams priskirtos naudotis žemės be atsakovės sutikimo, nes nėra žinoma kokia bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tik išsprendus naudojimosi žemės sklypu klausimą, gali būti sprendžiamas šis reikalavimas, t. y. tik žinant, jog statybos bus būtent ieškovui naudojimui skirtoje žemėje.
Kadangi iš esmės ieškinys yra atmestinas iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei bei valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro 193,38 Lt (64,38 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 129 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurios buvo atleista atsakovė už apeliacinį skundą). Bylinėjimosi išlaidos atsakovei sudaro 1 132 Lt (1 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 132 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovės apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą, dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir dėl leidimo gavimo ūkinio pastato statybai ant ieškovams priskirtos naudotis žemės be atsakovės sutikimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl civilinės bylos Nr. 2-32-199/2010 nutraukimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 566 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 96,69 Lt (devyniasdešimt šešis litus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.